Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1156-899/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
1-1156-899/2014
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00113-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
J. P.
Nukentėjusysis
I. S., A. R., V. R.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1156-899/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00113-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,kaltinamajai J. P., jos gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,nukentėjusiesiems I. S., A. R., V. R., jų atstovui teisininkui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti I. J. įmonėje vadybininke, besimokanti Šiaulių (duomenys neskelbtini) kurse, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2014-05-14 apie 9.20 valandą Šiauliuose, šviesoforu reguliuojamoje S. ir D. gatvių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 161 punktų reikalavimus, tai yra, S. gatve įvažiuodama į S. ir D. gatvių sankryžą ir sukdama sankryžoje į kairę – į D. gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, prieš sukdama sankryžoje į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavo į sankryžą ir, sukdama į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiam automobiliui RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. R., ir dėl to su juo susidūrė, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužalota automobilio RENAULT LAGUNA keleivė V. R., kuriai buvo padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, muštinė žaizda kairėje kaktos pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimas smakre, o dėl galvos smegenų sumušimo V. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat buvo sužalotos automobilio RENAULT LAGUNA keleivės: I. S., kuriai dėl muštinės žaizdos kairėje blauzdoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir F. R., kuriai dėl poodinės kraujosruvos kaktoje buvo padarytas taip pat nežymus sveikatos sutrikdymas, o automobilio vairuotojui A. R. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamoji J. P. teisiamojo posėdžio metu pagal jai inkriminuotą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-05-14 vyko į įmonę „P.“, ten vyko į darbo pokalbį, buvo susikaupusi, nei muzika, nei telefonas netrukdė. Kelio danga buvo šlapia, matomumas sąlyginai geras, buvo apsiniaukę. Laikėsi saugaus greičio. Įvažiavo į sankryžą ir nepamatė automobilio. Autoįvykis įvyko dėl jos neapdairumo. Sankryžoje sukosi į kairę, todėl jai reikėjo praleisti priešais važiuojančius automobilius. Sankryža pakankamai didelė, gal reikėjo giliau įvažiuoti į sankryžą. Pažiūrėjo į kairę, tačiau automobilio nematė ir nežino iš kur automobilis atsirado. Kiek kitame automobilyje buvo asmenų, nematė, tik matė automobilio vairuotoją ir dar akys užkliuvo už mažo vaiko. Leistinas greitis toje vietoje buvo 50 km/h, važiavo leistinu greičiu. Į sankryžą įvažiavo pristabdžiusi. Baigiant manevrą perjungė pavaras ir nežino koks tuo metu buvo kito automobilio greitis. Pripažįsta, kas autoįvykis įvyko dėl jos kaltės. Ankščiau buvo bausta už posūkio nerodymą, dar už tai, kad atsitrenkė į važiuojantį automobilį. Automobilis draustas „G. B.“. Sutinka, kad nukentėjusieji susižalojo eismo įvykio metu. Gailisi, kad padarė nemalonumų. Mano, kad jai bus pamoka visam gyvenimui. Automobilį vairuoja kasdien, nes reikia darbe vykti į kitus miestus, vežti 4 metų vaiką į darželį. Be vairuotojo pažymėjimo būtų sunku. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai teisingi. Su žala sutinka. Nori, kad būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo metu atlyginimas darbo sutartyje numatytas 1 600 Lt. Dar gauna 400 Lt alimentus. Tokių išlaidų atlyginti negali, po autoįvykio padėjo giminės. Pati nuomojasi butą, už nuomą moka 500 Lt.

