Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-129-557/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-14
Bylos Nr.
1S-129-557/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija 2.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. gruodžio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs K. V. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-11-05 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-10-05 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje gautas K. V. pareiškimas, kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą K. M. atžvilgiu pagal BK 187 str. 2 d. Pareiškime nurodoma, kad K. V. susitarė su K. M., jog pastarasis čerpėmis uždengs pareiškėjui priklausančių pastatų stogus. Tačiau K. M. darbą atliko netinkamai – čerpes paklojo atvirkščia puse, tokiu būdu vienkartinio naudojimo čerpes sugadindamas ir padarydamas K. V. materialinę žalą, kurią pareiškėjas vertina 52237 litais.

Išnagrinėjusi šį K. V. pareiškimą, prokurorė V. Lūžienė 2007-10-09 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių – sugadinto turto vertė neviršija 250 MGL ir nėra tyčios įtariamojo veikoje. Šį prokurorės nutarimą K. V. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007-11-05 nutartimi skundą atmetė. Nutartyje nurodoma, kad prokurorė išsamiai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas, jog pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Nustatyta, kad 2006 metų vasaros pradžioje tarp K. V. ir K. M. buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį K. M. kartu su kitais asmenimis įsipareigojo už tam tikrą užmokestį uždengti K. V. priklausančių statinių stogus, darbus atliko iš užsakovo medžiagų. Šios aplinkybės rodo, kad tarp jų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso: viena šalis (rangovas K. M.) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo K. V.) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Vien dėl to, kad rangovas, atlikdamas jam pavestą užduotį, nekokybiškai atliko darbą ir gautu rezultatu liko nepatenkintas užsakovas, nėra pakankamo pagrindo šią veiką vertinti pagal BK 187 str. 2 d., nes svetimo turto sugadinimas, nesant subjektyvios pusės požymių, nesudaro pagrindo atsirasti baudžiamajai atsakomybei. Iš sukauptos medžiagos matyti, kad K. M. veiksmuose nėra BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių, kadangi pastarasis neturėjo tyčios sugadinti K. V. priklausantį turtą. Todėl tarp šalių kilęs ginčas spręstinas, vadovaujantis civilinės teisės normomis.

Šalies argumentai

K. V. skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-11-05 nutartį bei prokurorės V. Lūžienės 2007-10-09 nutarimą. Nurodo, kad teismo ir prokurorės pozicija, kad sugadinto turto vertę sudaro tik sugadintos medžiagos, prieštarauja logikai ir CK įtvirtintoms daiktų atsiradimo ir įgijimo nuostatoms. Nuosekliai aiškinant CK 4.47 str., 4.55 str., 4.56 str., 6.644 str., 6.645 str., darytina išvada, kad naujai sukurto daikto vertė yra lygi darbų vertei plius panaudotų medžiagų vertei. Savo pareiškime jis buvo nurodęs ir pridėjęs dokumentus, patvirtinančius panaudotų medžiagų vertę ir darbų kainą. Kadangi jis K. M. nebuvo mokėjęs už darbą, tai naujai sukurto daikto (stogo) vertei nustatyti pagal analogiją pritaikė išlaidas, kurios reikalingos sukurti tokį daiktą, kaip kad ir numato CK 6.653 str. 1 d. Iš išdėstyto matyti, kad jo sugadinto turto (stogų) vertė pareiškime buvo nurodyta teisingai, o teismas ir prokurorė nepagrįstai ją sumažino, nes K. M. jam sugadino ne čerpes, bet stogus. Teismas ir prokurorė nusprendė, kad K. M. veiksmuose sugadinant jam stogą nėra tyčios, neištyrę visų aplinkybių. Savo pareiškime jis nurodė, kad K. M. gyvenamojo namo stogą sugadino tyčia, kadangi siekė nuslėpti ūkinio pastato sugadinimus, norėdamas išvengti civilinės atsakomybės ir tikėdamasis, kad sugadinimai liks nepastebėti. Teismas ir prokurorė dėl jo motyvų visiškai nepasisakė, visapusiškai neišsiaiškino visų aplinkybių, neapklausė kitų asmenų, kurie atsakingi už stogų sugadinimą. Pažymėtina, kad nusikaltimui būtina subjektyvioji pusė (šiuo atveju tyčia) gali pasireikšti ir esant tarp šalių civiliniams teisiniams santykiams, o ne tik iš delikto. Ar yra nusikaltimo subjektyvioji pusė, ar jos nėra, galima padaryti išvadą tik visapusiškai ištyrus visas aplinkybes, ko padaryti be ikiteisminio tyrimo negalima. BPK 168 str. 1 d. leidžia atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, jei pareiškime nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl nurodytų faktų, ikiteisminis tyrimas privalo būti atliekamas. Šiuo atveju kyla abejonės dėl nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio buvimo. Todėl šioms abejonėms pašalinti ikiteisminis tyrimas privalo būti atliekamas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas skunde aiškiai neteisingai interpretuoja BPK 168 str. 1 d. prasmę – ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas ne tik tuo atveju, jei pareiškime nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi, bet ir esant aiškioms BPK 3 str. 1 d. nurodytoms aplinkybėms. BK 187 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę už didelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Pagal BK 190 str. aptariamas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Iš teismui pateiktoje medžiagoje sukauptų duomenų matyti, jog K. M., pareiškėjo užsakymu atlikdamas statybos darbus, netinkamai paklojo pareiškėjo įsigytas 25759,26 vertės stogo plokšteles. Netinkamai paklojus plokšteles, jas teko demontuoti, ko pasekoje plokštelės buvo nepataisomai sugadintos. Kadangi sugadinto turto vertė nesiekia 250 MGL dydžio sumos, prokurorė 2007-10-09 nutarime ir ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007-11-05 nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog nepadaryta BK 187 str. 2 d. numatyta veika, dėl kurios ir buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo argumentai, kuriais skunde ginčijama sugadinto jo turto vertė, yra detaliai paneigti prokurorės 2007-10-09 nutarime, teismas su šiomis prokurorės nutarimo išvadomis visiškai sutinka ir jų papildomai nebeatkartoja. Todėl naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria patvirtintas minomo prokurorės nutarimo pagrįstumas, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Baudžiamasis procesas dėl tyčinio mažesnės negu 250 MGL dydžio suma vertės svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo (BK 187 str. 1 d.) ar svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo (BK 188 str.) vyksta privataus kaltinimo tvarka. Vengdamas iš anksto įtakoti duotoje situacijoje įmanomą privataus kaltinimo procesą, apygardos teismas šioje nutartyje atskirai nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, kuriais ginčijamos prokurorės nutarimo bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties išvados, jog K. M. neturėjo tyčios sugadinti svetimą turtą – nustačius, jog sugadinto turto vertė nesiekia 250 MGL dydžio sumos, baudžiamasis procesas pagal BK 187 str. 2 d. negali būti pradėtas nepriklausomai nuo to, kokiai kaltės formai esant (tyčia ar dėl neatsargumo) buvo sugadintas svetimas turtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 4 d., 439 str. 1 d., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

K. V. skundą atmesti, ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 lapkričio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas