Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-13 · Civilinė byla Nr. 2S-530-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-04-13Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-13
Bylos Nr.
2S-530-275/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-13386-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
N. M., R. M., UAB „Aldmika“, R.
Atsakovas
A. J., A.
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-530-275/2011

Teisėja Margarita Stambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-02-3-13386-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3.; 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. balandžio 13 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti ši teisėjų : Algirdo Auruškevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinį atsakovei A. J. ir atsakovės A. J. priešieškinį ieškovams N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai prašo atidalyti N. M., R. M., UAB „Aldmika“ ir A. J. priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto: N. M. ir R. M. nuosavybės teise priteisti natūra nekilnojamojo turto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais 31-30 ir 31-31 ir patalpų, pažymėtų indeksu 31-25, 13,95 kv.m ploto dalį pagal M. P. projektavimo firmos parengtą bendro naudojimo plotų paskirstymo projektą. Ieškovai prašo nustatyti, kad N. M. ir R. M. turi teisę savo lėšomis pagal M. P. projektavimo firmos parengtą bendro naudojimo plotų paskirstymo projektą atskirti pertvara jiems natūra priteistos patalpos 31-25 dalį nuo atsakovei atidalijamos šios patalpos dalies, siūlo UAB „Aldmika“ priteisti natūra nekilnojamojo turto pastato patalpų, pažymėtų indeksu 31-25, 7,18 kv.m ploto dalį pagal M. P. projektavimo firmos parengtą bendro naudojimo plotų paskirstymo projektą, nustatyti, kad UAB „Aldmika“ turi teisę savo lėšomis pagal parengtą bendro naudojimo plotų paskirstymo projektą atskirti pertvara jai natūra priteistos patalpos 31-25 dalį nuo atsakovei atidalijamos šios patalpos dalies ieškovai prašo priteisti atsakovei A. J. nuosavybės teise natūra nekilnojamojo turto pastato patalpos, pažymėtos indeksu 31-25, 6,82 kv.m ploto dalį pagal pateiktą projektą.

Atsakovė A. J. į bylą pateikė priešieškinį, prašydama atidalyti bendrojo naudojimo patalpas, kadastro ir registro byloje pažymėtas 31-25, 31-30, 31-31, esančias gyvenamajame pastate (duomenys neskelbtini) pagal jos siūlomą bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo projektą: ieškovams N. M. ir R. M. nuosavybės teise priteisti natūra bendrojo naudojimo patalpas, kadastro ir registro byloje pažymėtas 31-30, 31-31 bei bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų 31-25 dalį, nurodytą UAB „Archicopm“ architekto D. Č. parengtame bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Nustatyti, kad N. M. ir R. M. turi teisę savo lėšomis pagal parengtą bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą atskirti pertvara jiems natūra priteistos bendrojo naudojimo patalpos 31-25 dalį nuo ieškovei UAB „Aldmika“ priteistos bendrojo naudojimo patalpų dalies. UAB „Aldmika“ nuosavybės teise priteisti natūra bendrojo naudojimo patalpų 31-25 dalį, nurodytą parengtame bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Nustatyti, kad UAB „Aldmika“ turi teisę savo lėšomis pagal projektą atskirti pertvara jai natūra priteistos bendrojo naudojimo patalpos 31-25 dalį nuo ieškovams N. M. ir R. M. ir atsakovei priteistų bendrojo naudojimo patalpų dalių. Atsakovei A. J. nuosavybės teise priteisti natūra bendrojo naudojimo patalpų 31-25 dalį, nurodytą parengtame bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Nustatyti, kad ji turi teisę savo lėšomis atskirti pertvara jai natūra priteistos bendrojo naudojimo patalpos 31-25 dalį nuo ieškovei UAB „Aldmika“ priteistos bendrojo naudojimo patalpų dalies.