Nukentėjusysis A. R. teisme paaiškino, kad žalą prašo priteisti tik iš draudimo kompanijos, dalies ieškinio atsisako. Turtinės žalos išlaidas prašo priteisti, nes po įvykio samdė automobilį, kasdien vyko pas žmoną į ligoninę. Samdė žmogų ir jam mokėjo pinigus. Šiuo metu šis žmogus yra išvykęs, nes yra tolimų reisų vairuotojas. Automobilis „Opel Zafira“, 2 000 cm³ dyzelis. Už automobilį žalą atlygino draudimo bendrovė. Prašo 2 000 Lt, nes vaikas, žmona gulėjo ligoninėje, pirko vaistus. Pačiam buvo sužalota koja, gydymas truko mėnesį. Sužalojimai atsiliepia, t. y. keičiantis orui jaučia skausmą. Mėnesį po avarijos buvo pas gydytoją, naudojo tepalą. Pas gydytoją lankėsi tris kartus. Sumokėta suma 580 Lt, likusi nesumokėta 1 420 Lt neturtinė žala. Skausmas buvo sukeltas jam, vaikui, žmonai, uošvienei. Galvojo, kad žmona negyva. Iškart po įvykio žmonai per nosį, ausis pradėjo bėgti kraujas. Buvo didelis stresas. Vaikas ir dabar visko bijo. Vaikas įvykio metu šaukė. Pats patyrė didelius išgyvenimus, šoką. Anytai buvo perkirsta koja. Norėtų, kad teismas priteistų iš kaltinamosios atstovavimo išlaidų visą sumą, kurią sumokėjo. Visi sumokėjo po 1 500 Lt.

Nukentėjusioji V. R. teisme paaiškino, kad ieškinį palaiko, prašo priteisti iš draudimo kompanijos. Dėl dukros taip pat ieškinį palaiko ir prašo 2 500 Lt priteisti F. atžvilgiu. Vaikas patyrė didelius išgyvenimus, vaikas bijo, viena nemiega. Pačiai grįžus iš ligoninės vaikas nepažino. Mergaitė buvo stebima, sužalojimai paviršutiniai. Dukra taip pat patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Iš draudimo bendrovės jiems neskambino, paskambino tik močiutei ir pasakė, kad žala dukrai nepriklauso. Turtinę žalą sudaro rūbai, nes buvo kruvini, kurie neišsiplovė. Pateikti atskirų dokumentų pagrindžiančių daiktų vertę negali. Neturtinę žalą vertina 4 000 Lt, nes buvo baisūs išgyvenimai. Pabudusi nežinojo kur dukra, nežinojo kaip jaustis. Įvykio metu buvo praradusi sąmonę, kiek ilgai - pasakyti negali. Po įvykio gulėjo ligoninėje, po to tris savaites praleido sanatorijoje. Buvo susiūta galva, sužalotas smakras. Šiai dienai galva yra užtirpusi. Galvoje yra likęs krešulys, tirpsta rankos, kojos. Reikalingi vaistai, neaišku kaip bus ateityje. Po įvykio buvo stresas, baimė, šokas. Mėnesį su puse bijojo įlipti į automobilį. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą ir dvasinis išgyvenimus dėl savęs ir kitų. Vyras ją lankė ligoninėje kasdien. Šiuo metu vis geria vaistus, lankosi pas gydytojus. Šiai dienai yra atlyginta 500 Lt suma. Už teisines paslaugas sumokėjo 1 500 Lt.

Nukentėjusioji I. S. teisme paaiškino, kad ieškinį palaiko pilnai. 50 Lt prašo priteisti už rūbus, nes negalėjo prieiti prie žaizdos ir perkirpo kelnes, jos buvo kruvinos. Neturtinė žala sudaro 2 500 Lt, nes patyrė didelius išgyvenimus. Įvykio metu sugriebė anūkę, dukra palenkusi galvą, kruvina, žentui liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pačiai buvo kirstinė kojos žaizda, ją susiuvo. Vaikščiojo į ligoninę. Buvo pavasaris, visi ūkio darbai atsidėjo. Buvo sutrenktas rankos nykštis, sąnariai, juto didelį skausmą. Baimės jausmas likęs iki šiol. Buvo šokas, visa drebėjo. Žala atlyginta 200 Lt sumai. Siūlus išėmus, reikėjo eiti į perišimus, pas gydytojus lankėsi 4 kartus. Randas yra likęs. Šiai dienai orui keičiantis skauda koją. Visas kūnas buvo sutrenktas. Po įvykio juto fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Nežinojo kas yra dukrai, išgyveno siaubą. Geria raminamuosius vaistus. Dėl anūkės niekas neapklausė, nes ji buvo nesužeista.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes J. P. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, J. P. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, t. y.:

