Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. J. P. dėl šių nusikaltimų savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. buvo skolingas apie 300-400 eurų V. Š., kuris pasiūlė užpildyti Eismo įvykio deklaraciją ir norėjo, kad pinigai jam būtų paskaičiuoti ir jis tą įvykio deklaraciją pristatė į draudimą. Eismo įvykio deklaracijoje nurodė, kad ,,VW Passat“ atsitrenkė į ,,BMW 725“ ir tai įvykio ant (duomenys neskelbtini) nuvažiavimo. Iš tiesų tokio įvykio nebuvo. Tai padarė V. Š. paprašytas, kadangi jam buvo skolingas. Automobilį ,,BMW 725“ po įvykio matė, jam buvo apgadintas priekinis bamperis, prieš rūkinės lempos. A. J. P. jį pastūmė ir jis dėl slidžios kelio dangos atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Galinė dalis buvo apgadinta, dažai pasilupę. Eismo įvykio deklaraciją užpildė mašinoje. Abu susirašė duomenis ir Š. nuvežė į savo draudimą, o A. J. P. - į savo draudimą. Negavo jokių draudimo išmokų. Jo vaidmuo buvo antraeilis.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Liudytojas V. Š. parodė, kad A. J. P. buvo jam skolingas kelis šimtus, gali būti ir 400 eurų, tad sugalvojo inscenizuoti įvykį, pasirašė draudimo lapus. Kuris sugalvojo šį planą, nežino, tai gal labiau bendras planas buvo. Eismo įvykio deklaraciją jie supildė prie V. Š. kiemo, tikslios vietos neatsimena dėl ilgo laiko tarpo. Deklaracijoje nurodė, kad jo automobilis ir A. J. P. automobilis dalyvavo eismo įvykyje. A. J. P. važinėjo mėlynu ,,VW Passat“ automobiliu. Draudimo išmokos negavo.

2015-05-29 AB „L. D.“ pareiškimas patvirtina, kad 2015-06-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. 2015-04-08 į AB „L. D.“ kreipėsi V. Š. su prašymu išmokėti draudimo išmoką už 2015-04-07 (duomenys neskelbtini) sugadintą automobilį ,,BMW 725“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pateikė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodoma, kad įvykis kilo, kai jų bendrovėje draustas automobilis ,,VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. P., važiavęs iš galo, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ,,BMW 725“ ir šis kelio posūkyje atsitrenkė į kelio bortelį. Automobilio ,,BMW 725“ apžiūros metu kilo abejonių dėl automobilio sugadinimų atitikimo nurodomoms įvykio aplinkybėms – galinėje automobilio dalyje nebuvo jokių kito automobilio atsitrenkimo požymių (1 t., b. l. 17, 19-34).

2015-08-26 tarnybinis pranešimas dėl telefono skambučių išklotinės analizės patvirtina, kad buvo išanalizuotos įtariamųjų A. J. P. telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir V. Š. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės apie įeinančius-išeinančius skambučius, SMS žinutes bei celes laikotarpiu nuo 2015-04-06 iki 2015-04-08. Atliktos analizės metu nustatyta, kad A. J. P. ir V. Š. yra pažįstami, nes iki tariamo eismo įvykio, nurodyto pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje 2015-04-07 19.35 val. jie tarpusavyje jau bendravo tos pačios dienos rytą 10.07 val., o vėliau dar kelis kartus iki nurodytos eismo įvykio valandos. Taip pat nustatyta, kad tariamo eismo įvykio metu 2015-04-07 19.35 val. įvykusio (duomenys neskelbtini), V. Š. telefonu bendravo su kitais asmenimis ir jo telefono skambučiai jungėsi prie operatoriaus ,,T.“ bazinės stoties esančios (duomenys neskelbtini), celės Nr. (duomenys neskelbtini). Buvimo laikotarpis šios celės zonoje nuo 18.55 val. iki 20.51 val. Tuo tarpu A. J. P. telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambučiai 19.30 val. jungėsi prie operatoriaus „O.“ bazinės stoties esančios (duomenys neskelbtini). Remiantis surinktais duomenimis matosi, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodytu laiku A. J. P. ir V. Š. buvo skirtingose (duomenys neskelbtini) vietose ir net nebuvo nurodytoje eismo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 61).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. baudžiamas tas, kas pasikėsino apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. baudžiamas tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų bei įvertintų įrodymų visuma objektyviai ir nenuginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. J. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kad jos ikiteisminio tyrimo kvalifikuotos teisingai, kad jų kvalifikavimas nepasikeitė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, V. Š. naudai, suklastojo dokumentą - eismo įvykio deklaraciją, taip norėdamas apgauti draudimo kompaniją, kad ji V. Š. nepagrįstai išmokėtų draudimo išmoką, tačiau jis savo nusikalstamų veiksmų nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Kaltinamasis A. J. P. dėl šio nusikaltimo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad atvežė merginas namo, o jie su Ž. R. liko rūkyti lauke. Ž. nuėjo pasikalbėti su M. Č.. Sugalvojo, kad gali kilti konfliktas, todėl užbėgo į trečią aukštą, sugriebė Ž. R. už striukės rankovės ir pradėjo jį tempti link laiptų, sakė: ,,ką čia darai?“. Tuo metu M. Č. žmona atidarė buto duris, o jis tas duris su ranka prirėmė ir išsitempė Ž. R. į lauką. Sėdo į mašiną ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). M. Č. jis nieko nedarė. Kur Ž. R. ėjo aiškintis, žinojo, kadangi trečiame aukšte gyvena E. pusseserė, kuri sakė, kad kaimynas. Užlipus į trečią aukštą, Ž. R. ir M. Č. buvo prieblandoje, o ką jie ten darė, nematė - jie judėjo, girdėjosi, kad stumdosi. Eidamas aiškintis, Ž. R. lazdos neturėjo, mašinoje jokios lazdos A. J. P. nesivežioja. Jiems išeinant, M. Č. stovėjo prisidengęs veidą. Ž. nėra konfliktiškas, jis buvo susikrimtęs ir susinervinęs. Nebuvo susitarimo su Ž. R., kad sutrikdyti M. Č. sveikatą. Ž. R. sužinojo, kad M. Č. guli ligoninėje, tai jis jį ir nuvežė iki ligoninės, ėjo kartu, kad tik nelaukti automobilyje. Nukentėjusiajam nieko nesiūlė, tik atsiprašė už tą įvykį, kad atvežė Ž. R. į (duomenys neskelbtini). Kodėl skiriasi parodymai, kodėl nenurodė, kad išskyrė draugą, paaiškino, jog niekas to neklausė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo A. J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 3 b. l. 105-108), kuriuos jis patvirtino.

2016-05-02 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. J. P. parodė, kad su įtarimu nesutinka. 2016-04-16 vakare, tikslaus laiko nepamena, draugas Ž. R. paprašė nuvežti jo draugę E. į (duomenys neskelbtini), kadangi pats buvo neblaivus. Jam priklausančiu automobiliu ,,BMW“ v/n (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ž. R. draugė E. važiavo pas pusseserę E., kurią žino iš matymo. Pakeliui E. kalbėjo telefonu, kaip suprato su pussesere ir pasakė, kad pusseserė yra policijos komisariate ir kad reikia ją paimti. Nuvažiavo prie policijos komisariato ir Ž. R. išlipęs iš automobilio nuėjo į policijos komisariatą. Netrukus Ž. R. atėjo į automobilį, o E. paprašė pavažiuoti iki kažkokios parduotuvės, nes ten buvo E. mama. Nuvažiavo prie parduotuvės, kur buvo E. mama ir kažkoks šuo, kurį kaip suprato sumušė kažkoks asmuo, todėl E. ir buvo policijos komisariate. E. trumpai pakalbėjo su E. mama ir jie grįžo prie policijos komisariato. Ž. R. vėl nuėjo į vidų ir netrukus atėjo su E.. Važiavo prie E. namų, kur sustojo kieme, išlipo, nes su Ž. R. norėjo parūkyti, o merginos nuėjo į E. butą, dar kvietė užeiti, tačiau jis pasakė, jog skuba, todėl parūkę, išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Į daugiabutį, kuriame gyvena E. jis su Ž. R. nebuvo net užėję. Nei jis, nei Ž. R. nieko nemušė, su niekuo nekonfliktavo. M. Č. nepažįsta, nežino kur jis gyvena. Sekančią dieną Ž. R. pasakė, kad daugiabutyje, kur gyvena E. buvo sumuštas kažkoks vaikinas ir kad juos su Ž. R. kaltina jo sumušimu. Apie vaikino sumušimo aplinkybes nieko pasakyti negali, nes nieko nežino (3 t. b. l. 105-108).

