Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. RV-23-4267 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2021 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2020 m. spalio 15 d. nuosprendis: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199-2 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nustatyta nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Paleistas 2021 m. sausio 14 d. atlikus 6 mėnesių bausmę. 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 4 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63, 64, 65 straipsniais, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiškai su 2021 m. vasario 22 d. paskirta galutine – 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 2020 m. liepos 30 d. paskirta 256 (MGL) dydžio bauda – galutinė bausmė 5 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. 2023 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistas 2020 m. liepos 30 d. nuosprendis: perkvalifikuota iš BK 199 straipsnio 3 dalies į BK199 straipsnio 1 dalį iš BK 199-2 straipsnio 2 dalies į BK 199-2 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta 210 MGL dydžio bauda. Pakeistas 2020 m. spalio 15 d.: perkvalifikuota iš BK 199-2 straipsnio 2 dalies į BK 199-2 straipsnio 1 dalį – paskirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Pakeistas 2021 m. spalio 29 d. nuosprendis: perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 3 dalį – 3 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis 63, 64 straipsniais paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje – galutinė bausmė 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 210 MGL dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 27 d., pabaiga – 2026 m. sausio 27 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-4267 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam buvo nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis rodo pastangas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis užsiima individualia darbine veikla, kuri prilyginta darbinei veiklai, mokosi, reguliariai lankosi pas RS psichologę asmeninėms konsultacijoms, siekia spręsti problemas susijusias su mąstymu ir elgesiu, taip pat aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo užsiėmimuose. Asmuo supranta, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų ir stengiasi koreguoti savo elgesį atsižvelgdamas į tai. Nuteistasis vykdo laisvės atėmim bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Romutė Švaikauskaitė skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog D. M. išlikusi labai didelė dalis kriminogeninių veiksnių, kurių ypač didelė dalis yra dinaminiai, o tai reiškia, kad nuteistasis vis dar gali privalo riziką koreguoti. Atliekant vertinimą nėra nustatyta visiškai jokių apsauginių veiksnių, nuteistasis tik vieną kartą paskatintas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Visapusiškai įvertinus duomenis, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka, ne už vieną nusikalstamą veika, o taip pat ir už apysunkio nusikaltimo padarymą,, anksčiau teismo teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog remiantis nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdinga motyvacija, galima teigti, kad jo lėšų paskirstymo įgūdžiai bei tuometinė finansinė padėtis buvo tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamu elgesiu. Nestabili ir trumpalaikė darbinė patirtis laisvėje neabejotinai galėjo skatinti asmenį ieškoti papildomo uždarbio neteisėtais būdais. Be to, pažymima, jog nuteistasis nėra patenkintas savo vykdoma veikla, teigia, kad neturi pats vienas motyvacijos kažko pakeisti, nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gauta informacija nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka, kartą skatintas.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. M. neatliktos bausmės dalis (1 metai 8 mėnesiai 18 dienų), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis D. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam D. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. RV-23-4267 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.