Parengiamojo posėdžio metu atsakovės A. J. atstovas pareiškė prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Atsakovės atstovas nurodė, kad Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje yra pareikštas A. J. ieškinys N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ dėl pažeistų teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo. A. J., remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, kad bendrojo naudojimo patalpose 31-25, 31-30, 31-31 ieškovai neteisėtai atliko rekonstrukcijos darbus, prašo teismo įpareigoti ieškovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos bendrojo naudojimo patalpų statybos padarinius – atstatyti šių patalpų būklę į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovės atstovas nurodė, kad, neišnagrinėjus, ar ieškovai teisėtai atliko bendrojo naudojimo patalpų rekonstrukcijos darbus, o jeigu neteisėtai – neatstačius bendrojo naudojimo patalpų į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, negalima išnagrinėti ieškovų reikalavimo dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo. Patenkinus ieškovų reikalavimą šioje civilinėje byloje, ieškovams būtų palengvinta galimybė įteisinti neteisėtas statybas.

Šalies argumentai

Ieškovų atstovas prieštaravo atsakovės atstovo prašymui stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, nurodė, kad ieškovai pateikė prašymą stabdyti civilinę bylą pagal A. J. ieškinį, mano, kad reikėtų stabdyti kitą bylą dėl šios bylos nagrinėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-09-20 nutartimi atsakovės atstovo prašymą patenkino, sustabdė civilinės bylos Nr. 2-1136-643/2010 pagal ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinį atsakovei A. J. ir atsakovės A. J. priešieškinį ieškovams N. M. , R. M. ir UAB „Aldmika“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11403-67/2010. Teismas konstatavo, kad sprendimas civilinėje byloje dėl pažeistų teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo gali pakeisti realią patalpos 31-25 būklę. Šioje civilinėje byloje pagrindinis ginčas ir yra kilęs dėl šios patalpos padalijimo būdo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11403-67/2010 turės įrodomąją galią šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad sprendimas šioje byloje negali turėti įtakos sprendžiant statybų teisėtumo klausimą, kadangi statybos darbai atlikti anksčiau.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovai N. M. , R. M. ir UAB „Aldmika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-09-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo. Nurodo, kad išnagrinėjus civilinę bylą dėl bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų išspręstas ir ginčas dėl nuosavybės. Kitoje civilinėje byloje, iki kurios išnagrinėjimo, teismo nuomone, negalima nagrinėti civilinės bylos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ginčas ir kilo dėl to, jog neišsprendus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimų ieškovai dėl atsakovo vengimo bendradarbiauti atliko būtinąjį bendrojo naudojimo patalpų remontą be atsakovo sutikimo. Tai reiškia, kad teismas gal ir turėjo pagrindą spręsti, jog šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios, tačiau, neteisingai atskleidęs pareikštų reikalavimų turinį, padarė visiškai priešingas išvadas, nes neišsprendus ginčo dėl nuosavybės, kuris sprendžiamas šioje civilinėje byloje, neįmanoma nustatyti tos nuosavybės teisių pažeidimo apimties, t.y. išspręsti ginčo dėl pažeistų teisių gynimo, kuris sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-11403-67/2010. Išsprendus ginčą dėl nuosavybės atsakovė apskritai netektų reikalavimo teisės į tuos reikalavimus, kuriuos ji reiškia civilinėje byloje Nr. 2-11403-67/2010, nes vienintelis jos tariamų teisių pažeidimas yra tas, kad būtinasis remontas buvo atliktas be jos sutikimo, t.y. pažeidžiant CK 4.75 str., tačiau šioje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir yra pareikštas ieškinys to paties straipsnio pagrindu, dėl būtent pastarojo ginčo sprendimas (o ne dėl pažeistų teisių gynimo) ir yra pagrindinis ginčas, kurį išsprendus būtų nustatyta bendraturčių teisių įgyvendinimo į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą daiktą sąlygos. Išsprendus tokį ginčą bus nustatytos kiekvieno bendraturčio, tame tarpe ir atsakovės, turimų teisių turinys, tokį ieškinį patenkinus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai pasibaigtų, dėl ko ieškovė net negalėtų reikšti ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-11403-67/2010 tuo pagrindu, kad atliekant remontą nebuvo gautas jos, kaip patalpų bendraturtės sutikimas, nes ji nebebūtų bendraturte ir jokie jos sutikimai ieškovams būtų nereikalingi. Šioje civilinėje byloje atsakovė yra pareiškusi priešieškinį. Vienas priešieškinio reikalavimų yra tas, kad atsakovė prašo teismą atidalyti ieškovus N. M. ir R. M. iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų pateikiamą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, kuriame atidalijimo būdas yra tapatus ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl N. M. ir R. M. atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. tokie atsakovės priešieškinio reikalavimai net negali būti laikomi savarankiškais, nes, objektyviai, toks reikalavimas yra ne kas kita, kaip ieškinio pripažinimas dalyje dėl N. M. ir R. M. ieškiniu reikalaujamos jiems atidalyti dalies. Šiuo atveju ieškovai neturi galimybės pasisakyti atskirajame skunde dėl teismo veiksmų, kur priimtas atsakovės priešieškinys šioje dalyje, nes priešieškinio priėmimas atskiruoju skundu neskundžiamas, todėl pasisako tik dėl teismo nutarties dėl bylos sustabdymo nepagrįstumo. Apeliantams nesuprantama, kodėl teismas, net ir pripažinęs, kad bylos nagrinėti negalima, dėl to, jog teisme yra pareikštas atsakovės savarankiškas reikalavimas dėl pažeistų teisių gynimo, sustabdė visą bylą, t.y. ir toje dalyje, kur atsakovė pripažįsta ieškinį, nepaisant to, jog tokį ieškinio pripažinimą suformulavo kaip savarankišką priešieškinio dalyką.