Kaltinamasis Ž. R. dėl šio nusikaltimo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nepripažįsta, jog norėjo sužaloti M. Č. ir išstūmė jį per langą. Sužaloti M. Č. nesiekė, jokių teleskopinių lazdų nebuvo ir per langą nestūmė. Iš (duomenys neskelbtini) su savo draugu A. J. P. parvežė savo draugę E. J. namo, į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant kelyje, paskambino E. pusseserė ir pasakė, kad ji policijoje rašo pareiškimą dėl šuniuko. Važiavo pas ją į svečius, todėl nuvažiavo į policiją jos pasiimti. Laukė prie policijos nuovados matė šuniuką: sumuštą, jis net nepaėjo. Labai susinervino, nes pats augina šunį. Išėjo E. M. iš nuovados, ją parvežė iki namų, išlipo visi iš mašinos. E. su E. nuėjo į namus, o jie liko apačioje su A. J. P. parūkyti. Jis pasiūlė A. palaukti, o pats nutarė nueiti į viršų ir dėl šuniuko sumušimo pasikalbėti su draugės kaimynu. Žinojo, kad jis kaimynas, kadangi dažnai lankydavosi pas draugę ir buvo matęs ne vieną kartą. Užkilo į viršų, pabaladojo į duris. Kai M. Č. atidarė duris, jis jį viena ranka paėmė už krūtinės ir sakė: ,,ateik į laiptinę, pasišnekėsim“. Iš pradžių nebuvo jokių smūgių, dar spėjo jo namų duris kita ranka uždaryti. Pradėjo kalbėtis apie šuniuko sumušimą, o M. Č. ėmė muistytis, skeryčiotis rankomis, galvojo, kad jį patį puola. Tada jam ranka sudavė smūgį, bet M. Č. toliau muistėsi ar bandė suduoti atgal. M. Č. kokius 2-3 smūgius sudavė, gal pataikė į lūpą, gal į nosį, kad prie buto buvo rasta kraujo. Tuo metu atėjo A. J. P. ir sako: ,,ką tu čia darai, einam iš čia“ ir jį ištempė iš laiptinės. Išėję sėdo į mašiną ir išvažiavo. Kaip nukentėjusysis iškrito pro langą jis nežino, gal bandė pasižiūrėti su kokia mašina buvo, ar kokie mašinos numeriai. Jokios lazdos neturėjo. Mano, kad nuo to kritimo tokie nukentėjusiajam gavosi sužalojimai, nes jo niekas negalėjo mušti. Kiek laiko truko konfliktas, negali pasakyti, gal iki 1 minutės. Kratos metu namuose rasta guminė lazda daug metų gulėjo, dar nuo mokyklos laikų, ji buvo kaip daiktas. Nukentėjusiojo M. Č. atsiprašė, gailisi kad taip viskas gavosi. Eidamas pas nukentėjusįjį neturėjo tikslo sumušti, sužaloti, tik norėjo su juo griežtai pasikalbėti.

Nors kaltinamasis A. J. P. kaltės, sunkiai sužalojus nukentėjusįjį M. Č. nepripažino, o kaltinamasis Ž. R. savo kaltę pripažino tik iš dalies, kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta jų pačių paaiškinimais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusysis M. Č. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta ir iki įvykio su jais neturėjo jokių reikalų. 2016-04-16 atėjo sūnus E. Č. ir sako: ,,mūsų sesei Č. įkando šuo“. Jis paėmė pagalį, nulipo - šuo buvo be antsnukio. Jis puolė vyti šunį lauk, jam golfo lazda stuktelėjo, šuo pradėjo žviegti. Išlindo kaimynė ir sakė: ,,ką čia darai?“. Iškvietė policiją, atėjo pas jį aiškintis ir pasakė, kad šuo įkando ir tą kaimynę policija išsivežė į policijos komisariatą. Policija pasakė, kad jam bus surašytas pareiškimas ir išsikvies. Paskui išėjo pas pusbrolį ir grįžo namo po 2 val. Kažkas pabeldė į duris, jis atidarė duris ir iškart jį stvėrė už čiuprinos, pradėjo duoti su teleskopine lazdele. Atidarius duris, stovėjo aukštesnis – Ž. R.. Ž. R. jį iškart čiupo ir sako: ,,ateik čia“, išplėšė iš po durų ir iškart pradėjo teleskopine lazdele duoti į galvą. Nematė, kad tai buvo teleskopinė lazdelė. Pirmą smūgį jautė, kad tai metalinis daiktas, trumpu kotu. Pirmą smūgį sudavė į galvą ir pajautė kraujus bėgančius, pritemo viskas ir smūgiai ėjo vienas paskui kitą, jis užsidengė galvą, traukėsi link palangės. Ž. R. buvo ne vienas, kitas stovėjo šalia. Kito vaikino tik veidą pamatė. Langas buvo atidarytas ir tuo momentu persivertė, pajuto smūgį į stogelį ir prarado sąmonę. Nukrito ant stogelio ir nuo stogelio ant laiptų. Kai atsibudo, žmona jau buvo prie jo. Kaip per langą iškrito: ar pats, ar išmetė, nepajuto. Smūgių buvo daug, užsiėmė ir dengėsi, buvo kraujuotas veidas. Negali pasakyti, kad abu mušė, nežiūrėjo, nes užsiėmė nuo smūgių, bet mano kad ne vienas mušė, smūgiai buvo suduodami dviejų žmonių. Kito asmens iš veido nematė, žmona jį atpažino. Pas kitą asmenį rankose lazdos nematė. Visi galvojo, kad buvo sumuštas dėl šuniuko, kadangi ta mergina su šuniuku, bendrauja su kaltinamaisiais. Per kameras matė, kad kaltinamieji atvažiavo tuo automobiliu ir J. J. atvežė nuotraukas atpažinimui. Atpažino Ž. R.. Ar tas mažesnis, t. y. A. J. P. ką nors rankose turėjo, nematė. Matė, kad Ž. R. jį mušė, o kad mušė ir A. J. P., negali pasakyti, bet jautė dviejų žmonių smūgius, iš dviejų pusių. Įvykio vakarą nebuvo išgėręs. Abu kaltinamieji buvo atėję į ligoninę atsiprašyti. Žmona sakė, kad kitas spyrė į duris ir jas uždarė. Mano, kad reikia vadovautis teisme duotais parodymais. Nežino, ar kaltinamieji norėjo išmesti jį pro langą, nemano, kad buvo tikslas už šuniuką išmesti per langą. Mano, kad tai neapgalvoti veiksmai, kad tyčios jie neturėjo, bet nežino, ką jie norėjo daryti. Neturtinė žala - tai darbo praradimas, skausmai, skaudėjo koją, pragulėjo 9 dienas iki operacijas. Neturtinė žala sudaro 30 000 eurų. Pasekmės įvykio yra skausmas, psichologinė būsena, buvo klausimas, ar galės vaikščioti, ar ne.

BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2 b. l. 28-30, 33-34, 35-36).

