Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

T. N. C. M., gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N. C. M. 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine K. Š. metu, tyčia koja spyrė jai į kairės kojos šlaunį ir kairę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais T. N. C. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis, 2024 m. sausio 5 d. apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine K. Š. metu, tyčia rankoje laikomu nulaužtos šluotos kotu sudavė ne mažiau dviejų smūgių jai į dešinės rankos delną, po ko rankomis stūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros nukrito ant grindų bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos kumščiu sudavė smūgį į jos dešinės pusės veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais T. N. C. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2023 m. rugpjūčio 28 d. apklaustas įtariamasis T. N. C. M. parodė, kad visiškai pripažįsta kaltę. Su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jis jam yra aiškus ir suprantamas bei išverstas į jam suprantamą anglų kalbą. Nurodė, kad psichiatrinėse ligoninėse negydytas, priklausomybių ligų centruose nesigydė, galvos traumų neturėjo. Įtarime nurodytą dieną ir nurodytu laiku, būdami su K. namuose susiginčijo. Ginčo priežasties neįvardys, nes jos paprasčiausiai nebuvo. Pripažįsta, kad vieną kartą dešine koja spyrė K. į kairę šlaunį ir kairę ranką. Įvykio metu buvo blaivus. Supranta, kad savo šiais veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą K.. Dėl savo šių veiksmų labai gailisi, K. atsiprašė ir ji jam atleido. Nėra teistas, turi leidimą gyventi Lietuvoje, dirba, su sugyventine K. laukiasi antrojo vaiko, pirmajam sūnui 11 mėnesių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes prašo prokuroro nutraukti ikiteisminį tyrimą jiems su K. susitaikius.

2024 m. kovo 7 d. apklaustas įtariamasis T. N. C. M. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jis jam yra aiškus ir suprantamas bei išverstas į jam suprantamą anglų kalbą Nurodė, kad visiškai pripažįsta kaltę, nurodytą įtarime dėl abiejų veikų. Nurodė, kad apie 2023 m. rugpjūčio 18 d. įvykio aplinkybes davė išsamius parodymus 2023 m. rugpjūčio 28 d., taip pat visiškai pripažino kaltę. Nuo šio įvykio praėjo nemažai laiko, todėl duodamas iš naujo parodymus ar bandydamas juos papildyti aplinkybėmis gali susimaišyti. Atsižvelgiant į tai, prašo vadovautis jo 2023 m. rugpjūčio 28 d. parodymais.

2023 m. rugpjūčio 19 d. liudytoja apklausta K. Š. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. adresu (duomenys neskelbtini) apie 17.00 val. jos sugyventinis C. M., su kuriuo kartu apie 2 metus, prašė pagalbos sudedant palapinę, laikė rankose savo mažametį sūnų E. N. C., kurį ruošėsi perrengti ir pasakė, kad padės su palapine netrukus. Jiems sėdint su sūnumi ant rankų ant sofos, sugyventinis spyrė (su kuria koja nurodyti negalėjo) į kairės kojos šlaunį ir kairę ranką, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Patirtą fizinį skausmą vertina 7-8 iš 10. Liko mėlynės. Tuo metu, kai spardė sakė, jog vieną dieną jis ją nudės, laiko grasinimus realiais. Po spyrių pabėgo į kitą kambarį, nes pradėjo verkti vaikas. Sugyventinis atėjo pas ją į kambarį ir inicijavo jų važiavimą prie ežero. Grįžusi išėjo migdyti vaiko, apie 23.00 val., jis išėjo į miestą su draugu. Jam išėjus pranešė apie patiriamą smurtą į 112. Prieš 3 dienas, konflikto metu virtuvėje jis pasiėmęs virtuvinį peilį grasino, jog ją papjaus į gabalus. Kažkur prieš savaitę irgi būnant namie su televizoriaus pulteliu sudavė į koją, po ko irgi patyrė fizinį skausmą. Anksčiau buvo daug smurto atvejų, dėl kurių į policiją nesikreipė, nes bijojo. Jis ją visada gąsdina, jog jei kažkam pasakys, tai jis susidoros su ja ir jos giminaičiais. Patiria nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtą, šiuo metu yra nėščia. Nori, kad sugyventinį izoliuotų nuo jos ir būtų uždrausta prie jos artintis.

