- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-879-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Petras Jaržemskis, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- UAB „SE Sampo Life Insurance Baltic“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės mėn. 08 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1563-171/2007 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui UAB „SE Sampo Life Insurance Baltic“ Lietuvos filialui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, sumokėtų įmokų grąžinimo ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. K. pateikė 2006-08-24 ieškinį ir 2007-03-08 ieškinio patikslinimą, prašydamas:
1) Pripažinti tarp šalių sudarytą sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą suklydimo įtakoje ir apgaulės būdu;
2) Sugrąžinti iš atsakovo 2564,31 Lt įmokų ir priteisti 1520 Lt kompensaciją dėl nuostolių bent už dvi sugaišintas dienas, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 1 Lt neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad 2002-12-30 jis apsidraudė UAB „Sampo gyvybės draudimas“. Sudarant draudimo sutartį, jam buvo išaiškinti draudimo privalumai, būtent, kad bus apdrausta gyvybė ir jis gaus 4 % metinį įmokų prieaugį (tikrai bus geriau už bankus), taip pat dalyvaus įmonės investiciniame pelne. Įmokėjus avansinę įmoką ir pasirašius draudimo dokumentus, buvo įtartina, kad 4 % metinis prieaugis nebuvo užfiksuotas. Tačiau jį patikino, kad visi pasirašyti dokumentai yra tvarkingi ir prieaugį garantuoja valstybė. Po 3 metų pasiteiravus kokie veiklos rezultatai, ieškovui buvo paaiškinta, kad draudimas ne investicinis, o kaupiamasis, ir garantuotų 4 % metinio prieaugio negali būti, nes šis pelnas įskaičiuojamas kitur. Atsakovas nesuteikė galimybės pereiti į investicinę draudimo formą. Nutraukiant sutartį, atsakovas grąžintų tik dalį įmokų, pagal neproporcingą garantuotų išpirkų lentelę, t.y. 675,64 Lt. Pagal atsakovo pasiūlymą sutrumpinti draudimo laikotarpį nuo 18 iki 10 metų, gaunant 4 % garantuotų palūkanų, po 10 metų ieškovas gautų net mažiau nei sumokėjo. Ieškovas kreipėsi į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau ji tyrimo neatliko, o pasiūlė kreiptis į Draudimo priežiūros komisiją. Ši komisija, išnagrinėjusi ieškovo pareiškimą, nurodė, kad pristabdyti UAB „Sampo gyvybės draudimas“ veiklą nėra pagrindo, kad jos veikla nėra nesąžininga ir nepažeidžia vartotojo teisių bei įpareigojo išsamiau aiškinti vartotojams draudimo sutarties sąlygas dėl palūkanų normos, dėl draudėjams skirstomo draudiko pelno bei dėl sutarties nutraukimo ir jo teisinių pasekmių. Ieškovas pagal Draudimo įstatymo 8 ir 9 straipsnius informacijos negavo, o gavo tik draudimo taisykles Nr. 001 ir sąlygą Nr. 203. Ieškovas, spręsdamas ginčus su atsakovu, sugaišo ne mažiau kaip 24 valandas, t.y. apie 3 darbo dienas. Buvo ilgalaikiai pokalbiai telefonu, ne kartą buvo kviečiamas atvykti klausyti atsakovo atstovų paaiškinimų bei naujų nepriimtinų pasiūlymų, ne kartą rašyti raštus bei vykti į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, aiškintis su Draudimo priežiūros komisija, konsultuotis su juristais. Ieškovas prašė priteisti kompensaciją nors už 16 sugaištų valandų, t.y. už dvi dienas (LR CK 1.90 str., 1.91 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „SAMPO gyvybės draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2002-12-30 sudarė kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, serija GD001, Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašydamas prašymą sudaryti Draudimo sutartį, ieškovas