Nukentėjusysis M. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė kad, jis gyvena kaimynystėje su E. M., su kuria nesipyko. 2016-04-16 vakare, tikslios valandos nepamena, į namus atbėgo išsigandęs mažametis jo sūnus ir pasakė, kad kažkoks šuo įkando jo dukrai. Jis greitai nusileido į apačią ir išbėgo į lauką, tačiau šuns nesimatė, todėl grįžo į koridorių ir pamatė šunį, netoliese buvo jo sūnus ir kitų vaikų. Tuomet jis lazda sudavė šuniui, norėdamas išvyti į lauką. Tuomet išgirdo E. M. riksmą „ką darai mano šuniui“. Jis pasakė, kad šunį prisirištų ir nuėjo namo. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai su E. M., jis viską paaiškino ir policija išvyko. Dar po kurio laiko, jau buvo tamsu, išgirdo durų skambutį. Atidarius buto duris, pamatė nepažįstamą jaunuolį, kuris sugriebė jį už drabužių, pasakė „ateini čia“ ir išsitraukė jį iš buto. Tuomet nepažįstamas jaunuolis sudavė rankoje turėta teleskopine lazda jam į galvą, jis apsvaigo. Jis pamatė dar vieną jaunuolį su teleskopine lazda rankoje. Abu jaunuoliai pradėjo daužyti lazdomis į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvą, kurią jis dengėsi rankomis ir ėjo atbulomis. Kiek tiksliai smūgių sudavė nežino, tačiau ne mažiau 20. Besidengdamas galvą rankomis, vis ėjo atbulomis ir po vieno smūgio pajuto, kad krenta, pajautė, kad kažkur atsitrenkė dešiniu šonu ir prarado sąmonę, o kai atsigavo, prie jo jau buvo žmona ir policijos pareigūnai. Jį sumušusių vaikinų nepažįsta, tačiau mano, kad vieną jų atpažintų (2 t. b. l. 28-30).

2016-05-06 papildomai apklaustas nukentėjusysis M. Č. parodė, kad papildydamas savo ankstesnę apklausą nori pasakyti, kad kai gulėjo Kauno klinikose, dėl to, kad 2016-04-16 jį sumušė ir išstūmė per trečio aukšto langą, du nepažįstami vaikinai, iš kurių vieną įsidėmėjo, o kito ne, pas jį atėjo du vaikinai, kurių vieną iš karto atpažino, nes būtent jis jam atidarius buto duris išsitraukė už rūbų į koridorių, o po to abu pradėjo mušti teleskopinėmis lazdomis. Vaikinai jo paklausė, kaip jaučiasi ir kiek reiktų sumokėti už padarytą sužalojimą. Jis pasakė, kad dar nežino kaip pavyks operacija, be to metus laiko mažiausiai negalės dirbti ir dar neaišku kiek laiko gulės lovoje. Jie pasakė, jog policija nežino, kad būtent jie M. Č. sužalojo. Jis pasakė, kad mažiausiai 20 000 eurų reikš civilinį ieškinį (2 t., b. l. 33-34).

2016-08-26 papildomai apklaustas nukentėjusysis M. Č. parodė, kad papildydamas savo ankstesnes apklausas nori pasakyti, kad kai 2016-04-16 išgirdęs buto skambutį atidarė duris, jį iš karto sugriebė už rūbų, kaip jau dabar žino Ž. R., ir išsitraukė į koridorių, pasakęs „ateik čia” ir iš karto sudavė teleskopine lazda į galvą, dėl ko jis apsvaigo, bet pamatė ir kitą vaikiną, kuris taip pat turėjo teleskopinę lazdą ir tada abu pradėjo mušti tomis lazdomis. Dengdamasis galvą ėjo nuo jų atbulomis koridoriumi. Gale koridoriaus yra langas, kuris tą vakarą buvo atidarytas. Kai priėjo atbulas prie lango, smūgiai vis dar nesiliovė todėl bandydamas jų išvengti vis dar traukėsi, nors jau nebuvo kur eiti, ir po vieno smūgio, negali pasakyti kuris iš tų jaunuolių jį sudavė ir į kurią vietą, jis pajuto, kad krenta ir pajautė skausmą dešiniame šone, nes ant dešinio šono krito. Iš pradžių nukrito ant betoninio stogelio, kuris yra po trečio ir antro aukšto koridoriaus langais, o po to ant žemės, bet jau tada prarado sąmonę ir atsipeikėjo tik kai prie jo buvo žmona. Gali pasakyti, kad pats per langą tikrai neiššoko, o iškrito po smūgio, tik negali pasakyti, kuris tą smūgį sudavė, nes einant koridoriumi atbulomis, jie abu mušė. Tą vakarą buvo blaivus. Kadangi jis dirbo pagal verslo liudijimą, todėl jokių ligos išmokų negauna. Kada galės dirbti nežino, todėl reikš civilinį ieškinį. Jam išaiškinta, kad civilinį ieškinį turi pareikšti iki įrodymų tyrimo pradžios teisme (2 t. b. l. 35-36).

Liudytoja E. Č. parodė, kad su vyru M. Č. augina du vaikus. Kaimynės E. M. mamos šuo užpuolė mergaitę ir vyras nuėjo į apačią pažiūrėti, kas ten atsitiko, nes sūnus atbėgęs pasakė, kad sesei šuo įkando. Mergaitė atėjo į kambarį, ji apžiūrėjo koją ir neužilgo atėjo vyras į kambarį. Paskui atvažiavo pareigūnai apklausti vyrą dėl to, kas įvyko. Po kiek laiko atvažiavo vyrukai. Iš tų vyrukų veidą matė tik kaltinamojo P. Kai atėjo vyrukai, vyras atidarė duris, kažkuris iš jų sakė: ,,ateini čia“ ir išsitempė už krūtinės paėmęs, pradėjo mušti. Ji išbėgo į koridorių, prašė, kad nemuštų, paskui nubėgo į kambarį kviesti policiją. Iš baimės paskambino vyro pusbroliui, kad iškviestų policiją. Vėl nubėgo į koridorių ir du vaikinai, tuo tarpu, bėgo nuo lango iš galo koridoriaus žemyn. Ar jie turėjo ką nors rankose, nematė. Vieną sykį, ar du sykius duris buvo prispaudę, kad ji neišeitų į koridorių. Koridoriuje buvo ir matė, kaip jos vyras buvo mušamas. Mušė abu vaikinai, mušimas vyko toliau nuo durų, arčiau lango. Langas visą laiką būna atidarytas. Kai buvo koridoriuje, vyrui smūgiai buvo duodami į galvą. Kol nubėgusi į kambarį skambino iškviesti policiją, jau ėjo vėl į koridorių, tai vienas iš vyrukų spyrė į duris ir nubėgo į apačią, o kitas vyrukas jau buvo nubėgęs į apačią, o jos vyro koridoriuje nebuvo. Kuris iš vaikinų vyrą pro duris išsitraukė už atlapo, negali pasakyti, nes buvo kambaryje. Matė mušant vyrą rankomis, o kad spardytų - nematė. Kaip vyras atsidūrė lauke, nežino. Išbėgo į lauką ir rado vyrą gulintį be sąmonės. Su E. M. butų durys priešais. Kartais girdi, kai pas E. M. būna vakarėlis, tą vakarą pas ją vyko kažkas, iš jos buto girdėjosi muzika ir triukšmas. Ar tie vaikinai atėjo iš kaimynės buto, ar iš lauko, nežino, durų varstymo negirdėjo. Su kuo mušė vyrą, nematė. Matė tik, kad buvo numestas lazdos metalinis galas koridoriaus gale ir pareigūnė pati pasiėmė tą galą. Tame koridoriaus gale buvo tamsu. Prie lango, koridoriuje buvo šviesa priekyje ir per vidurį. Vyras buvo sąmonę atgavęs, kol atvyko greitoji, sakė, kad skauda galvą ir koją. Paklausus, ar vyras pažįsta tuos vaikinus, atsakė, kad ne. Kaltinamieji buvo atvykę į ligoninę atsiprašyti. Parodymai gali prieštarauti anksčiau duotiems, nes po tiek laiko negali visko atsiminti. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad vyras išėjo į koridorių, kai pradėjo mušti, kad bėgo skambinti į policiją, bet paskambino vyro pusbroliui. Kai bandė išeiti į koridorių, stūmė kelis sykius ar kartą duris, nes nenorėjo jos išleisti. Kodėl šitie parodymai nėra užfiksuoti protokoluose, nežino.

BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojos E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 52-55).

Liudytoja E. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė kad, 2016-04-16 apie 20.00 val. į namus, adresu parbėgo mažametis sūnus E. Č. ir pasakė, kad lauke sesei įkando šuo. Jos vyras M. Č. išėjo į lauką, sudavė šuniui kažkokia lazda ir grįžo į namus. Jis minėjo, kad šuo kaimynės E. M.. Po to buvo atvykę policijos pareigūnai kartu su E. M., viską išsiaiškino dėl šuns. Po kurio laiko, apie 22.10 val. išgirdo buto durų skambutį, duris atidarė vyras. Ji tuo metu žiūrėjo televizorių, tačiau, kai vyras atidarė duris, pasigirdo vyriškas balsas „ateik čia“ išsitraukė M. Č. į bendro naudojimo koridorių. Ji pribėgo prie durų ir matė, kad vienas vyras užsimojo suduoti jos vyrui lazda, o kitas prieš jos akis užtrenkė duris. Ji išsigandusi skambino 112 ir atidarius duris pamatė, kad du vyrai bėga nuo koridoriaus lango ir bėgdami uždarė buto duris. Išėjusi į koridorių savo vyro nerado, todėl nubėgo pažiūrėti pro koridoriaus langą, tačiau nieko nesimatė, nes buvo tamsu. Tuomet išbėgo į lauką ir prie namo rado gulintį M. Č.. Atvyko medikai ir jį išvežė į Kauno klinikas (2 t., b. l. 52-55).

Liudytoja E. M. parodė, kad M. Č. yra buvęs kaimynas. Kiek pamena, viskas vyko dėl jos šuns. Policijoje parašė pareiškimą, nes šuo buvo mušamas lazda. Iš policijos atvažiavo pasiimti pusseserė E. J. su Ž. R.. Tada jie atvažiavo prie policijos, bandė šunį pagauti, kad namo parvežti, nes jis šlubdavo, bet jis neprisileido. Parašius pareiškimą, parvežė ją namo ir su pussesere E. J. paleido prie namų. Į butą užėjo tik ji ir pusseserė. Tik po to atvažiavo kiti draugai, jie visą laiką buvo su ja, iki kol viskas vyko. Ji nieko neprašė, kad pamokytų kaimyną dėl šuniuko skriaudimo. Išgirdo triukšmą, kai pasiklojo lovas, tada išgirdo moters riksmą ir vaiko verksmą. Daugiau nieko negirdėjo, tik dužo kažkoks stiklainis ar pan. Dėl lango koridoriuje, tai iškristi einant per langą, neįmanoma. Langas ne ties keliais. Vasarą langas būna dažnai atidarytas, nes eina rūko ir atidaro langą. Ž. R. draugavo su jos pussesere, tai matydavo kaimyną, nes jis išeidavo parūkyti. Dėl to, kad R. I. būtų girdėjęs pokalbį jos bute, tai kiek jai žinoma, jo išvis nebuvo. Vairuotojo ji nežinojo, o Ž. R. žinojo iš pusseserės.

Liudytoja E. J. parodė, kad pažįsta kaimynus Č. 2016 m. balandžio 16 d. grįžo į namus, ją parvežė Ž. R., kartu važiavo A. J. P.. E. M. susitiko prie policijos, nes ji buvo nuvažiavusi rašyti pareiškimo dėl šuns, sakė, kad sumušė šunį. Buvo susitarę, kad E. M. parveš namo, o į policiją jos atsivesti ėjo Ž. R.. Prie namų jas paleido ir nuėjo namo. Važiuojant namo kalbos apie kaimyną, kuris sumušė šunį, nebuvo. Po to koridoriuje triukšmą girdėjo. Praėjo pora minučių nuo to laiko, kol atsisveikino su vaikinais iki tol, kol išgirdo triukšmą. Kas triukšmavo, nežino. Girdėjo riksmą, stiklų dūžį ir moters, vaiko riksmą. Atvykus policijai, jie pasakė, kas įvyko. Girdėjo, kad šaukė E. vardą, per langą žiūrėjo, bet nieko nematė.

Liudytojas R. I. parodė, kad nukentėjusysis M. Č. yra jo kaimynas ir draugas. To įvykio nematė ir muštynių negirdėjo. Tik po įvykio išgirdo, kad M. Č. grasino, ką E. M. sakė, nes šalia jos gyvena. Girdėjo iš už sienos, kaip E. M. sakė: ,,aš jam sakiau, kad nežaistų, kad aš jam atkeršysiu“. Kas sumušė M. Č., nežino. Po įvykio nėjo prie to lango, kur M. Č. išmetė. Langas yra trečiame aukšte, langas jam yra iki juosmens, yra didelės palangės. Po įvykio su nukentėjusiuoju M. Č. kalbėjosi tik ligoninėje, kai lankė jį. M. Č. jam sakė, kad jį sumušė ir išmetė per trečio aukšto langą, kad mušė du asmenys. E. Č. jam pasakojo tą patį vakarą, kad M. Č. greitoji išvežė į ligoninę. Norėjo eiti pas juos į svečius, kai jam E. Č. parašė, kad M. namuose nėra, jį sumušė ir išmetė per langą. E. Č. sakė, kad du vyrai užpuolė M. Č., išmetė per langą, sakė bandė brautis į namus. E. Č. sakė, kad vaikus išgąsdino, vienas vaikas bijojo net į tualetą eiti.

BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo R. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2 b. l. 63-64), kuriuos jis patvirtino.

Liudytojas E. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) policijoje vyriausiuoju patruliu. Gavo pranešimą dėl šuns sumušimo ir nuvyko išsiaiškinti aplinkybių. Ten nuvykus, teko pasikalbėti su M. Č. dėl šuns, nes pranešime buvo nurodyta, kad M. Č. galbūt sumušė šunį. Šuo nebuvo rastas, buvo šuns savininkė, kuri nurodė, kad šuo negalėjo palaidas lakstyti. M. Č. nurodė, kad sudavė šuniui, gindamas vaiką. Paskui šuns savininkę E. M. nusivežė į komisariatą ir buvo surašytas ATPK protokolas už tai, kad laikė palaidą šunį. Kol buvo rašomas protokolas, į komisariatą užėjo vienas iš kaltinamųjų, kuris buvo atvažiavęs su mašina. Paskui pasiėmė E. M. ir jie išvažiavo. Greitu metu gavo iškvietimą antrą kartą, kad yra (duomenys neskelbtini) sužalotas asmuo. Atvykus pastebėjo, kad nukentėjusysis M. Č. tiesiog guli ant žemės ir atviras koridoriaus langas trečiame aukšte. Teko jam suteikti pagalbą. Po pirmo iškvietimo dėl šuns, M. Č. nesivežė į komisariatą. Su M. Č. dėl šuns buvo bendraujama prie durų, buvo jo paklausta dėl aplinkybių. Kas buvo M. Č., nežino. Vyko su kolega G. P.. Labiau bendravo su M. Č.. M. Č. aiškino, kad sudavė šuniui kas po ranka papuolė, kad apginti vaiką, kuriam įkando. Po to, kai rado M. Č. sumuštą, jis nekalbėjo. M. Č. nieko nepasakė, atvažiavo medikai ir jį išsivežė. Kilo įtarimas, kad M. Č. galėjo sumušti E. M. draugai, nes į komisariatą buvo atvykę pasiimti E. M. ir tas pilietis buvo susierzinęs, kad šunį skriaudė, o kad muš ar kažką darys, nesakė. Paskui ir M. Č. žmonos klausė, ar matė, kas tai padarė. Nurodė labai panašų. Užlipus į trečią aukštą, buvo kraujo dėmės nuo M. Č. buto durų iki lango. Įvykio vietoje, atrodo, kad rado kažkokį radiatorių. Buvo stiklainis išverstas su nuorūkomis, matėsi grumtynių požymiai. M. Č., pusvalandžio bėgyje bendraujant, buvo blaivus, adekvatus, alkoholio kvapas nesklido, nekalbėjo. 3 aukšto koridoriuje tamsu nebuvo, nes dar fotografavo žymes. M. Č. ne sakė, kad jam skauda, o mimikomis rodė. Atrodo, kad ten mėtėsi kažkoks vamzdis nuo radiatoriaus. Jo nuomone, su tuo vamzdeliu gal buvo trenkta.

BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2 b. l. 75-77), kuriuos jis patvirtino.

Liudytojas G. P. parodė, kad 2016-04-16 dirbo kartu su kolega E. J.. Buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kad nuskriaustas pranešėjo šuo, kad kaimynai konfliktavo dėl šuns. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja E. M.. Ji nurodė, kad kaimynas sumušė jos šunį. Nuėjo pas kaimyną paklausti aplinkybių. Kaimynas nurodė, kad šuo užpuolė jo mažametę dukrą, dėl to jis nuskriaudė šunį. Kartu su kolega, E. M. pristatė į komisariatą už gyvūnų laikymo pažeidimą, kolega rašė protokolą. Kol buvo rašomas protokolas, buvo atėjęs jaunuolis. Tuo momentu gavo kitą įvykį ir išvyko. Paskui po kurio laiko gavo iškvietimą, kad žmogus išmestas pro laiptinės langą. Kolega išvyko vienas, o jis liko vienas su asmeniu. Visą eigą, kaip E. M. sėdo į mašiną ir išvažiavo, matė per kamerą. Kad buvo gautas pranešimas dėl muštynių (duomenys neskelbtini), to nematė. Kai atvažiavo, žmogaus gulinčio ant žemės nebuvo. Vakare tarnybiniu automobiliu buvo atvykęs į įvykio vietą, bet to įvykio nepamena. Atvykęs rado tik kolegą. Jie saugojo įvykio vietą ir laukė ekspertų bei kriminalistų. Su M. Č. bendravo prieš tai ir M. Č. buvo blaivus, alkoholio kvapas nesklido. Detalių nepamena, nes tuo momentu turėjo šeimyninių problemų. Įvykio vietoje kraujo žymės buvo matyti laiptinėje, ant palangės. Nusikaltimų įrankio nematė. E. Č. pasakojo, kai jos klausė, kaip buvo apsirengę, ar veidus matė, tai buvo tą patį vakarą.

BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2 b. l. 79-81), kuriuos jis iš dalies patvirtino.

Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-04-16 dirbant kartu su kolega E. J., 21.09 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas sumušė pranešėjos šunį. Nuvykus minėtu adresu, kieme pasitiko E. M.. Ji paaiškino, kad prieš kelias minutes kaimynas M. Č. lazda mušė jos šunį ir šuo išsigandęs pabėgo. M. Č. paaiškino, jog šuo išgąsdino ir puldinėjo jo vaikus, įkando dukrai, todėl jis norėdamas nuvyti šunį paėmė lazdą ir sudavė šuniui, kuris po to pabėgo. E. M. atvyko į komisariatą parašyti prašymo dėl sumušto šuns. Komisariate iš E. M. buvo priimtas prašymas dėl šuns sumušimo bei surašytas ATP protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. E. M. rašant protokolą į komisariato patalpas atėjo jaunuolis, kaip suprato, E. M. pažįstamas, pakalbėjęs su E. M. išėjo į lauką, o po kurio laiko vėl atėjo ir kai E. M. pasirašė ant visų dokumentų, jie kartu išėjo iš policijos komisariato. E. M. pažįstamas buvo atvykęs automobiliu „BMW“, valstybinių numerių nematė, kurį vairavo kitas jaunuolis. Jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo E. M. namų kryptimi. Netrukus 22.24 val. iš (duomenys neskelbtini) apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu, prie daugiabučio namo, ant žemės gulėjo žmogus, šalia jo buvo moteris, kaip vėliau paaiškėjo E. Č., kuri paaiškino, jog būnant namuose į duris kažkas paskambino ir M. Č. atidarius duris, koridoriuje buvo du vyrai, kurie išsitempė M. Č. iš buto ir pradėjo mušti, tačiau ji nematė, kas tiksliai vyko koridoriuje, nes vienas iš vyrų uždarė duris, taip neleido jai išeiti. M. Č. buvo sąmoningas, sakė, kad jam skauda, kad jį sumušė du nepažįstami asmenys, kaip atsirado lauke ant žemės paaiškinti negalėjo dėl patirto šoko. M. Č. nesukėlė įtarimų, kad yra neblaivus, nuo jo alkoholio kvapas nesklido. Pagal visas aplinkybes kilo įtarimų, kad M. Č. galėjo sumušti E. M. draugai. Nuėjus pas E. M. į butą, ji draugų tapatybių nenurodė, nes neva pirmą kartą juos matė. Daugiabučio trečio aukšto koridoriuje ant grindų matėsi kraujo, koridoriaus langas buvo atidarytas, palangė buvo taip pat kruvina (2 t. b. l. 79-81).

Liudytoja J. J. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Į įvykio vietą nevažiavo, tik vėliau darė parodymų patikrinimą įvykio vietoje su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis parodė, kaip kas buvo. Įvykio vietoje buvo viena, be jokio kito specialisto. Nukentėjusysis M. Č. parodė savo butą, į kurį balandžio mėnesį pabaladojo kažkas į duris, jis atidarė duris ir jį išsitempė. Tada jis pajuto smūgį į galvą ir po to lazdomis jį dviese pradėjo daužyti, jis atbulomis ėjo koridoriumi ir po vieno smūgio iškrito per langą. Nukentėjusysis parodė, per kurį langą iškrito ir kur nukrito. Jis iš pradžių krito ant stogelio, po to nuo stogelio ant žemės. M. Č. sakė, kad jį mušė dviese, abudu turėjo po teleskopinę lazdą. M. Č. jį mušančių asmenų iki konflikto nepažinojo. Už ką jį mušė, M. Č. sakė, kad jam jie nieko nesakė, tik jam pasakė, kad: ,,ateik čia“, išsitraukdami iš buto. M. Č. aiškino, kad jis dengėsi rankomis veidą nuo lazdų daužymo ir po vieno smūgio jis pajautė, kad krenta. Parodymų patikrinimą su nukentėjusiuoju darė daug vėliau, nes nukentėjusysis ilgai gulėjo ligoninėje, o po to grįžusį iš ligoninės papildomai apsiklausinėjo, bet jis gulėjo lovoje, nes jam nebuvo galima nei sėdėti, nei stovėti. Kai jis pradėjo vaikščioti, tada padarė įvykio vietos apžiūrą, bet tai darė daug vėliau po įvykio. Policijos pareigūnus apklausinėjo atskirai. Ką policijos pareigūnai sakė, tą ir užrašė. Jeigu gerai prisimena, tai pirmą apklausinėjo E. J., o G. P. apklausinėjo kitą dieną, bet tikrai žino, kad ne kartu. Apie įvykį nežino, ar jie kartu važiavo, ar atskirai. Jai sakė, kad nuvažiavo ir, kad rado gulintį nukentėjusįjį, šalia buvo žmona, po to ėjo aiškintis į daugiabutį, ėjo pas E. M. į butą. Jie sakė, kad E. M. buvo komisariate ir ją atvažiavo pasiimti automobilis ,,BMW“, vienas iš vaikinų buvo atėjęs. Kadangi iškvietimą gavo labai greitai po to, kaip jie nuvažiavo link E. M. namų, todėl kilo įtarimų, kad tai gali būti susiję. Kaltinamųjų apklausas pati atliko. Žino, kad kai pareiškė pirmus įtarimus, tai jie net nepripažino, kad jie tenai buvo. Įtariamųjų atžvilgiu jokio poveikio nedarė nei ji, nei kiti pareigūnai. Liudytojo R. I. neprisimena, jis E. M. kaimynas. Atrodo, kad jis pats atėjo po šito įvykio ir davė parodymus. Kiek prisimena, jis sakė, kad per sieną girdėjo, kad E. M. su kažkuo kalbėjo, kad M. Č. bus blogai, bet konkrečiai neprisimena. Liudytojas R. I. minėjo, kad jis apskirtai dažniausiai gyvena užsienyje ir tik grįžta į Lietuvą trumpam, nes jis užsienyje dirba ir tuo metu, kaip tik papuolė, kad jis buvo grįžęs. Ta rasta prie durų metalinė lazda, mano, kad nesusijusi su įvykiu.