- nukentėjusiosios I. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-05-14 ryte kartu su dukra V. R., A. R. ir anūke F. R. žento vairuojamu automobiliu (markės nežino) važiavo Šiauliuose, gatvės nežino. Ji kartu su dukra ir anūke sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės. Važiuojant žvalgėsi pro langą, žiūrėjo reklamas, kuomet išgirdo bildesį ir pajuto stiprų smūgį į jų automobilį. Tuo metu visur pažiro stiklai ir suprato, kad įvyko eismo įvykis. Pasiėmusi anūkę, pradėjo kalbinti dukrą, kadangi ji buvo be sąmonės. Netrukus atvyko medikai, kurie ją su anūke išvežė į vaikų klinikas, tikslaus pavadinimo nežino. Klinikoje jai subintavo koją ir ji visą laiką prabuvo prie anūkės, kuomet prie jos atvyko žentas, o ji išvyko į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur jai susiuvo koją ir peršvietė šoną. Medikai pasakė, kad lūžių nėra ir išleido gydytis ambulatoriškai. Po 9 dienų K. ligoninėje ištraukė iš kojos siūlus (42 b. l.);

- nukentėjusiosios V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-05-14 apie 9 val. kartu su šeima - vyru A. R., dukra F. R. ir mama I. S. važiavo Šiauliuose, S. gatve vyro vairuojamu automobiliu RENAULT LAGUNA. Vykstant per sankryžą, neteko sąmonės, pabudo tik lauke ir tuomet sužinojo, kad į jų automobilį trenkėsi kitas automobilis. Šiaulių neurochirurgijos skyriuje gulėjo 7 dienas ir dar 3 savaites gydėsi Šventojoje, reabilitacijos centre „E.“. Įvykio metu sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės (b. l. 44);

- nukentėjusiojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-05-14 apie 9 val. kartu su šeima - žmona V. R., dukra F. R. ir anyta I. S. važiavo jam priklausančiu automobiliu RENAULT LAGUNA. Važiuojant Šiauliuose, S. gatve jiems važiuojant apie 60 km/h greičiu ir įvažiavus į sankryžą degant žaliam šviesoforo, signalui pajuto smūgį į savo automobilį. Stabdant automobilį, jis sustojo. Pažiūrėjo į galinę sėdynę, kur važiavo žmona, jos mama ir dukra. Pamatė, kad žmonai iš galvos bėga kraujas. Dukra pradėjo verkti. Prie automobilio pribėgo nepažįstamas vyras, kuris kaip girdėjo iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tuoj pat atvyko medikai, kurie išsivežė žmoną, dukrą ir jos mamą. Dėl patirto didelio šoko jis su GMP medikais vykti atsisakė. 2014-05-16 kreipėsi į VšĮ K. ligoninės chirurgijos skyriaus medikus, dėl skaudančios kojos, kurią susižalojo per eismo įvykį. Medikai koją peršvietė ir sudėjo į langetę. Tiksliai nenustatė ar dešinės kojos, kurios skausmu skundėsi, meniskas yra trūkęs ar skilęs. Nedarbingumo lapelis buvo iki 2014-06-11. Draudimo bendrovė jam atlygino 580 Lt, V. R. – 500 Lt, I. S. 200 Lt, F. R. – nieko. Jo ir šeimos kaltininkė nuoširdžiai atsiprašė, tačiau kiekvienam po 1 000 Lt sumokėti atsisakė, nes sakė, kad neturi pajamų (49-52 b. l.);