patvirtino, kad Draudimo įstatymo 8 str. 1 d. ir 9 str. 1 d. nurodytą informaciją gavo raštu, su draudimo taisyklėmis susipažino, jos jam buvo paaiškintos ir suprantamos, jų kopijas gavo. Pasirašydamas draudimo liudijimą bei priedą prie draudimo liudijimo su garantuotų išperkamųjų sumų dydžiais kiekvieno Draudimo sutarties laikotarpio mėnesio pabaigoje ieškovas patvirtino, kad su draudimo sutarties sąlygomis susipažino ir su jomis sutinka. Tą patvirtino ir pats ieškovas, jog su sąlygomis ir taisyklėmis susipažino. Pageidaudamas sudaryti draudimo sutartį, 2002-12-24 ieškovas pateikė atsakovo nustatytos formos prašymą bei klausimyną apdraustajam asmeniui. Prašyme ieškovas pažymėjo, kad pageidauja sudaryti kaupiamąjį gyvybės draudimą, klausimyne buvo pažymėta ta pati rūšis. Sudarant draudimo sutartį, raštu ieškovui pateiktuose dokumentuose (draudimo rūšies taisyklėse, draudimo liudijime ir priede prie draudimo liudijimo) buvo aiškiai ir išsamiai pateikta visa informacija. Draudimo liudijime, kurį pasirašė ieškovas, buvo nurodytas ieškovo pasirinktas draudimo įmokų dydis ir suskaičiuota draudimo suma. Pateikta informacija klientui negalėjo suteikti lūkesčių, kad gyvybės draudimas ar valstybė garantuoja klientui 4 procentų metinį prieaugį nuo įmokų arba, nutraukiant sutartį nepasibaigus laikotarpiui, draudėjui grąžinamos visos įmokos, ar kad po 3 sutarties galiojimo metų galima tikėtis ženklių investicinių pajamų. Informacijoje raštu buvo nurodomas garantuotos palūkanų normos dydis bei pabrėžiama, kad minima palūkanų norma taikoma apskaičiuojant draudimo įmoką, o ne metinio prieaugio prie sumokėtų įmokų sumos apskaičiavimui. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie Teisingumo ministerijos, išnagrinėjusi ieškovo 2005-12-19 skundą, nusprendė, kad Draudimo sutarties sąlygos neatitinka CK 6.188 str. ir vartotojų teisių gynimo įstatymo 11 str. nustatytų vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Taip pat Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, išnagrinėjusi ieškovo 2006-03-27 pateiktą skundą, ieškovo reikalavimus atmetė ir skundo netenkino. Pagal taisyklių 44 punktą ieškovas sutartį galėjo nutraukti per 30 dienų nuo jos pasirašymo ir be jokių pasekmių. Šia teise ieškovas nepasinaudojo. Ieškovas suprato kokį sandorį sudaro ir sudaromas sandoris atitiko ieškovo valią, tai ieškovas patvirtino, ne tik pasirašydamas Draudimo sutartį, bet ir draudimo sutartyje nurodyta tvarka 3 metus mokėdamas draudimo išmokas. Ieškovas nepateikė jokių CK 1.90 str. ir 1.91 str. nurodytų aplinkybių įrodymų, nenurodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų lėmę tariamą suklydimą, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Pažymėjo, kad ieškovas praleido įstatyme numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą iš draudimo santykių atsirandantiems reikalavimams (LR CK 1.90 str., 1.91 str., CK 1.125 str. 7 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas V. K. dublike prašė atstatyti terminą sandorio nutraukimui, jei jis yra praleistas. Atsakovas veiklos ataskaitas siunčia vieną kartą per metus. Draudimo brokeris ieškovui paaiškino, kad sandoris sudarytas teisingai ir reikia laukti bei stebėti rezultatus. Pagal ilgalaikių investicijų praktiką 1 metai per trumpas laiko tarpas, kad galima būtų spręsti apie veiklos efektyvumą. Pasirašydamas po keleto dienų brokerio atneštus dokumentus, ieškovas lyg ir patvirtino, kad gavo Draudimo įstatymo 8 str. 1 d. ir 9 str. 1 d. informaciją, tačiau realiai jos negavo, o gavo tik Gyvybės draudimo taisykles Nr. 001.