Liudytojas K. V. parodė, kad nukentėjusysis M. Č. yra jo pusbrolis. Tą dieną prieš įvykį M. Č. buvo su žmona pas jį užėję kavos atsigerti. Gal valandos laikotarpyje paskambino M. Č. žmona verkdama ir sako: ,,K., M. muša, atbėk, padėsi“. Po 6 ar 10 minučių atvažiavo į M. Č. namus, M. ir jo žmonos namuose jau nebuvo, buvo tik vaikai apsiverkę, išsigandę sėdėjo. Vaikai pasakė, kad: ,,tėtę išsivedė blogi dėdės“, jų duris spardė. Tada bėgo į lauką ir rado M. Č. žmoną stovinčią ir verkiančią, ir M.. E. Č. sako: ,,M. užmušė, jis guli, nekvėpuoja ir nereaguoja“. E. sakė, kad jis iš viršaus iškrito. Paskui su pareigūnais išsiaiškino, kad viskas vyko trečio aukšto koridoriuje, kur kraujo klanai. Atvažiavo pareigūnas, su juo pasikalbėjo, kad reikia kažką uždėti, nes M. visas kraujais pasruvęs. Kraujas buvo iš galvos, galva buvo prakirsta. Neatsimena, ar jis, ar pareigūnas iškvietė greitąją. Jam atvykus, M. Č. buvo be sąmonės. Kai greitoji atvažiavo, tai M. kažką išlemeno, jis sakė, kad ,,skauda“ ir daugiau nieko nesakė. Kas M. Č. primušė ir už ką, sužinojo tik po laiko. E., sakė, kad kažkokie santykiai su kaimyne dėl šuns išėjo, kad kažką pasamdė. M. Č. lankė ligoninėje gal savaitės bėgyje, galėjo jau su juo susikalbėti. Dar telefonu susiskambindavo ir kalbėdavo. M. Č. apie įvykį daugiau nieko nepasakojo, nes per daug jo neklausinėjo. M. Č. įvardino, kad jį mušė dviese. Būdamas 3 aukšte, prie lango rado lazdą, kurią atidavė pareigūnams. Lazda yra dviejų dalių, rado tik vieną dalį. Trečio aukšto laiptinė buvo pilna kraujo, langas buvo atidarytas, durys buvo išspirtos. Iš įvykio vietos išvyko, kai M. Č. išsivežė greitoji. Pasakė pareigūnui važiuoti su savo mašinomis, ieškoti asmenų. Pravažinėjo pusę valandos, bet nieko nerado ir vėliau grįžo į įvykio vietą, apramino M. žmoną ir vėl išvažiavo dar paieškoti. Važiavo jau link namų ir sutiko du pareigūnus, kurie ėmė antspaudus. Pareigūnui parodė rastą daiktą.

2016-04-17 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina, kad 2016-04-16 apie 22.24 val. prie namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), rastas galimai iškritęs pro trečio aukšto bendro naudojimo koridoriaus langą M. Č., kuris išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas ir po medikų apžiūros nustačius šlaunikaulio lūžimą paguldytas į Kauno medicinos universiteto klinikų traumatologijos skyrių. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (2 t., b.l. 1-3).

2016-04-16 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), namo trečio aukšto laiptinė. Daugiabutis namas mūrinis, trijų aukštų. Daugiabučio namo kiemas neasfaltuotas. Pietinėje daugiabučio namo kiemo dalyje, ant dulkėmis ir žvyru padengto kiemo paviršiaus rasta raudonos spalvos skysčio dėmė. (duomenys neskelbtini) pusėje yra įėjimo į daugiabučio namo laiptinę durys. Daugiabučio namo trečio aukšto koridoriuje, ties laiptine, rastas metalinis objektas, kuris buvo paimtas. Apžiūros metu apžiūrimos trečiame namo aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Durys metalinės, šarvo tipo. Ant durų išorinės pusės apie 130 cm aukštyje ir apie 30 cm nuo dešinio durų krašto, rastas avalynės pado dalies pėdsakas. Rastas pėdsakas nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės. Apie 160 cm aukštyje ties durų viduriu rastas rankos pėdsakas. Rastas rankos pėdsakas nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės. Prie buto durų rasta raudonos spalvos skysčio dėmių. Koridoriaus gale yra langas. Langas yra apie 90 cm aukštyje, vidinė palangė medinė, apie 30 cm pločio. Apžiūros metu langas uždarytas. Ant lango yra užuolaida. Lango plotis apie 110 cm, aukštis 155 cm. Ant lango išorinės, skardinės palangės, ties palangės viduriu, rasta raudonos spalvos skysčio dėmių. Dešinėje lango pusėje, ant sienos, apie 120 cm aukštyje yra raudonos spalvos skysčio dėmių. Prie lango, koridoriuje ant grindų yra raudonos spalvos skysčio dėmių. Visų apžiūros metu rastų raudonos spalvos skysčio dėmių ėminiai paimti ant atskirų šluotelių (2 t., b.l. 4-15).

2016-04-16 tarnybinis pranešimas dėl konflikto patvirtina, kad 2016-04-16 apie 21.09 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaimynas sumušė pranešėjos šunį. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja E. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, jog prieš kelias akimirkas jos kaimynas M. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), nusileidęs iš trečio aukšto į daugiabučio namo kiemą, pasiėmęs lazdą sumušė jos šunį, kuris lakstė ten be priežiūros ir su kuriuo žaidė jos vaikai, dėl ko šuo išsigandęs pabėgo į mišką. M. Č. paaiškino, kad šuo išgąsdino ir puldinėjo jo vaikus bei jį patį, dėl to jis gindamasis nuo šuns pasiėmė lazdą ir jam sudavė, kad galėtų jį nuvyti. E. M. atvyko į (duomenys neskelbtini) PK parašyti prašymo dėl sumušto savo šuns ir paaiškinti aplinkybių. E. M. buvo surašytas ATP protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. ir priimtas pareiškimas dėl sumušto jos šuns. Besiaiškinant aplinkybes į (duomenys neskelbtini) PK atvyko E. M. pažįstamas, kuris buvo užėjęs į tarnybines patalpas paklausti kada E. M. baigs rašyti pranešimą ir išėjo vėl atgal į lauką. Asmuo buvo atvykęs su kitu draugu automobiliu BMW. E. M. apie 22.10 val. sėdo į minėtą automobilį ir išvažiavo su minėtais piliečiais savo namų kryptimi. Netrukus apie 22.24 val. gavo iš (duomenys neskelbtini) AVPK pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu daugiabučio namo kieme pastebėjo gulintį ant žemės su akivaizdžiais galvos sužalojimais tą patį asmenį, kuris galimai sumušė E. M. šunį, t. y. M. Č., kuris kalbėjo, kad jam skauda ir kad jį mušė du asmenys, kurių nepažįsta, trečiojo aukšto laiptinėje prie jo buto durų. M. Č. paaiškinti kaip jis atsirado namo kieme nesugebėjo, nes buvo nestabilios emocinės būklės. Apžiūrėjus trečiojo aukšto koridorių, kur gyvena M. Č. ir E. M. visame koridoriuje buvo ant grindų kraujo ir atidarytas koridoriaus lauko langas, kurio palangė buvo kruvina. M. Č. žmona paaiškino, kad paskambinus į duris, jas atidarė M. Č. ir iš karto koridoriuje buvę du vyriškiai pradėjo šaukti ateik čia ir išsitraukę jos vyrą ėmė mušti, tačiau kaip mušė ji nematė, kadangi vienas iš vyriškių užrėmė jai duris. Pagal žmonos apibūdinimą galimai incidente galėjo dalyvauti E. M. minėti du draugai, kerštaudami dėl sumušto šuns. Vienas iš piliečių ir automobilis yra fiksuoti (duomenys neskelbtini) PK vaizdo kamerų laiku 2016-04-16 21.09 val. (laikas nepasuktas valanda į priekį) (2 t., b. l. 22).