- liudytojos G. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-05-14 apie 9.15 val., Šiauliuose, važiavo viena automobiliu HONDA CIVIC, S. gatve nuo P. turgavietės link D. gatvės. Eismas tuo metu buvo intensyvus. Privažiavusi S. gatve prie S.-D. gatvių sankryžos, antra eismo juosta sustojo, nes jos važiavimo krypčiai degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Ji negali pasakyti, kelintas jos automobilis stovėjo prie sankryžos. Užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui, S. gatve važiuojančioms transporto priemonėms visomis kryptimis, ji pavažiavo sankryžoje į priekį, įsijungusi kairio posūkio signalą ir praleidinėjo automobilius, atvažiuojančius priešpriešiais S. gatve. Jos automobiliui stovint S.-D. gatvių sankryžoje ir degant žaliam šviesoforo signalui prieš ją, S. gatve atvažiavo šviesios spalvos automobilis, kurio markės neįsidėmėjo, stabtelėjo sankryžoje ir jau ruošėsi sukti kairėn. Ar ji rodė kairio posūkio signalą, pasakyti negali, bet pagal pilkos spalvos automobilio važiavimą, galėjo suprasti, kad automobilio vairuotojas nori pasukti sankryžoje kairėn, į D. gatvę link Z. rajono. Šviesaus automobilio vairuotojas po stabtelėjimo suko kairėn. Pasukęs kairėn, nepastebėjo S. gatve pirma eismo juosta tiesiai važiuojančio pilkos spalvos automobilio (markės neįsidėmėjo) ir atsitrenkė į jo kairę pusę. Į kurią tiksliai vietą atsitrenkė, pasakyti negali. Smūgio metu S.-D. gatvių sankryžoje, važiuojančioms transporto priemonėms S. gatve, degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Šviesoforo signalas dar nemirkčiojo, kai įvyko šis dviejų šviesios spalvos automobilių eismo įvykis. Po įvykio ji dar praleido keletą automobilių, važiavusių jai iš priešpriešiais ir sulaukusi galimybės saugiai pasukti kairėn, pasisuko į D. gatvę. Kai ji pasuko kairėn, jai dar degė žalios spalvos šviesoforas. Ji žino tiksliai, kad jai pasisukus kairėn, dar degė arba jau mirkčiojo žalios spalvos šviesoforo signalas. Žino tiksliai, kad baigiant kairio posūkio manevrą jos važiavimo krypčiai nedegė geltonos ar raudonos spalvos šviesoforo signalas. Išlipusi iš savo automobilio paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Nuėjusi arčiau prie įvykio vietos pamatė, kad šviesios spalvos automobilį, kuris sukėlė eismo įvykį, vairavo moteris, o automobilį, kuris važiavo tiesiai S. gatve degant žalios spalvos šviesoforo signalui, vairavo vyras. Ji yra tikra, kad eismo įvykio kaltininkė yra šviesios spalvos automobilio vairuotoja, kuri suko kairėn, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu (53-54 b. l.);

- 2014-05-14 eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Šiauliuose, S.-D. gatvių sankryžoje. Protokole nurodytos automobilių padėtys po eismo įvykio, išmatuoti reikiami atstumai, pažymėta, kad tai yra šviesoforu reguliuojama sankryža, kelio būklė – šlapia kelio danga (7-17 b. l.);

- 2014-07-04 eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta, kelyje buvę kelio ženklai ir t. t. (18-21 b. l.);

