Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauko J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį 20 parų administraciniu areštu ir transporto priemonės – automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 23 d. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. birželio 23 d., apie 3.50 val., prie Reikjaviko g. 14 namo, Klaipėdoje, vairavo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,90 promilės), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą. Šiais savo veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. numatytą pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). Apeliantas J. P. pažymi, jog automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis vairavo prieš savininkės, t. y. savo mamos T. P., valią, todėl šiuo automobiliu jis disponavo neteisėtai. Teismo posėdžio metu T. P. patvirtino, kad po to, kai jis, J. P., neteko teisės vairuoti, ji niekada jam nėra davusi automobilio, bei paaiškino, kad tiriamo įvykio metu automobilis buvo perduotas ne jam, o būtent jo draugui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones. Esant šioms aplinkybėms, apelianto teigimu, darytina išvada, kad automobilio valdymo teisės savininkė T. P. neteko nepriklausomai nuo jos valios ir jai neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl ji nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Todėl, J. P. teigimu, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skundžiamą nutarimą pakeisti, netaikant jam vienos iš ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudų – transporto priemonės konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliantas nesutinka su ta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo dalimi, kuria taikyta ATPK 130² str. sankcijoje numatyta papildoma administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso T. P., konfiskavimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 130² straipsnyje, inter alia, nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir transporto priemonės konfiskavimą arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų ir transporto priemonės konfiskavimą. Kaip matyti, transporto priemonės konfiskavimas, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui.

Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-31-2013, 2AT-21-746/2015). Taigi, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti, t. y. savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Taigi, kad nagrinėjamu atveju būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjui J. P. neskirti papildomos nuobaudos – T. P. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria J. P. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš jo savininkės T. P. valią, kitaip tariant, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimo padarymo įrankis (automobilis) buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant savininko teisių, t. y. su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino pakankamos savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, šiuo atveju teismas, nors ir nustatė, kad automobilio savininkė T. P. pati tiesiogiai neperdavė transporto priemonės pažeidėjui, tačiau padarė išvadą, kad automobilio savininkė yra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nes ji, žinodama, kad sūnus neturi teisės vairuoti ir kad jis buvo baustas už tai, kad vairavo šį automobilį, neturėdamas tokios teisės, patikėdama automobilį sūnaus draugui, elgėsi lengvabūdiškai, todėl negalima išvada, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią. Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

Iš pažeidėjo J. P. parodymų matyti, jog jis nuo pat pradžių nurodė, kad mamai nuosavybės teise priklausantį automobilį vairavo be jos žinios. Taip pat pažeidėjas parodė, kad įvykio išvakarėse jis buvo atėjęs pas mamą su draugu, kuris turi vairuotojo pažymėjimą, ir mama, tai žinodama, davė jam automobilio raktus, kad draugas galėtų jį nuvežti su reikalais. Kai jie išvažiavo, automobilį vairavo jo draugas. Tačiau vėliau draugas išvažiavo, o jis, būdamas išgėręs alaus, nenorėjo palikti automobilio centre, kad nesupyktų mama, todėl nutarė, jog bus geriau, jeigu parveš automobilį. Dėl padaryto pažeidimo labai gailėjosi ir teigė, jog padarė išvadas ir daugiau pažeidimų nebedarys (b. l. 31–32). Kaip liudytoja teisme apklausta automobilio savininkė T. P., patvirtindama J. P. parodymus, paaiškino, kad nedavė sūnui, kuris su ja kartu negyvena, vairuoti jai nuosavybės teise priklausančio automobilio, nes žinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti. Tačiau sūnus atvyko su draugu, šis turėjo vairuotojo pažymėjimą ir būtent jis vairavo automobilį. Taip pat nurodė, kad sūnus anksčiau, kol neprarado teisių, vežiodavo jos neįgalų vyrą pas medikus, nes nei ji, nei vyras neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau po to, kai sūnui buvo atimta teisė vairuoti, ji nė karto nedavė jam vairuoti automobilio. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad automobilį duoda vairuoti kitiems, keli kaimynai vežioja vyrą į ligoninę (b. l. 32). Taigi, atsižvelgiant į kaip liudytojos apklaustos automobilio savininkės T. P. bei paties pažeidėjo J. P. parodymus, akivaizdu, kad automobiliu pažeidėjas pasinaudojo be savininko žinios ir sutikimo, t. y. šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. P. pasinaudojo T. P. automobiliu automobilio savininkei T. P. apie tai nepranešęs ir negavęs leidimo. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tokius administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. ir automobilio savininkės T. P. parodymus, t. y. kad pastarosios automobiliu J. P. pasinaudojo savavališkai. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad automobilio savininkė T. P. leido sūnui J. P. juo naudotis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad transporto priemonės valdymo teisės savininkas neteko nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl konstatuotina, kad pažeidimo padarymo įrankio – automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė T. P. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti pažeidėjui J. P. nepriklausančio automobilio, priešingu atveju iš esmės būtų nubaustas ne pats pažeidėjas, o automobilio savininkas, tokiu būdu būtų pažeisti nesusijusios su teisės pažeidimo padarymu automobilio savininkės T. P. interesai, nors ji pažeidimo nepadarė ir nėra duomenų, kad ji būtų sudariusi sąlygas kitiems asmenims elgtis neteisėtai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, panaikinant nutarimo dalį dėl automobilio konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuota transporto priemonė – automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.