2023 m. rugpjūčio 28 d. papildomai apklausta nukentėjusioji K. Š. parodė, kad prie jau duotų parodymų, papildomai nori nurodyti tai, kad su sugyventiniu po įvykio susitaikė. Pasikalbėjo apie įvykio aplinkybes, jas išsiaiškino, jos jis atsiprašė ir ji jam atleido. Šiuo metu laukiasi judviejų antrojo vaiko, todėl sutinka jam duoti šansą pasitaisyti. Po įvykio į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Civilinio ieškinio sugyventinio atžvilgiu nereikš, nes žala jai nepadaryta. Prašo prokuroro įvertinti bylos aplinkybes ir nutraukti ikiteisminį tyrimą jiems susitaikius.

2024 m. kovo 7 d. papildomai apklausta nukentėjusioji K. Š. parodė, kad yra informuota apie tai, jog 2023 metų vasarą buvęs ikiteisminis tyrimas, po kurio jie su T. N. pasirašytinai susitaikė, yra atnaujintas ir prijungtas prie šių metų įvykio. Nurodė, kad praėjusių metų įvykio aplinkybių gali jau tiksliai nebeprisiminti, todėl prašo vadovautis jos parodymais, kuriuos išsamiai davė buvusios bylos eigoje. Apie šių metų įvykio aplinkybes taip pat davė išsamius parodymus, jų laikosi ir dabar, prašo jais vadovautis.

2023 m. rugpjūčio 28 d. pasirašytas įtariamojo T. N. C. M. ir nukentėjusiosios K. Š. susitaikymo protokolas.

2024 m. vasario 2 d. apklaustas įtariamasis T. N. C. M. parodė, kad kaltę pripažįsta. Nurodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jis jam išverstas į jam suprantamą anglų kalbą. Sutinka duoti parodymus, juos duos anglų kalba, dalyvaujant anglų kalbos vertėjai ir valstybės paskirtai advokatei. Nurodė, kad psichiatriniu gydymu buvo gydytas vieną kartą, po šio įvykio policijos pareigūnai jį pristatė į policijos įstaigą. Pareigūnai jam nieko nepaaiškino, neleido niekam paskambinti, naudojo prieš jį fizinę jėgą, buvo išsigandęs dėl savo sveikatos ir gyvybės, todėl bandė nusižudyti areštinėje, kad jį iš jos išvežtų greitoji medicinos pagalba. Taip ir buvo - jie jį išvežė į psichiatrijos ligoninę, kurioje buvo gydomas penkias dienas, o po to paleistas. Priklausomybių ligų centruose negydytas, į įskaitas neįtrauktas. Rimtų galvos traumų neturėjo. Nurodė, kad su K. Š. yra sugyventiniai, augina du mažamečius vaikus. Nurodė, kad 2023 metų gruodžio mėnesį prarado darbą. Nurodė, kad 2024 metų sausio 3-4 dienomis kartu su buvusiais bendradarbiais vartojo alkoholį, namo grįžo sausio 5 dieną. Nesijautė pilnai blaivus, tačiau nebuvo ir girtas. Jam grįžus į namus, jo sugyventinė K. pradėjo su juo konfliktuoti, dėl to, kad nebuvo kelias dienas namuose, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tikslios įvykio chronologinės sekos nurodyti negalėjo, tačiau buto koridoriuje tarp jų įvyko apsistumdymas, kurio metu jis abejomis savo rankomis pastūmė K. į krūtinės sritį, po ko ji nukrito ant grindų. Į tyrėjos užduotą klausimą, ką jis darė su nulaužtu šluotos kotu, atsakė, kad pasiėmė jį į rankas ir gynėsi, dengdamasis nuo K., nes ir ji puolė jį. Nurodė, kad nesudavė smūgių nulaužtu šluotos kotu K. į dešinės rankos plaštaką. Mano, kad ji pati galėjo susižaloti tuo metu, kai jį puolė. Nurodė, kad numetė šluotos kotą ant grindų, tačiau K. jį toliau puldinėjo ir buvo sugriebusi jam už vilkimų marškinėlių. Norėdamas ją nuo savęs atitraukti, nustūmė nuo savęs. Tuo metu galėjo suduoti smūgį kumščiu savo kaire ranka, tačiau tai nebuvo tyčinis jo veiksmas. Nesiekė jai tikslingai suduoti smūgį, jo tikslas buvo ją nuo savęs atsistumti. Matydamas, kad konfliktas tęsis ir toliau, nusprendė išeiti iš namų ir kai grįžo, namuose jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Policijos pareigūnai jam nepaaiškino, kuo yra įtariamas. Nurodė, kad dėl savo veiksmų, kuriuos padarė tyčia, t. y. pastūmimo, po ko K. nukrito ant grindų ir netyčinių veiksmų, t. y. smūgio į veido sritį ir gynimosi šluotos kotu nuo K. puolimo, labai gailisi. Po įvykio su K. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Turi leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau čia neturi daugiau kur gyventi, tik tuo adresu, kuriame gyvena su K. ir vaikais. Taip pat nenori gyventi atskirai nuo savo vaikų, nori juos matyti ir su jais bendrauti. Suvokia, kad jam bus paskirta kardomoji priemonė neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir pažada jos laikytis.