Atsakovas triplike prašė taikyti CK 1.125 str. 7 d. numatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškovo ieškinį. Ieškinio senaties termino eiga turi būti skaičiuojama nuo sandorio sudarymo dienos, t.y. 2002-12-30. Ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą pasibaigė 2003-12-30. Ieškovas šį terminą praleido.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-05-08 sprendimu ieškinį atmetė ir priėmė ieškovo V. K. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos išieškojimo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas nustatė, kad atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo pasekmės ieškovui žinomos. Teismas pažymėjo, kad atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui. Teismas nustatė, kad ieškovas, prieš sudarydamas 2002-12-30 su atsakovu kaupiamojo draudimo sutartį, draudimo liudijimas, serija GD001, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo supažindintas su visa informacija apie draudimo sąlygas. Pasirašydamas prašymą sudaryti draudimo sutartį, ieškovas savo parašu patvirtino, kad visą informaciją, reikalingą sutarties sudarymui (LR draudimo įstatymo 8 str. 1 d. ir 9 str. 1 d. nurodytą informaciją) raštu gavo, su draudimo rūšies taisyklėmis susipažino, kad jos jam buvo paaiškintos ir suprantamos, jų kopijas gavo, bei, pasirašydamas draudimo liudijimą bei priedą prie draudimo liudijimo su garantuotų išperkamųjų sumų dydžiais kiekvieno draudimo sutarties laikotarpio mėnesio pabaigoje, savo parašu patvirtino, kad su draudimo sutarties sąlygomis susipažino, ir su jomis sutinka.
Teismas pažymėjo, kad informacijoje draudėjui yra aiškiai nurodyta, kad 4 procentai metinių palūkanų yra įskaičiuojama į draudimo įmoką. Ieškovo sudarytai draudimo sutarčiai draudimo įmoka buvo apskaičiuota pagal UAB „Sampo gyvybės draudimas“ parengtą ir su Valstybinės draudimo priežiūros tarnyba 2002-08-28 suderinta draudimo įmokų apskaičiavimo metodiką „Minimalūs gyvybės draudimo ir papildomo draudimo įmokų tarifai (Gyvybės draudimo taisyklės Nr. 001). Pagal tokią apskaičiavimo metodiką draudikui netaikant 4 procentų garantuotų palūkanų normos, ieškovas per visą draudimo sutarties laikotarpį turėtų sumokėti 20300,40 Lt draudimo įmokų vietoje draudimo sutartyje numatytų 15386,84 Lt. Ieškovas, sudaręs draudimo sutartį, turėjo teisę ją vienašališkai nutraukti per 30 dienų nuo draudimo sutarties sudarymo ir tokiu atveju jam būtų sugražinta visa sumokėta draudimo įmoka, be jokių atskaitymų, t.y. sutartis galėjo būti nutraukta lengvatinėmis sąlygomis be jokių teisinių pasekmių ieškovui. Apie šią teisę ieškovas žinojo, kadangi tai buvo numatyta tuo metu galiojusiame draudimo įstatyme bei draudimo taisyklėse. Šia teise ieškovas nepasinaudojo.
Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad kita šalis buvo nesąžininga, kad ieškovas ne laisva valia sudarė sutartį, kad kita šalis pranešė klaidingas žinias, arba nutylėjo svarbias aplinkybes, kad atsakovas atliko aktyvius veiksmus, siekdamas suklaidinti ieškovą, bei nuslėpė sandorio aplinkybes. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog jis visą informaciją gavo raštu ir turėjo galimybę su ja susipažinti. Teismas konstatavo, kad sutartis buvo sudaryta tokia, kokios ieškovas pageidavo, visą informaciją dėl šios sutarties sudarymo ieškovas gavo. Ieškovas, suprasdamas esminį skirtumą tarp dviejų gyvybės draudimo rūšių, apgalvotai pasirinko kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, nes norėjo gyvybės draudimo paslaugos bei nerizikingos investicijos.