2016-05-20 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. Č. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinės gūžduobės, dešiniojo gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų, dešiniojo sėdynkaulio, dešiniojo klubakaulio sparno, kairiojo šlaunikaulio kaklelio lūžimai, o taip pat žaizdos galvoje. M. Č. konstatuotos žaizdos galvoje, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai tiek visas kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, kairiojo šlaunikaulio kaklelio lūžimas – nesunkų sveikatos sutrikdymą, o dešinės gūžduobės, dešiniojo gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų, dešiniojo sėdynkaulio, dešiniojo klubakaulio sparno lūžimai, dėl ko buvo suardytas dubens žiedo vientisumas – sunkų sveikatos sutrikdymą. M. Č. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais, galimai neribotų dydžių, paviršiais; pasisakyti apie galvoje konstatuotą žaizdų padarymo mechanizmą nėra galimybės, nes nukentėjusysis teismo med. Apžiūrai pristatytas nebuvo, o med. Dokumentuose sužalojimai tik paminėti, kiek detaliau jų neaprašant. M. Č. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-04-16. M. Č. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai arba artimu vienas kitam metu kontaktuojant su žalojančiais paviršiais. M. Č. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (2 t. b. l. 84).

2016-07-08 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pasisakyti keliais poveikiais M. Č. buvo padaryti konstatuoti kūno sužalojimai, nėra galimybės, nes nukentėjusysis teismo med. Apžiūrai pristatytas nebuvo, o med. Dokumentuose sužalojimai tik paminėti, kiek detaliau jų neaprašant. Galima manyti, kad M. Č. kliniškai konstatuotas dešinės gūžduobės, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų, dešinio sėdynkaulio, dešinio klubakaulio sparno, kairiojo šlaunikaulio kaklelio lūžimai buvo padaryti krentant iš aukštumos, o žaizdos galvoje - tiek krentant iš aukštumos, tiek suduodant lazdomis (2 t. b. l. 87).

2016-05-31 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nustatyti ar avalynės pado pėdsakas yra tinkamas identifikuoti avalynę, galima tik pateikus konkrečią avalynę (2 t., b.l. 100-103).

2016-06-03 kratos protokolas patvirtina, kad kratos pas įtariamąjį Ž. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu rasta ir paimta guminė lazda (3 t. b. l. 3-6).

2016-06-03 kratos protokolas patvirtina, kad kratos metu pas įtariamąjį A. J. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti sportiniai bateliai ir ginklas „KVC S. S. SP 2022“ su dėtuve (3 t. b. l. 23-26).

2016-06-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tiriamas avalynės pado pėdsakas, rastas 2016-04-16 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ir užfiksuotas pateiktoje plokštelėje, yra tinkamas konkrečiai avalynei identifikuoti ir paliktas avalyne, turinčia tokį patį reljefinį raštą, kaip ir įtariamojo A. J. P. kairės kojos batelis. Nustatyti, ar tiriamas pėdsakas paliktas tirti pateikta įtariamajam A. J. P. priklausančia avalyne, nėra galimybės, nes nėra tai nurodančių požymių (2 t. b. l. 106-111).

2016-06-10 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad vienas rankos delno pėdsakas, 2016-04-16 nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės, kurio matmenys 85x40 mm, apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), yra tinkamas asmeniui identifikuoti. Rankos delno pėdsakas yra paliktas įtariamojo A. J. P. kairės rankos delnu (2 t. b. l. 121-126).

2016-06-16 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tirti pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro ,,SIG SAUER SP 2022“ modelio pneumatinis pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vadovaujantis "Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu" yra priskiriamas pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Pistoletas skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro BB tipo pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis. Tirti pateiktas 4,5 mm (.177) kalibro ,,SIG SAUER SP 2022“ modelio pneumatinis pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra fabrikinės gamybos. Vadovaujantis "Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu" yra priskiriamas "D" kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas 4,5 mm (.177) kalibro ,,SIG SAUER SP 2022“ modelio pneumatinis pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) šaudyti tinkamas (2 t., b. l. 114-117).

2016-08-17 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas metalinis vamzdis, kurio ilgis 24,5 cm, storis 1,5 cm. Viename vamzdžio gale dvi išpjovos, kitame 1,2 cm ilgio ir 0,3 cm pločio skylė, kurioje yra fiksatorius. Apšvietus vamzdį ultravioletinių spindulių lempa, jokių pėdsakų nėra. Taip pat nėra antspaudų tinkamų asmens identifikavimui. Apžiūrima guminė lazda yra juodos spalvos, 47,5 cm ilgio, 3 cm pločio. Apšvietus lazdą ultravioletinių spindulių lempa, jokių pėdsakų nėra (2 t., b. l. 16-20).

2016-07-12 apžiūros protokolas patvirtina, kad peržiūrėtas 2016-04-16 22.06 val. vaizdo įrašas, kurio trukmė 2 min 55 s, (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, kuriame matosi įtariamasis Ž. R., kuris buvo atėjęs į policijos komisariato patalpas pas E. M., o po to kartu išėjo (2 t., b. l. 136-139).

2016-05-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis M. Č. atpažino Ž. R., kaip asmenį, kuris 2016-04-16 išsitraukė jį iš buto ir pradėjo mušti teleskopine lazda, taip pat Ž. R. su kitu jaunuoliu buvo apsilankęs pas M. Č. ligoninėje ir norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo (2 b. l. 37-39).

2016-05-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis M. Č. atpažino A. J. P. kaip asmenį, kuris kartu su Ž. R. buvo apsilankęs pas M. Č. ligoninėje ir norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo (2 t. b. l. 40-42).

2016-05-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja E. Č. atpažino A. J. P. kaip asmenį, kuris 2016-04-16 spyrė į jos buto duris, kai ji norėjo išeiti bei mušė jos vyrą M. Č. su kitu jaunuoliu, kurio neįsidėmėjo (2 t. b. l. 59-61).

2016-08-26 parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad M. Č. parodė savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, pro kurias 2016-04-16 Ž. R. jį išsitempė, po to M. Č. parodė koridorių link lango, kuriuo ėjo atbulomis, kai jį teleskopinėmis lazdomis mušė Ž. R. ir A. J. P.. Po to, M. Č. parodė koridoriaus gale esantį langą, pro kurį 2016-04-16 jį išstūmė Ž. R. ir A. J. P.. Po to, M. Č. parodė betoninį stogelį (po trečio ir antro aukšto langais), ant kurio jis pirmiausiai nukrito, o po to nukrito ant žemės (žolės). Po to, M. Č. parodė vietą prie daugiabučio, ant žolės, kur nukrito nuo stogelio (2 t. b. l. 43-49).

2018-04-17 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esantis daugiabutis, į kurį pagrindinis įėjimas nuo (duomenys neskelbtini). Užlipus laiptais į trečią aukštą prasideda koridorius. Nuo koridoriaus pradžios iki buto Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo M. Č. butas) 14 m atstumas. Nuo buto Nr. 25 iki koridoriaus galo, kur yra langas, yra 14,8 m atstumas. Koridoriaus plotis 1,48 m, tačiau likus iki lango 2,77 m atstumui yra praplatėjimas, šioje vietoje koridoriaus plotis 2,70 m. Vakarinėje sienoje yra 1,20 m pločio anga, per kurią patenkama į papildomą laiptinę (nusikaltimo dieną šios angos nebuvo, nes ji buvo užsandarinta). Lango plotis 1,07 m, aukštis 1,38 m. Palangė nuo žemės yra 86 cm aukštyje. Vidinės palangės plotis 33 cm, išorinės palangės, kuri yra nuožulni, plotis 28,5 cm. Koridoriuje, po palange, yra radiatorius, kuris nuo palangės į koridoriaus pusę atsikišęs 10 cm. Po langu iš lauko puses 3,6 m atstumu yra betoninis stogelis, kuris yra 1,38 m X 3,15 m. Nuo stogelio iki žemės yra 3,65 m atstumas (t. 5 b. l. 135-144).