2024 m. kovo 7 d. papildomai apklaustas įtariamasis T. N. C. M. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Dėl 2024 m. sausio 5 d. įvykio aplinkybių kaltę taip pat pripažįsta visiškai, tačiau savo parodymus nori papildyti. Papildomai nurodė, kad konflikto su K. metu pastūmė ją, dėl ko K. nukrito ant grindų. Vėliau konfliktui tęsiantis buvo piktas ir rankoje laikomą šluotos perlaužė pusiau. Kadangi K. artinosi prie jo, jis atsitvėrė laikomu šluotkočiu nuo jos, neprisimena, kad būtų sudavęs jai kelis smūgius juo K. į ranką, nes konfliktas vyko labai greitai, tačiau neatmetama galimybė, kad galėjo taip būti. Vėliau jiems besigrumiant galėjo savo kairės rankos kumščiu suduoti smūgį K. į veido dešinę pusę. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Po įvykio su K. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Turi leidimą gyventi Lietuvoje, susirado naują darbą, išlaiko šeimą, kartu su K. augina 2 mažamečius vaikus.

2024 m. sausio 5 d. apklausta liudytoja K. Š. apklausos metu nurodė, kad 2024 m. sausio 5 d. apie 18 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis T. N. C. M., kuris gulėjo buto svetainėje, prabudęs pradėjo iš jos reikalauti 200 eurų, narkotinėms medžiagoms įsigyti, pradėjo šaukti bei grasinti jai. Konflikto metu išėjo į buto koridorių, tuo metu sugyventinis metė į ją taurę, bet nepataikė, kadangi spėjo pasitraukti, dėl ko stipriai išgąsdino ją, vėliau T. N. C. M., pradėjo šluoti stiklo šukes. Šluotos kotas yra metalinis ir buvo sulinkęs, dėl ko T. N. C. M. susižalojo savo ranką, dėl ko jis dar labiau susinervavo, kažkuriuo metu sulaužęs šluotos kotą, juo jai trenkė ne mažiau dviejų smūgių į dešinę ranką, į delną, dėl ko atsirado žaizdos ir ėmė kraujuoti. Toliau konfliktuodamas, naudodamas jėga ją rankomis stūmė virtuvėje, dėl ko ji nugriuvo, o griūdama alkūne trenkėsi į dujinės viryklės metalinę rankeną. Taip pat kažkuriuo metu, negali pasakyti tiksliai, rankos kumščiu jai trenkė į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Su T. N. C. M. gyvena beveik 3 metus, kartu turi du sūnus E. N. C. M. ir T. C. M.. Konfliktas vyko vaikams miegant, tai jie konflikto nematė. Visi sužalojimai yra matomi, bet medikų apžiūros apklausos metu atsisakė.