Pats ieškovas suklydo dėl sutarties padarinių, nes tik po 3 metų, nors ataskaitas gaudavo kasmet, pastebėjo, kad jis negauna 4 procentų palūkanų ir investicinis pelnas labai mažas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas, būdamas išsilavinęs ir protingas žmogus, kuris versle mėgsta rizikuoti, tik dėl savo neapdairumo, o ne dėl kitos šalies veiksmų ar neveikimo neįsigilino į pateiktus jam dokumentus, kuriuose yra aiškiai aptarta 4 procentų palūkanų įskaičiavimo į įmoką tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad kiekvienas apdairus, atidus ir rūpestingas žmogus, suabejojęs tuo, po kuo pasirašė, pasiskaitytų taisykles ar kitus dokumentus, kurie reglamentuoja jo rūpimą klausimą ir pasikonsultuotų su profesionalu, o ne 3 metus lauktų palūkanų, kiekvienais metais gaudamas ataskaitą, kurioje palūkanos jam neskaičiuojamos. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, prisiimdamas ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Teismas pažymėjo, šioje byloje draudimo sutartis yra vartojimo sutartis, o ieškovas yra vartotojas. Šiuo atveju vidutiniškai informuotam vartotojui taisykles buvo įmanoma suprasti. Teismas konstatavo, kad nuostata, kad palūkanų norma garantuojama visam draudimo laikotarpiui bei draudimo išmokų mokėjimo laikotarpiui yra taikoma apskaičiuojant draudimo įmoką ir yra: 4 procentai metinių palūkanų gyvybės rizikos, kaupiamojo gyvybės draudimo sutartims (b.l. 64) lingvistine prasme vienareikšmiškai aiški.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog sandoris sudarytas suklydimo įtakoje ir suklydimas buvo esminis, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, t.y. vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ir reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Ieškovas apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2002-12-30. Kadangi ginčas yra kilęs iš draudimo santykių ir jam taikomas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas, ieškovo teisė kreiptis į teismą baigėsi 2003-12-30, todėl ji negali būti ginama. Teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo ginti ieškovo teises atsisakė (LR CK 1.90 str., 1.91 str., 1.125 str. 7 d., 1.127 str., 1.131 str. 1 d., 6.246 str., 6.248 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d., 294 str., 293 str. 5 p.).
Šalies argumentai
Ieškovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-05-08 sprendimą ir tenkinti ieškinį:
1) Pripažinti tarp šalių sudarytą sandorį negaliojančiu, kaip vienašališkai nevykdomą, sudarytą per klaidą ir naudojant apgaulę;
2) Sugrąžinti iš atsakovo 2564,31 Lt įmokų ir priteisti iš atsakovo 1520 Lt kompensaciją dėl nuostolių bent už dvi sugaišintas dienas bei priteisti iš atsakovo 259 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad teismo sprendime nėra esminių ieškinio klausimų analizės ir išvadų dėl 4 procentų garantuotų metinių palūkanų klausimo, dėl draudėjo dalyvavimo investiciniame pelne ir dėl atsakovo atsisakymo išmokėti garantuotos išperkamosios sumos dydį. Ieškovas, prieš pasiryždamas investicijai, maklerio pasiūlymą nagrinėjo labai atidžiai, suvokdamas 18 metų laikotarpio infliacijos, stojimo į ES, valiutos galimo pakeitimo ir kt. padarinius. Ieškovas išklausė maklerio patarimus, pasitarė su šios srities specialistais ir pasirinko, kaip vyresnio amžiaus investuotojams patariama, nerizikingą, užtikrintą investiciją. Apeliantas nesutiko su teismo išvada, jog gavo tokią paslaugą, kokią pasirinko – nerizikingą investiciją. Sudarant sutartį, pasirinkimui buvo pasiūlyti du variantai: investicinis draudimas ir kaupiamasis draudimas. Ieškovas pasirinko kaupiamąjį draudimą ir jam buvo išaiškinta, kad bus apdrausta jo gyvybė, gaus garantuotas 4 % metines palūkanas, jo pasirinktas draudimas dalyvaus įmonės investicinės veiklos pelne, t.y. kad bus investuojama į mažos rizikos sritis, kad lėšos bus nukreiptos daugiau į obligacijas bei valstybės vertybinius popierius ir, esant normaliam ekonominiam klimatui, pelningumas bus didesnis nei terminuoto bankinio indėlio, bet mažesnis nei iš akcijų ar agresyvių akcijų fondų. Tokios sąlygos ieškovą tenkino.