2018-04-18 parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK tarnybinėse patalpose įtariamajam A. J. P. buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimą vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), kur 2016-04-16 buvo sužalotas M. Č.. Įtariamajam sutikus, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur A. J. P. parodė daugiabutį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį 2016-04-16 kartu su Ž. R. atvežė Ž. R. draugę ir jos pusseserę ir kuriame gyvena M. Č.. Po to, A. J. P. parodė vietą prie daugiabučio (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės), kurioje sustojo ir paliko automobilį, tai yra priešais pagrindinį įėjimą į daugiabutį. Po to, A. J. P. parodė įėjimą į daugiabutį, pro kurį įėjo po to, kai pirmas nuėjo Ž. R.. Po to nurodė, kad eidamas link girdimo triukšmo užlipi į trečią daugiabučio aukštą. Trečiame daugiabučio aukšte parodė vietą priešais buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, apie 1 metras link lango, kurioje matė Ž. R. ir M. Č. susikibusius vienas prieš kitą ir kurioje paliko M. Č., kai jis atitraukė Ž. R. nuo M. Č. ir jie abu išbėgo. Po to, A. J. P. parodė kryptį link laiptų, kuriais su Ž. R. pabėgo, tai tie patys pagrindinio įėjimo laiptai (t. 5 b. l. 148-155).

2018-04-18 parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK tarnybinėse patalpose įtariamajam Ž. R. buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimą vietoje, t. y, (duomenys neskelbtini), kur 2016-04-16 buvo sužalotas M. Č.. Įtariamajam sutikus nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur Ž. R. parodė daugiabutį Nr. 61, į kurį 2016-04-16 kartu su A. J. P. atvežė draugę ir jos pusseserę ir kuriame gyvena M. Č.. Po to, Ž. R. parodė vietą prie daugiabučio (nuo (duomenys neskelbtini) pusės, priešais pagrindinį įėjimą į daugiabutį), kurioje sustojo ir paliko automobilį. Po to, Ž. R. parodė įėjimą į daugiabutį, pro kurį įėjo. Po to, trečiame daugiabučio aukšte parodė butą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurio duris 2016-04-16 pabeldė, Duris atidarius M. Č. ir per jas išėjus į koridorių jis uždarė duris, tuomet parodė vietą koridoriuje, kur sugriebęs M. Č. už rūbų priešais buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris (apie 1 -1,5 m. link lango pusės), ranka sudavė smūgius M. Č. į veidą, kaire ranka prilaikydamas manekeną vietoje, kur buvo M. Č. Ž. R. pademonstruoja kaip jam sudavė 2-3 smūgius į veido sritį ir parodo vietą, kurioje paliko M. Č., kai A. J. P. jį atitraukė nuo M. Č. ir jie abu išbėgo. Po to, Ž. R. parodė kryptį link laiptų, kuria su A. J. P. pabėgo (t. 5 b. l. 156-163).

2018-04-23 eksperimento atlikimo protokolas patvirtina, kad eksperimento tikslai buvo: išsiaiškinti, ar žmogus, atitinkantis nukentėjusiojo M. Č. sudėjimą, ūgį, svorį, be pašalinės jėgos poveikio, t. y. traukdamasis atbulas nuo jį užpuolusių ir jį mušančių asmenų ar asmens, galėjo ar gali iškristi pro pravertą koridoriaus langą trečiame aukšte ir, ar įmanoma, kad nugara į langą stovinčiam žmogui, tuo pačiu metu, tame koridoriuje galėtų smūgiuoti ne vienas, o du asmenys. 1. Bandymas: nukentėjusysis M. Č., kurio ūgis 180 cm, svoris 65 kg, lieso kūno sudėjimo, atbulas prieina prie trečio aukšto koridoriaus lango, langas atviras. Atsižvelgdamas i saugumą jis kūnu lenkiasi link lauko pusės tiek, kad neprarastų pusiausvyros, sėdmenimis remiasi į palangės kraštą. Pečių linijai priartėjus prie lango rėmo ribos M. Č. pasako, kad toliau lenktis tampa nebe saugu, kadangi atsilenkus dar labiau į lauko pusę, jau galima prarasti pusiausvyra ir taip iškristi per langą neveikiamam jokios papildomos jėgos. (Bandymas atliktas lėtais judesiais, kadangi tokius veiksmus atliekant su inercija, kyla reali grėsmė ir pavojus bandymą atliekančio asmens sveikatai.) 2. Bandymas: nukentėjusysis M. Č. stovi daugiabučio namo trečio aukšto koridoriuje prie atviro lango, nugara į langą, imituodamas jog ginasi nuo smūgiu jis rankomis dengiasi veidą. Tuo metu koridoriumi, eidami vienas greta kito, prie jo priartėja statistai V. J. ir S. A. rankose laikydami lazdų muliažus. Imitacinėmis lazdomis atlieka veiksmus, imituojančius smūgiu sudavimą nukentėjusiajam. Veiksmams atlikti jiems stovint šalia vienas kito ir imituojant smūgius į nukentėjusįjį, koridoriaus erdvės pakanka (t. 5 b. l. 165-170).

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. P. ir M. R. nusikalstami veiksmai, sunkiai sužalojus M. Č., buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pagal jį atsako ir yra baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teisiamojo posėdžio metu išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą, tokia kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija nepasitvirtino. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kaltinamieji norėjo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, kad jie tai padarė tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų. Bylos duomenimis kaltinamieji, Ž. R. iniciatyva, atėjo pas M. Č. rimtai pasikalbėti dėl sumušto, E. M. priklausančio, šuniuko. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamieji su savimi turėjo kažkokias lazdas ar strypus, kad jie norėjo sužaloti nukentėjusįjį ir sužaloti sunkiai. Byloje esantis metalinis vamzdis, rastas bendrabutyje, bet ne pačioje nusikaltimo vietoje, su M. Č. padarytais sužalojimais neturi visiškai jokio ryšio ir tai patvirtina objektyvūs, byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie teismui leistų padaryti pagrįstą ir nenuginčijamą išvadą, kad kaltinamieji nukentėjusįjį išstūmė per trečio aukšto langą. Abu kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neigė, kad jie M. Č. išmetė ar išstūmė per langą, esantį trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje. Pats nukentėjusysis M. Č., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai tvirtino, kad jis tiksliai nežino kaip iškrito per langą. Jis tik pamena, kad dengdamasis rankomis, nuo jam kaltinamųjų suduodamų smūgių, traukėsi atbulas koridoriumi, kad pajuto palangę ir, kad po smūgio pajuto, jog krenta. Daugiau jokių asmenų, kurie būtų matę nukentėjusiojo iškritimą per langą ir galinčių apie tai duoti parodymus, byloje nėra. Nukentėjusysis niekada netvirtino ir netvirtina, kad kažkuris kaltinamasis, ar jie abu kartu jį išmetė, ar išstūmė per langą iš trečio aukšto. Atlikto eksperimento metu paaiškėjo, kad nukentėjusysis per atvirą langą galėjo iškristi ir pats, tai yra traukdamasis atbulomis nuo prieš jį smurtaujančių kaltinamųjų. Tačiau teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus, daro pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis M. Č. per langą iškrito paveiktas pašalinės jėgos, tai yra po smūgio. Taip pat teismas pripažįsta, kad prieš M. Č. fizinę jėgą ir smurtą naudojo abu kaltinamieji ir, kad jų abiejų atliktų neteisėtų bei nusikalstamų veiksmų pasekoje nukentėjusysis patyrė sužalojimus. Teismo med. ekspertas savo išvadose konkretaus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus nenurodė ir tik patvirtino, kad dalis sužalojimų buvo padaryti krentant iš aukštumos, o dalis ir krentant ir suduodant smūgius. Pats nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad kaltinamieji kartu jam sudavė apie 20 smūgių ir toks jo aiškinimas neprieštarauja eksperto išvadai.

Kaltinamojo A. J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs dokumentų klastojimą ir pasikėsino sukčiauti. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.