- 2014-05-14 transporto priemonės apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti automobilių FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo požymiai (22-23, 27-30 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-06-04 specialisto išvada Nr. G 790/14(04), kurioje nurodyta, kad V. R. padarytas galvos smegenų sumušimas, muštinė žaizda kairėje kaktos pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimas smakre. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. V. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (72 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-06-04 specialisto išvada Nr. G 789/14(04), kurioje nurodyta, kad I. S. buvo padaryta muštinė žaizda kairėje blauzdoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas gavosi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (75 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-05-27 specialisto išvada Nr. G 741/14(04), kurioje nurodyta, kad F. R. buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktoje. Sužalojimai galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. F. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (78 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-08-14 specialisto išvada Nr. G 1183/14(04), kurioje nurodyta, kad A. R. kūne sužalojimų nėra. Dešiniojo kelio sąnario sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl A. R. sveikatos sutrikdymas nustatytas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymo trukmę (87 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2014-05-15 specialisto išvada Nr. T-A 4201/14(01), kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu J. P. buvo blaivi (94 b. l.).

LR BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Teismas nustatė, kad kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta jos pačios paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Šiuos jos paaiškinimus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai: eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, transporto priemonės apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados ir kt. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamosios kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad J. P. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2014-05-14 apie 9.20 valandą Šiauliuose, šviesoforu reguliuojamoje S. ir D. gatvių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 161 punktų reikalavimus, tai yra, S. gatve įvažiuodama į S. ir D. gatvių sankryžą ir sukdama sankryžoje į kairę - į D. gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pieš sukdama sankryžoje į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavo į sankryžą ir, sukdama į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiam automobiliui RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. R., ir dėl to su juo susidūrė, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužalota automobilio RENAULT LAGUNA keleivė V. R., kuriai buvo padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, muštinė žaizda kairėje kaktos pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimas smakre, o dėl galvos smegenų sumušimo V. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat buvo sužalotos automobilio RENAULT LAGUNA keleivės: I. S., kuriai dėl muštinės žaizdos kairėje blauzdoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir F. R., kuriai dėl poodinės kraujosruvos kaktoje buvo padarytas taip pat nežymus sveikatos sutrikdymas, o automobilio vairuotojui A. R. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Pažymėtina, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalota nukentėjusioji V. R., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiosioms I. S. ir F. R. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, o A. R. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymai atsirado dėl J. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai yra tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. J. P. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi kaltinamoji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, prieš sukdama sankryžoje į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavo į sankryžą ir, sukdama į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiam automobiliui RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir dėl to su juo susidūrė, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. ji veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma. J. P. veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teisiamajame posėdyje J. P. prašė teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusią su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Kaltinamoji J. P. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str. 2 d.), nusikaltimas baigtas. Prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė. Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaltinamoji J. P. padarė vairuodama automobilį FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AAS „G. B.“. Taigi, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiesiems pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo atsiranda draudimo bendrovei. AAS „G. B.“ pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad draudimo įmonė išmokėjo draudimines išmokas: Valstybinei ligonių kasai – 4 094,40 Lt už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 576,77 Lt; A. R. – 4 006,12 Lt, kurią sudaro: 747,67 Lt už sugadinto automobilio saugojimą ir transportavimą; 2 150 Lt už eismo įvykio metu sugadintą automobilį pagal transporto priemonės likutinės vertės skaičiuoklę; 28,45 Lt negautos pajamos, 580 Lt padaryta neturtinė žala; 500 Lt už V. R. padarytą neturtinę žalą; I. S. - 200 Lt padaryta neturtinė žala. J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. J. P. neteista (133 b. l.), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės byloje nėra. Praeityje bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, 2014-04-24 taikytas administracinis nurodymas dėl KET pažeidimo (128-129 b. l.). Šiuo metu dirbanti I. J. (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose, darbdavio charakterizuojama teigiamai (131 b. l.). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji J. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir J. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamoji J. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi jai suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji praeityje tik tris kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ji nėra sisteminga Kelių eismo taisyklių pažeidėja, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbanti, teisė vairuoti transporto priemones kasdien reikalinga darbo metu, be to, turi mažametį vaiką, yra išsituokusi, todėl turi tinkamai pasirūpinti ir savo vaikos interesais (kaip teisme teigė, vežioja savo 4 metų vaiką į darželį). Todėl teismas sprendžia, jog nėra tikslinga J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Atsižvelgiant, kad J. P., kaip dirbantis asmuo, turi nuolatinių pajamų, tikslinga kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Toks įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant ir į bendrą J. P. finansinę padėtį (gaunamos mėnesinės pajamos nėra didelės), taip pat į priteistinas iš kaltinamosios proceso išlaidas.

Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis A. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. P. priteisti 107,84 Lt turtinei žalai atlyginti bei 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (184-185 b. l.). Nukentėjusiosios F. R. atstovė pagal įstatymą V. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. P. priteisti F. R. 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (186-187 b. l.). Nukentėjusioji V. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. P. priteisti jai 140 Lt turtinei žalai atlyginti ir 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (188-189 b. l.). Nukentėjusioji I. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. P. priteisti jai 50 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (190-191 b. l.). Teismo posėdžio metu nukentėjusieji patikslino savo reikalavimą, prašydami minėtas pinigines sumas priteisti ne iš kaltinamosios J. P., o iš draudimo kompanijos AAS „G. B.“.

Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo drausta valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AAS „G. B.“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad <...>, asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, dėl padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis keliais būdais arba pateikdamas pretenziją draudikui arba pareikšdamas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (13 straipsnis). Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-548/2012). Nagrinėjamos bylos kontekste civilinis atsakovas AAS „G. B.“ dar nepriėmus teismo sprendimo dėl patirtos žalos atlyginimo, išmokėjo A. R. 747,67 Lt už sugadinto automobilio saugojimą ir transportavimą, 2 150 Lt už eismo įvykio metu sugadintą automobilį pagal transporto priemonės likutinės vertės skaičiuoklę, 28,45 negautų pajamų, 580 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; V. R. – 500 Lt neturtinei žalai atlyginti; I. S. - 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaip matyti, draudimo įmonė jau yra išmokėjusi 1 280 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, tačiau ši suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytos draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo 2012 m. birželio 11 d. esančios 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos).

Nors nukentėjusieji byloje ir nepateikė turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismas pažymi, kad A. R., V. R. ir I. S. nurodoma patirta turtinė žala atitinka protingumo ir teisingumo principus. Logiška manyti, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiųjų rūbai buvo sutepti krauju, kuris, pasak nukentėjusiosios V. R., neišsiplovė; nukentėjusiajai I. S. kelnės buvo perkirptos, nes gydytojas negalėjo prieiti prie žaizdos; V. R. gulėjo ligoninėje, todėl A. R. turėjo išlaidų dėl jos lankymo (vykimas iš K. į Š.). Esant šioms išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant ir į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl patirtos turtinės žalos vertinimo (priteistina būtent teisingumo ir protingumo principus atitinkanti žala), civiliniai ieškiniai dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai ir iš AAS „G. B.“ priteistina: nukentėjusiajam A. R. 107,84 Lt suma, nukentėjusiajai V. R. 140 Lt suma, nukentėjusiajai I. S. 50 Lt suma turtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. R. sveikata, nukentėjusiosioms I. S. ir F. R. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, o A. R. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiajai V. R. buvo padarytas galvos smegenų sumušimas, muštinė žaizda kairėje kaktos pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimas smakre; nukentėjusiajai I. S. buvo padaryta muštinė žaizda kairėje blauzdoje; nukentėjusiajai F. R. buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktoje. Nukentėjusioji V. R. po įvykio buvo nedarbinga, gydoma ligoninėje, vėliau taikytas reabilitacinis gydymas. Nukentėjusieji civiliniuose ieškiniuose pažymėjo, kad jie dėl nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais.