Ieškovas pažymėjo, kad neprotingai ir neatsakingai elgėsi atsakovas, klientams privilioti žadėdamas tai, ko nesiruošia vykdyti, sau palankiai iškraipydamas nusistovėjusias lingvistines sąvokas. Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo atstatyti praleistą terminą. To paties prašo ir apeliacinės instancijos teismo. Iki kreipiantis į teismą, atsakovas įkalbinėjo ieškovą laukti rezultatų, kurie pagal investicijos pobūdį neatsiras staiga, vėliau laiką vilkino kviesdamas pokalbiams, žadėdamas ieškoti kompromisinių sprendimų. Vieneri metai tokio tipo rezultatų įvertinimui yra per trumpas laikotarpis. Nutraukti sutartį 1 mėnesio laikotarpyje nebuvo pagrindo, kadangi kilus abejonėms dėl pateiktų dokumentų, ieškovas pasitikrino ir buvo patikintas, kad visos sandorio sąlygos galioja ir bus vykdomos. Sudarant sandorį, ieškovas buvo suklaidintas dėl visų įmanomų esminių sandorio aplinkybių pagal CK 1.91 str. Apgaulė formuojant ieškovo valią pasireiškė tuo, kad atsakovas pranešė klaidingas žinias, kad ieškovas gaus 4 proc. garantuotas metines palūkanas, kad gaus pelno dalį, atitinkančią vidutinio pelningumo investicijos pobūdį. Atsakovas nutylėjo svarbias esmines aplinkybes, kad lingvistine ir matematine prasme visuotinai vienareikšmiškai suprantama sąvoka „palūkanos“ bus vartojama ne visuotinai priimta prasme, o siauriems profesiniams procesams apibūdinti. Sąmoningai nutylėta, kad realiai pelno dalis nebus mokama net bendrovės verslui ypatingai palankioms sąlygoms. Nutylėta, kad garantuotų išpirkų lentelės sumos nebus garantuotai išmokėtos. Ieškovo valia sudaryti sandorį buvo formuojama dėl nesąžiningų veiksmų, t.y. pateikiant klaidingą esminę informaciją ir siekiant paveikti ieškovo apsisprendimą. Suklydimas įvyko dėl atsakovo aktyvių veiksmų: klaidinančios informacijos apie pelną ir palūkanas pateikimo, bei raginimo pasirašyti kuo greičiau (konkrečiai iki Naujųjų Metų), nes vėliau nebebus tokių palankių sąlygų. Atsakovas suklydo – netinkamai pasirinko sąvokų formuluotes: bendrovės vidaus finansiniai procesai, atskaitymų į garantinį fondą koeficientai, aktuarijų naudojami diskontavimo parametrai per suklydimą pavadinti ieškovui garantuotomis metinėmis palūkanomis. Matematinio pobūdžio suklydimas buvo, kad vietoje 4 proc. metinių palūkanų, įskaičiuotų į mokėjimus, realiai įskaičiuota tik 4 proc. 18 metų. Jei tai įvyko ne per suklydimą, turėtų būti traktuojama kaip sąmoninga esminė apgaulė siekiant formuoti kliento valią ir neatlyginamai užvaldyti jo kapitalą. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir atsisakė išmokėti net garantuotų išpirkų lentelėje įvardintą sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sudarant sandorį suklydimo įtakoje, ketinimas sudaryti sandorį yra susiformavęs dėl klaidingo supratimo apie kurį nors esminį sandorio elementą. Ar suklydimas turi esminę reikšmę, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju esminę reikšmę turinčiu suklydimu pripažįstama klaidinga, neatitinkanti tikrovės samprata apie kai kuriuos svarbius ginčijamo sandorio elementus. Jei suklystama dėl sandorio esmės ar esminių sandorio sąlygų, suklydimas turi esminės reikšmės, jeigu atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs kitokiomis sąlygomis.
Dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl ieškovo reikalavimų atsakovui pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Šiuo atveju byloje nėra duomenų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų pažeidę ieškovo teises ar interesus, bei padarę žalą ieškovui. Kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo ar apgaulės būdu.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Kolegija kritiškai vertina ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas, teikdamas informaciją apie sandorį, nutylėjo svarbias esmines aplinkybes, nes pats apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pats, atidžiai išanalizavęs turimą informaciją, pasirinko nerizikingą investiciją – kaupiamąjį draudimą.
Įstatymų leidėjas nenumatė pirmosios instancijos teismui pareigos perkelti į teismo sprendimą visų byloje esančių rašytinių įrodymų, procesinių dokumentų ir teismo posėdžio protokolų turinio pažodžiui. Skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka CPK 270 str. nustatytus sprendimo turinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendime glausta forma yra nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas. Tokiu būdu apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra esminių ieškinio klausimų analizės ir išvadų, yra teisiškai nepagrįsti.
Kolegija daro išvadą, kad nėra visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Kolegija pažymi, kad pats ieškovas kritiškai nevertina savo elgesio, nes, gavęs visą reikiamą informaciją prieš sandorio sudarymą, siekė nuginčyti sandorį formaliais pagrindais.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 93 str., 98 str., 177 str., 178 str., 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės mėn. 08 d. sprendimą nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė