Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-3194-244/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01390-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 55.1.3 (S)

2018 m. birželio 19 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinės (toliau – ir VSAT) 2019 m. kovo 24 d. atsisakymą R. S. leisti atvykti kertant sieną Nr. (21118)-118-6 (toliau – ir sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. kovo 24 d., turėdamas Lietuvos Respublikos vizą, pareiškėjas, įvažiuodamas į Lietuvą, kirto Lietuvos Respublikos sieną Papelekio PKP perėjimo punkte. Pateikus pareigūnui dokumentus, t. y. pasą, vizą, bei automobilio techninį pasą, pareigūnas pasiteiravo, koks yra vizito tikslas. Pareiškėjas nurodė, kad važiuoja pas draugą Vitalijų, gyvenantį Švenčionyse, tačiau tikslios gyvenamosios vietos pasakyti negali, nes neištaria Lietuviškos gatvės pavadinimo. Pareiškėjas neturėjo draugo leidimo platinti jo asmeninio telefono numerio, todėl jį nurodyti pareigūnui atsisakė. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad planuoja važiuoti apžiūrėti jo tėvui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pateikė pareigūnui buto registracijos dokumentus, tačiau pareigūnas informavo pareiškėją, kad neįleis jo į Lietuvos teritoriją nurodęs, kad kitas atvykimo tikslas nėra svarbus, ir įteikė pareiškėjui skundžiamą sprendimą.

Skunde teigiama, kad Baltarusijos Respublikos piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, t. y. atvykdami į Šengeno erdvę, jie pasienio kontrolei privalo pateikti galiojančią Šengeno vizą, o jos neturėdami – galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą. Pareiškėjas pateikė pareigūnui visus būtinus dokumentus bei nurodė kelionės tikslą, dėl to pareigūnas neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamą aktą. Pareiškėjas nėra padaręs jokių teisės pažeidimų ar kėlęs įtarimų dėl nelegalios migracijos, nebuvo jokių kliūčių visas šias aplinkybes patikrinti iš anksto prieš išduodant vizą, taigi jis atitiko visas įstatymo nuostatas.

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodoma, kad atvykstančių asmenų patikrinimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/399, nustatantis taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodeksas (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas). Pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Pareigūnas, tikrinęs pareiškėją, paaiškino, kad asmuo atsisakė paaiškinti atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Tikrinant vizos duomenis nurodyta, kad vizos išdavimo tikslas yra turizmas, tačiau pareiškėjas negalėjo nurodyti nei draugo, pas kurį važiuoja, vardo, nei gyvenamosios vietos. Pareiškėjas nurodė ir kitus vizito tikslus, tačiau nei vienas iš jų nebuvo susijęs su turizmo tikslu, nurodytu vizoje. VSAT nurodo, kad 2019 m. kovo 24 d. atsisakius pareiškėją įleisti į Lietuvos Respubliką, jam neužkertamas kelias turint vizą atvykti pakartotinai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VSAT 2019 m. kovo 24 d. atsisakymo R. S. leisti atvykti kertant sieną Nr. (21118)-118-6 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. kovo 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinė atsisakė pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną sprendimu Nr. (21118)-118-6 (b. l. 25–26). sprendimo nurodyta, kad pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas.

2019 m. kovo 24 d. jaunesniojo specialisto tarnybiniame pranešime (b. l. 23) paaiškinta, kad iš Baltarusijos Respublikos atvyko Baltarusijos pilietis R. S.. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, todėl jam buvo surašytas sprendimas neleisti atvykti kertant sieną.

2019 m. kovo 27 d. jaunesniojo specialisto tarnybiniame pranešime (b. l. 20–21) nurodyta, kad R. S. atsisakė paaiškinti atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Įvedant asmens duomenis į VSATIS vizos duomenų lape buvo nurodytas vizos išdavimo tikslas: turizmas. Papildomai paklausus R. S. apie atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą jis paaiškino, kad važiuoja pas draugą, kurio nei vardo, nei gyvenamojo adreso nenurodė. Paprašius patikslinti, R. S. pradėjo nurodinėti kitus tikslus, bet nei vienas nebuvo susijęs su VSATIS vizos duomenų lape nurodytu vizos išdavimo tikslu. Patikrinus asmens dokumentus ir duomenų bazės įrašus, nustatyta, kad pareiškėjas atvyksta į Lietuvos Respubliką kiekvieną dieną mažiausiai po kelis kartus ir jo lankymosi laikas Lietuvos Respublikoje būna trumpas, apytiksliai iki kelių valandų. Kadangi nei vienas iš asmens nurodytų tikslų neatitiko vizos išdavimo tikslo, buvo priimtas sprendimas neleisti atvykti kertant sieną.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Pagal Įstatymo 8 straipsnį, užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (8 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šengeno sienų kodekso 6 straipsnyje įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos, kurio 1 dalies c punkte nurodyta, kad asmuo turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnyje reglamentuojamas asmenų patikrinimas kertant sienas, tą atlieka sienos apsaugos pareigūnai (8 straipsnio 1 dalis), o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami. Pagal 8 straipsnio 3 dalies iv punktą, trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami atliekant patikrinimą, siekiant nustatyti atitinkamos trečiosios šalies piliečio išvykimo ir atvykimo vietų bei numatomo buvimo tikslo tikrumą ir, jei reikia, atitinkamų patvirtinančių dokumentų patikrinimą. Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas.

