Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-08-14 nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį 45 parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir N. G. paskirta subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. G. paskirta galutinė 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendžiu iš N. G. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 230,61 Eur turtinės žalos atlyginimo. Be to, civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš nuteistųjų N. G. ir R. P. priteista 949,75 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu nuteistas ir R. P., tačiau dėl jo apeliacinių skundų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. G. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2024-04-01, apie 14.42 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybinės salės paėmė keturis šokoladus „Geisha“, kurių vieno vertė 2,29 Eur, visų bendra vertė 9,16 Eur, septynis šokoladus „Cachet“, kurių vieno vertė 2,9 Eur, visų bendra vertė 20,93 Eur, septynis šokoladus „Lindt“, kurių vieno vertė 4,99 Eur, visų bendra vertė 34,93 Eur, tris šokoladus „Milka Pieninis“, kurių vieno vertė 5,49 Eur, visų bendra vertė 16,47 Eur, septynis šokoladus „Fazer“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, visų bendra vertė 26,53 Eur, du šokoladus „Laima“, kurių vieno vertė 5,49 Eur, abiejų bendra vertė 10,98 Eur, dvylika šokoladų „Cachet Ekologiškas“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, visų bendra vertė 45,48 Eur, aštuonis šokoladus „Valor“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, visų bendra vertė 30,32 Eur, vieną šokoladą „Milka Strawb“, kurio vertė 5,49 Eur, šešis šokoladus „Rocher“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, visų bendra vertė 22,74 Eur, du šokoladus „Raffaello“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, abiejų bendra vertė 7,58 Eur, po ko nesusimokėjęs už prekes iš parduotuvės išėjo. Tokiu būdu jis pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 230,61 Eur vertės turtą.

2. Be to, N. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su R. P., pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami bendrai, 2024-04-05, apie 11.28 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybinės salės paėmė penkias „Helly Hansen striukes“, kurių vienos vertė 189,95 Eur, susidėjo jas į kuprines ir abu nesusimokėję už prekes iš parduotuvės išėjo. Tokiu būdu jie, veikdami bendrai, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 949,75 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis N. G. apeliaciniame skunde neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas skirti švelnesnę, t. y. viešųjų darbų, bausmę, taip pat subendrinti bausmę su kitais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis. Apygardos teismas neturi pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju buvo laikytasi.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas N. G. yra motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog N. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, būdamas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupėje, taip pat padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, įvertino, jog asmuo anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už smulkaus turto pagrobimą vagystės būdu, paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistais ir veikdamas bendrininkų grupėje. Apygardos teismas nemato pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad N. G. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, piktybiškai nenori laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, todėl jam pagrįstai parinktos griežčiausios sankcijose numatytos su laisvės atėmimu susijusios bausmės – atitinkamai areštas ir laisvės atėmimas.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. G. bausmę, tinkamai atsižvelgė į reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, už baudžiamąjį nusižengimą paskirtos arešto bausmės dydis nustatytas maksimalus, už nusikaltimą parinktos griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo dydis nustatytas kiek mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį. Galutinei subendrintai bausmei esminę įtaką ir turėjo būtent už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirta bausmė, prie kurios buvo pridėta tik dalis už baudžiamąjį nusižengimą skirtos arešto bausmės. Be to, kadangi apeliantas kaltę pripažino, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė nuteistajam dar sumažinta trečdaliu. Šiuo atveju, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, taip pat ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinis skundas nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta, keisti ją kita bausmės rūšimi (viešaisiais darbais), kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo. N. G. skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bei galutinė subendrinta bausmė, atitinka padarytų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumą, yra teisinga bei proporcinga.

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirtą bausmę subendrinti su kitais nuosprendžiais. Toks prašymas netenkinamas. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu kiti apeliantui priimti nuosprendžiai nebuvo įsiteisėję, todėl nebendrinti su naujai paskirta bausme. Neįvykdytų įsiteisėjusių nuosprendžių klausimą, esant pagrindui, bus galima išspręsti BPK 347 straipsnyje numatyta tvarka.

10. Apygardos teisme buvo gautas ir kito nuteistojo R. P. prašymas dėl nuosprendžio peržiūrėjimo, tačiau prašymas pateiktas nesilaikant BPK nustatytos apeliacinių skundų padavimo tvarkos, terminų, todėl nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. G. apeliacinį skundą atmesti.