Teikdamas paaiškinimus, susijusius su civiliniu ieškiniu, A. R. teisme pažymėjo, kad jam buvo sužalota koja, gydymas truko mėnesį; sužalojimai atsiliepia, t. y. keičiantis orui jaučia skausmą; skausmas buvo sukeltas jam, vaikui, žmonai, uošvienei; galvojo, kad žmona negyva; iškart po įvykio žmonai per nosį, ausis pradėjo bėgti kraujas; buvo didelis stresas; vaikas įvykio metu šaukė; pats patyrė didelius išgyvenimus, šoką. V. R. teisme paaiškino, kad mergaitė patyrė fizinį skausmą, dabar bijo, viena nemiega; pati dėl patirto įvykio gulėjo ligoninėje, po to tris savaites praleido sanatorijoje; buvo susiūta galva, sužalotas smakras; šiai dienai galva yra užtirpusi; galvoje yra likęs krešulys, tirpsta rankos, kojos; po įvykio buvo stresas, baimė, šokas. Nukentėjusioji I. S. teisme paaiškino, kad patyrė didelius išgyvenimus; jai buvo padaryta kirstinė kojos žaizda, ją susiuvo; buvo sutrenktas rankos nykštis, sąnariai, juto didelį skausmą; buvo pavasaris, atsidėjo visi ūkio darbai; baimės jausmas likęs iki šiol; buvo šokas, visa drebėjo; orui keičiantis skaudą koją.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, žalos padarymo aplinkybes (sužalojimai padaryti dėl netyčinių kaltininkės veiksmų, netikėtai); į tai, kad nukentėjusieji patyrė nepatogumus (V. R. gydėsi ligoninėje, kitiems nukentėjusiesiems teko konsultuotis pas medikus, visi nukentėjusieji jautė fizinį skausmą); į sužalojimų mastą (nukentėjusiajai V. R. dėl J. P. padaryto nusikaltimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiosioms I. S. ir F. R. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai; A. R. sukeltas fizinis skausmas), į tai, kad šiuo metu ryškesnių sveikatos sužalojimų liekamųjų reiškinių nėra, į tai, kad J. P. įvykio metu buvo blaivi, į tai, kad kaltinamoji šiuo metu dirbanti; į pragyvenimo lygį valstybėje 2014 metais, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad protinga skirtinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta priteisiant nukentėjusiajam A. R. ir I. S. dalį reikalaujamos neturtinės žalos dydį, o kitiems nukentėjusiesiems - visą reikalaujamą neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad AAS „G. B.“ savanoriškai atlygino nukentėjusiajam A. R. dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 580 Lt, iš AAS „G. B.“ priteistina nukentėjusiajam A. R. likusi nesumokėta 620 Lt neturtinė žala (ieškinys tenkintinas iš dalies 1 200 Lt sumai). Atsižvelgiant į tai, kad AAS „G. B.“ savanoriškai atlygino nukentėjusiajai V. R. dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 500 Lt, iš AAS „G. B.“ priteistina nukentėjusiajai V. R. likusi nesumokėta 3 500 Lt neturtinė žala (ieškinys tenkintinas visiškai). Atsižvelgiant į tai, kad AAS „G. B.“ savanoriškai atlygino nukentėjusiajai I. S. dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 200 Lt, iš AAS „G. B.“ priteistina nukentėjusiajai I. S. likusi nesumokėta 1 800 Lt neturtinė žala (ieškinys tenkintinas iš dalies 2 000 Lt sumai). Nukentėjusiajai F. R. iš AAS „G. B.“ priteistina 2 500 Lt neturtinė žala.