Kaip matyti, teisės aktais VSAT yra įpareigota prieš įleisdama trečiųjų šalių piliečius išsiaiškinti numatomo vizito Lietuvos Respublikoje tikslo tikrumą bei tą patvirtinančius dokumentus. Siekiant užtikrinti šių Šengeno sienų kodekso reikalavimų įgyvendinimą, 2019 m. kovo 24 d. pareiškėjui atvykus į pasienį ir atsižvelgiant į tai, kad jo vizoje nurodytas tikslas–turizmas, pareigūnai paprašė nurodyti (paaiškinti), kokiu tikslu vykstama į Lietuvos Respubliką. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad pasienio pareigūnui nurodė, kad važiuoja pas draugą Vitalijų gyvenantį Švenčionyse, tačiau tikslios gyvenamosios vietos pasakyti negalėjo, nes neištaria Lietuviškos gatvės pavadinimo, tačiau tokį teiginį paneigia 2019 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad nei draugo vardo, nei gyvenamojo adreso pareiškėjas pasienio pareigūnui nurodyti negalėjo. Teismas pažymi, kad pareiškėjui dėl kalbos barjero nepavykus nurodyti adreso, kuriuo vykstama, jis tokį savo vizito tikslą galėjo paaiškinti kitomis, jam prieinamomis priemonėmis, kurios būtų pareigūnui leidusios susidaryti pagrįstą išvadą dėl vizito tikslo realumo. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai, jog vyksta pas draugą, tačiau neatsimena draugo vardo, pavardės ir adreso, kuriuo vyksta, atrodo neįtikinantys, todėl tikrinančiam pasienio pareigūnui pagrįstai kilo abejonių dėl vizito tikslo realumo. Juo labiau šiame kontekste neįtikinantys atrodo ir pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad negali be leidimo pasienio pareigūnui duoti asmens telefono numerio, kadangi pareiškėjas, realiai siekdamas atvykti į Lietuvos Respubliką turizmo tikslu ir neturėdamas jokių kitų tikslų, turėjo visas galimybes pateikti pasienio pareigūno prašomus duomenis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė ir kitus tikslus, kaip pats skunde paaiškina, jog ketino vykti apžiūrėti tėvui priklausantį butą, tačiau VSAT padarė pagrįstą išvadą, kad tai nėra susiję su tiesioginiu kelionės tikslu–turizmu, nurodytu pareiškėjo vizoje. Abejones dėl vizito tikslo realumo pareigūnams pagrįstai galėjo sukelti ir aplinkybė, nurodyta 2019 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime, jog patikrinus duomenų bazes nustatyta, kad pareiškėjas atvyksta į Lietuvos Respubliką kiekvieną dieną mažiausiai po kelis kartus ir jo lankymosi laikas būna trumpas, apytiksliai iki kelių valandų, kas neatitinka pareiškėjo vizoje nurodyto tikslo.

Teismas daro išvadą, jog trečiosios šalies piliečiui, siekiančiam atvykti į Lietuvos Respubliką, tenka pareiga pagrįsti buvimo tikslą bei tokio tikslo tikrumą. Šiuo atveju pastarieji duomenys, nustatyti VSAT atliekamo tikrinimo metu, neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal kurį asmuo turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, todėl VSAT 2019 m. kovo 24 d. pagrįstai priėmė sprendimą Nr. (21118)-118-6 atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną. Pažymėtina, kad toks atsisakymas yra vienkartinis, todėl pareiškėjui, pagrindus vizito tikslą Lietuvos Respublikoje, neužkertamas kelias atvykti pakartotinai.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokia teisė įgyjama tik tuomet, kaip šalies naudai yra priimtas sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju nėra pagrindo tokio prašymo tenkinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė Liudmila Zaborovska