2024 m. vasario 13 d. papildomai apklausta nukentėjusioji K. Š. parodė, kad 2024 m. sausio 5 d., jos sugyventinis T. N. C. M. grįžo į namus po keleto dienų nebuvimo namuose. Žino, kad jis buvo kažkur su draugais, tačiau kur tiksliai nežino, nes jis išjungė telefoną, negalėjo su juo susisiekti. Ji tuo metu buvo viena namuose su 1 metų ir 4 mėnesių sūnumi bei 4 mėnesių sūnumi. Vaikai dar maži, jai vienai būnant buvo sunku, naktį mažai miegojo. Kažkuriuo metu, tiksliai neprisimena kelintą valandą, į namus grįžo T. N.. Jam grįžus tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes ji jo klausė, kur jis buvo, tačiau jis sakė, kad neprivalo teisintis, kur ir su kuo būna. Supranta, kad ir jis nori pailsėti nuo namų rutinos, vaikų, pabūti su draugais, tačiau mano, kad turi teisę žinoti, kur ir su kuo jis leidžia laiką. Konflikto metu ji priėjo prie T. N. ir pagauta įsiūčio rankomis suėmė jam už vilkimų rūbų priekinės dalies, po ko jis ją rankomis nuo savęs atsistūmė. Po šio pastūmimo nukrito ant sėdmenų ir kairės rankos alkūne trenkėsi į viryklės kampą. Nesitikėjo šito pastūmimo, todėl neišlaikė pusiausvyros. Mano, kad jos priėjimas prie jo ir suėmimas už rūbų buvo tas veiksmas, kuris įžiebė jų konfliktą. Po nukritimo K. Š. atsistojo ir ėjo link jo, tuo metu T. N. paėmė į rankas šluotą ir jos kotą perlaužė pusiau. Buvo labai pikta priėjo prie jo ir pradėjo jį stumdyti, T. N. šluotos kotu jai nesudavė į plaštaką, tačiau nulūžęs šluotos kotas, kadangi jis yra aliuminis, subraižė jai dešinės rankos dilbį. Nemano, kad tai buvo specialus jo veiksmas, kadangi abu stumdėsi, tiek ji jį, tiek jis ją atsistūminėjo nuo savęs. Po to apsisuko ir nuėjo į svetainę, o T. N. atėjo paskui ją, konfliktas tęsėsi ir ji jį vėl pastūmė, todėl jis ją stūmė nuo savęs ir sakė, kad ji apsiramintų. Tuo stūmimo momentu jis jai pataikė savo kaire ranka į dešinės pusės smilkinį, tačiau negali pasakyti, kumščiu ar delnu. Nemano, kad šis jo veiksmas buvo daromas tyčia, t. y. nemano, kad jis tikslingai jai sudavė smūgį, o tik stūmė ją nuo savęs, nes prisipažįsta, kad buvo labai supykusi ant jo. Po šio apsistumdymo prabudo vaikai, todėl jis tai išgirdęs apsirengė ir išėjo į lauką, nebuvo namuose gal apie pusvalandį. Į tyrėjos užduotą klausimą ar T. N. metė į ją taurę atsakė, kad konflikto metu ji stovėjo koridoriuje, o jis buvo svetainėje. T. N. tiesiog nežiūrėdamas kur meta numetė taurę ir ji dužo. Jam išėjus iš namų iškvietė policijos pareigūnus, nes norėjo, kad jį išvežtų, nebenorėjo daugiau jokių pykčių ir stumdymųsi. Po įvykio praėjus kiek laiko supranta, kad pasielgė impulsyviai skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą. Mano, kad būtų pakakę, jei T. N. į namus būtų grįžęs po kurio laiko, viskam aprimus. Suvokia ir savo veiksmus, buvo pavargusi ir pervertino situacijos rimtumą. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes, taip pat prisimena, kad sakė, jog T. N. jos prašė pinigų narkotikams. Nori papildyti, kad tai buvo jos prielaida taip manyti. Ji niekada nėra mačiusi jo vartojant narkotines medžiagas ar esant apsvaigus, jai tiesiog pasirodė keista, kad jis prašo jos tokios pinigų sumos alkoholiui. Šiai dienai mano, kad gal jis norėjo tų pinigų paprašyti, kad turėtų galimybę kur nors apsistoti, kadangi be šios gyvenamosios vietos jis daugiau neturi kur eiti. Tuo metu, kai aiškinosi su policijos pareigūnais grįžo T. N.. Policininkai jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Kiek jai pasakojo pats T. N., policijos pareigūnai jį sumušė, jis buvo išsigandęs, nenorėjo būti areštinėje, todėl bandė nusižudyti, dėl ko buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę. Iš ligoninės jį paleido po 3 dienų, dar pati jam vežė rūbus. Grįžęs iš psichiatrinės ligoninės T. N. nusipirko bilietus ir nieko nesakęs išskrido pas savo tėvus į Airiją. Į Lietuvą grįžo tik po to, kai jam parašė iš policijos, kad turi būti apklaustas apie įvykio aplinkybes. Nurodė, kad atvykę policijos pareigūnai siūlė jai medikų pagalbą, tačiau ji jų atsisakė. Taip pat nesikreipė į teismo medicinos ekspertus ir medicinos įstaigas. Žala jai nepadaryta, todėl nereikš civilinio ieškinio. Į tyrėjos užduotą klausimą ar juto fizinį skausmą pastūmimo ir kritimo metu, smūgio sudavimo metu ir apsistumdymo metu, kai šluotos kotu buvo įdrėksta į dilbį, nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams dar vis buvo šoke. Policijos pareigūnai skubino aiškintis įvykio aplinkybes, taip pat buvo atsibudę abu vaikai, kuriais reikėjo pasirūpinti, todėl mano, kad netinkamai pateikė įvykio aplinkybes. Nemelavo apie įvykio aplinkybes, bet pati jį išprovokavo, pati ėjo prie T. N. ir jį stumdydama tęsė konfliktą, nemano, kad jo veiksmai jos atžvilgiu buvo tyčiniai. Po įvykio, kai T. N. išvažiavo į Airiją, per dvi savaites apgalvojo visas įvykio aplinkybes, augina du mažamečius vaikus, šiuo metu yra sudėtinga finansinė padėtis jų šeimoje, kadangi T. N. neteko darbo dėl mažinamų etatų, o ji negauna motinystės išmokos už vaikus, kadangi iki gimstant vaikams gyveno ir dirbo Airijoje.

2024 m. kovo 7 d. papildomai apklausta nukentėjusioji K. Š. parodė, kad papildomai atsakys į tyrėjos užduodamus klausimus. Į tyrėjos užduotą klausimą ar po 2024 m. sausio 5 d. įvykio jos kūne buvo kokių nors sužalojimų atsakė, kad ne, nebuvo. Nebuvo nei įdrėskimų, nei mėlynių, nei paraudimų. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė dėl tos pačios priežasties, nes nebūtų buvę ką užfiksuoti. Į tyrėjos užduotą klausimą, ar po pirmojo įvykio jų su T. N. namuose buvo dažni konfliktai atsakė, kad ne. Viskas buvo gerai, tačiau 2024 m. sausio 5 d. konfliktas kilo dėl visiško nesusipratimo, dėl jos nuovargio ir dėl T. N. nenorėjimo paaiškinti, kur jis buvo keletą dienų. Šiuo metu jų santykiai yra geri, jis labai stipriai prisideda prie abiejų vaikų rūpinimosi, todėl kaip jau buvo minėjusi kažkurios apklausos metu, nepageidauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų tęsiamas.

2024 m. sausio 18 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos apžiūros metu paimto šluotos koto apžiūra. Apžiūrimas objektas - šluotos kotas, paimtas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu. Šluotos kotas nulaužtas, t. y. ne pilnos gamyklinės būklės. Koto bendras ilgis 500 mm. Kotas aliuminis, nudažytas raudonos spalvos dažais. Viename koto gale matoma juodos spalvos plastikinė konstrukcija, su niša viduje. Kitame koto gale matomos nulaužto aliuminio žymės. Apžiūrint objektą, pėdsakų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui nėra.

2024 m. kovo 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūra. Apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92249906802, skambu io prad ia_ 2024-01-05 18_18_07)“, kurio bendra trukmė 1 min. 22 sek. Garso įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau – BPC) ir pranešėjos (toliau – P) dialogas. BPC: 112 P: Sveiki, čia policija? BPC: Kokios pagalbos jums reikia? Sakykite, kas nutiko? P: Policijos. BPC: Kas nutiko? P: Mano sugyventinis mane muša. BPC: Adresą sakykit, koks miestas? P: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini). P: Greičiau galima? Prašau. BPC: Taip. (duomenys neskelbtini)? P: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini). P: Taip. BPC: Durų kodas koks pas jus? P: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žvaigždutė (duomenys neskelbtini). BPC: O medikų pagalbos reikia? P: Ne. Greičiau. O… BPC: Vaikų mažamečių yra? P: Taip, turiu. Jisai dabar išėjęs, jis tuoj grįš. Jis ten išėjo pasiimt ten kažko, nežinau. Aš užsirakinau dabar. BPC: Telefono numerį sakykite savo. P: Čia bus užsienietiškas. Galima greičiau? BPC: Vardas, pavardė? P: K. Š.. BPC: O jūs užsirakinot kur? P: Namuose. Bet jis turi raktus, bet aš viršutinę spyną užrakinau, jis negalė įeit. BPC: Supratau. Gerai, registruojam, perduodam policijai. P: Ir šitu numeriu skambinkit, gerai? BPC: Mhm. P: Dėkui. Garso įrašo pabaiga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Be T. N. C. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios K. Š. parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus T. N. C. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – T. N. C. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, teismas sprendžia, dalinio sudėjimo būdu subendrinti T. N. C. M. paskirtas bausmes prie 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės (2024 m. sausio 5 d. veika) pridedant dalį (3 (tris) mėnesius) 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės (2023 m. rugpjūčio 18 d. veika) ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, visu laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; 3) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 5 d., 20.30 val. iki 2024 m. sausio 6 d., 00.16 val., viena diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šluotos kotą 2024 m. sausio 18 d. nutarimu perduotą saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. N. C. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugpjūčio 18 d. veika) ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; 3) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

T. N. C. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. sausio 5 d. veika) ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; 3) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti T. N. C. M. paskirtas bausmes prie 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės (2024 m. sausio 5 d. veika) pridedant dalį (3 (tris) mėnesius) 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės (2023 m. rugpjūčio 18 d. veika) ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, visu laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; 3) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. N. C. M. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; 3) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti T. N. C. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 5 d., 20.30 val. iki 2024 m. sausio 6 d., 00.16 val., viena diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

T. N. C. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šluotos kotą, perduotą saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti T. N. C. M., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įrenginio praradimą ar pastebėtą gedimą;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Išaiškinti T. N. C. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.