Atsiliepimas

Atsakovė A. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-09-20 nutartį dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistą, ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme atsakovei pareikšdami ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovai realiai siekė tik įteisinti neteisėtai atliktą bendrojo naudojimo patalpų atidalijimą, o ne pasiūlyti racionalų ir visų bendraturčių interesus atitinkantį bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo variantą. Nurodytais atskirojo skundo teiginiais ieškovai bando nukreipti teismo dėmesį nuo civilinėje byloje Nr. 2-11403-67/2010 atsakovės pareikšto ieškinio esmės, t.y. kad ieškovai ne remontavo bendrojo naudojimo patalpas, o jas rekonstravo - pakeisdami šių patalpų, kaip bendrojo naudojimo patalpų, paskirtį ir prijungdami jas prie jiems priklausančių negyvenamųjų patalpų, tokiu būdu pasididindami jų bendrą plotą. Pirmiau išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1136-643/2010 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovai tikisi išvengti teisinės atsakomybės dėl neteisėtai atliktų statybos darbų, kurių klausimas yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-11403-67/2010. Neišnagrinėjus, ar ieškovai teisėtai atliko bendrojo naudojimo patalpų rekonstrukcijos darbus, o jeigu neteisėtai - neatstačius bendrojo naudojimo patalpų į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, negalima išnagrinėti ieškovų ieškinio reikalavimo dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytas bylos sustabdymo pagrindas grindžiamas tuo, kad teismas negali išnagrinėti jo žinioje esančios bylos, kol bus išspręsta kita civilinė byla. Sustabdyti bylą šiuo pagrindu galima tik tada, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Būtinumą sustabdyti bylą lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios aspektai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgdama į nagrinėjamosios bylos ieškinio dalyką ir pagrindą, kolegija sprendžia, jog, padaręs išvadą apie būtinybę sustabdyti bylą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčo klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Nors teismas konstatavo civilinės bylos Nr. 2-11403-67/2010 pagal A. J. ieškinį N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ dėl pažeistų teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, savo išvadų niekuo nepagrindė.

Teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi, byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai.

Iš nagrinėjamos civilinės bylos duomenų matyti, jog ieškovai prašo atidalyti N. M. , R. M., UAB „Aldmika“ ir A. J. priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto. Nurodo, kad bendrojo naudojimo patalpas yra įmanoma atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams natūra nepadarant jokios neproporcingos žalos daikto paskirčiai, todėl ieškovams natūra priteistina (atidalytina) nuosavybės teise jiems priklausanti bendro naudojimo patalpų dalis.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-11403-67/2010 priimto ieškinio matyti, kad atsakovė A. J., remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, jog bendrojo naudojimo patalpose, kadastro ir registro byloje pažymėtose indeksais 31-25, 31-30 ir 31-31, ieškovai neteisėtai atliko rekonstrukcijos darbus, prašo teismo įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos bendrojo naudojimo patalpų statybos padarinius - atstatyti šių patalpų būklę į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę. Vadovaujantis apylinkės teismo nutarties logika sektų, kad prioritetas suteiktinas atliktos patalpų rekonstrukcijos teisėtumui spręsti, nenustačius kokia tvarka turėtų būti atidalintos šalims priklausančios dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto. Kolegija daro išvadą, kad toks procesinių aplinkybių vertinimas prieštarauja protingumo principo reikalavimui (CK 1.5 str.), kadangi, neišsprendus ginčo dėl nuosavybės, kuris sprendžiamas šioje civilinėje byloje, netikslinga nustatyti tos nuosavybės teisių pažeidimo apimties, t.y. išspręsti ginčo dėl pažeistų teisių gynimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio mėn. 24 d. nutarime "Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo" nurodė, jog teismai turi atsižvelgti ne tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, bet ir į teisės taikymo išaiškinimus, esančius kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, nutartyse, nutarimuose, jeigu jie turi precedento reikšmę atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Kolegija atsižvelgia į Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegijos 2011 m. kovo mėn. 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-455-623/2011 ( pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovei L. V. dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo), kurioje konstatuota, jog, nesutariant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, turi būti pirmiausia išspręstas naudojimosi tvarkos (CK 4.75 str. 1 d.) ar patalpų atidalijimo klausimas (CK 4.80 str.). Tai, kad byloje Nr. 2S-455-623/2011 buvo nagrinėjamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos, kurioje ieškovas reiškė ieškinį dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo, nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas tarp tų pačių šalių dėl pripažinimo neteisėtu M. Z. atsisakymo duoti L. V. sutikimą įrengti 14.75 kv.m. ploto mansardą, kuri jau įrengta virš jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų gyvenamajame name, esančiame Šilo g. 4, Trakuose, leidžia daryti išvadą, kad šios bylos yra analogiškos. 2011-03-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylos dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo sustabdymas pripažintas nepagrįstu, nes tik nustačius naudojimosi palėpe tvarką, gali būti nustatytos reikšmingos įrodomąją galią civilinei bylai dėl pažeistų teisių gynimo turinčios aplinkybės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Šiuo konkrečiu atveju yra visos CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, t.y. abiejuose bylose dalyvauja tos pačios šalys ir ginčas yra dėl to paties teisinio santykio, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad minėtos civilinės bylos yra susijusios ir gali turėti prejudicinės reikšmės sprendžiamam ginčui, turėjo ne stabdyti bylą, kol bus išnagrinėta kita byla, o šias abi bylas sujungti.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl nagrinėjamos bylos privalomojo sustabdymo būtinumo ir tikslingumo padarė klaidingas išvadas, nes netinkamai įvertino aplinkybes dėl bylose pareikštų ieškinių pobūdžio, netinkamai kvalifikavo abiejų bylų santykinio susietumo lygį, todėl be pagrindo taikė normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymą. Teisėjų kolegija tenkina ieškovų atskirąjį skundą, naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2010-09-20 nutartį ir civilinę bylą pagal ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinį atsakovei A. J. ir atsakovės A. J. priešieškinį ieškovams N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės perduoda Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnio 2 punktas.). Pirmosios instancijos teisme svarstytinas aukščiau nurodytų bylų sujungimo ir nagrinėjimo kartu viename procese klausimas, nes tuo būtų įgyvendintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliantų argumentų, nes jie šiuo atveju nebetenka teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti atsakovės A. J. prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-11403-67/2010 pagal A. J. ieškinį N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ dėl pažeistų teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusDanutė KutrienėDalia Višinskienė