Nukentėjusieji prašė iš kaltinamosios priteisti jų turėtas išlaidas teisininko pagalbai apmokėti už teisines konsultacijas, civilinių ieškinių surašymą bei atstovavimą teisme. Iš teismui pateiktų kasos pajamų orderio kvitų matyti, kad nukentėjusieji už teisinę pagalbą UAB „T. ž. C.“ sumokėjo po 1 500,40 Lt, viso sumokėta 6 001,60 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta operatyviai, joje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo sudėtinga, faktinės aplinkybės buvo aiškios jau tyrimo metu, parengti ieškiniai iš esmės identiški, be to, turėjo trūkumų dėl įvardintų procesinių šalių ir reikalavimų, ieškinių apimtis yra nedidelė (kiekvieno – nepilni 2 lapai), taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusiuosius procese atstovavo ne advokatas, iš J. P. priteisiama dalis patirtų išlaidų teisininko paslaugoms apmokėti – nukentėjusiajam A. R. 900 Lt (260,65 Eur); nukentėjusiajai ir įstatyminei F. R. atstovei V. R. 1 800 Lt (521,31 Eur), nukentėjusiajai I. S. 900 Lt (260,65 Eur). Dar labiau mažinti priteistinas sumas už suteiktą teisinę pagalbą pagrindo nėra, kadangi atsižvelgtina ir į atstovavimo apimtį šioje baudžiamojoje byloje – net 4 nukentėjusieji, reikšti ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje buvo pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (360 Lt advokatės užmokestis) priteisimo valstybės naudai (203 b. l.). Atsižvelgus į tai, kad gynėja kaltinamajai buvo parinkta teismo iniciatyva (vadovaujantis LR BPK 51 straipsnio 2 dalimi), šios išlaidos iš J. P. nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai:

- automobilis RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas saugoti A. R. (25-26 b. l.) - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotam A. R. disponavimui;

- automobilis FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas saugoti J. P. (33-34 b. l.) - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotam J. P. disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

J. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį kaltinamajai ir nukentėjusiesiems V. R., A. R., I. S. susitaikius ir baudžiamąją bylą J. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (650 Lt) (188 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią J. P. privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti J. P., kad jei per vienerius metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo A. R. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl patirtos 107,84 Lt turtinės žalos tenkinti visiškai ir iš AAS „G. B.“ priteisti 107,84 Lt (31,23 Eur) sumą turtinei žalai A. R. naudai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. R. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl patirtos 140 Lt turtinės žalos tenkinti visiškai ir iš AAS „G. B.“ priteisti 140 Lt (40,54 Eur) sumą turtinei žalai V. R. naudai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. S. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl patirtos 50 Lt turtinės žalos tenkinti visiškai ir iš AAS „G. B.“ priteisti 50 Lt (14,48 Eur) sumą turtinei žalai I. S. naudai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 1 200 Lt sumai ir iš AAS „G. B.“ priteisti likusią nesumokėtą 620 Lt (179,56 Eur) sumą neturtinei žalai A. R. naudai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš AAS „G. B.“ priteisti likusią nesumokėtą 3 500 Lt (1 013,67 Eur) sumą neturtinei žalai V. R. naudai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 2 000 Lt sumai ir iš AAS „G. B.“ priteisti likusią nesumokėtą 1 800 Lt (521,31 Eur) sumą neturtinei žalai I. S. naudai atlyginti.

Nukentėjusiosios F. R. įstatyminės atstovės V. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2 500 Lt neturtinės žalos tenkinti visiškai ir iš AAS „G. B.“ priteisti 2 500 Lt (724,05 Eur) sumą neturtinei žalai F. R. naudai atlyginti.

Priteisti iš J. P. nukentėjusiajam A. R. 900 Lt (260,65 Eur) patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje dalyje išlaidų nepriteisti.

Priteisti iš J. P. nukentėjusiajai ir įstatyminei F. R. atstovei V. R. 1 800 Lt (521,31 Eur) patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje dalyje išlaidų nepriteisti.

Priteisti iš J. P. nukentėjusiajai I. S. 900 Lt (260,65 Eur) patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje dalyje išlaidų nepriteisti.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės užmokestis 360 Lt) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas saugoti A. R. - palikti neribotam A. R. disponavimui;

- automobilį FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas saugoti J. P. - palikti neribotam J. P. disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas