- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 1-1740-1049/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14937-18-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- R. R.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., gimusi (duomenys neskelbtini)d., Jurbarko rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą - 6 mėnesiai nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
R. R. 2018 m. kovo 31 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė R. K. į kairę ausį, bei nagais apdraskė jam kaklą, tuo sukeldama nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamoji R. R. kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad ji kartu su R. K. šventė Velykas, gėrė ir susipyko. Jai kilo pavydas dėl to, kad jis turi kitą draugę ir supykusi trenkė jam per veidą. Iš viso R. K. sudavė du kartus per veidą. R. K. nieko nesakė, tik iškvietė policiją. Mano, kad jis iškvietė policiją dėl to, kad jam skaudėjo. Atvykę policijos pareigūnai rado ją namie ir išsivedė. Ji jiems paaiškino, kas atsitiko. Įvykio metu ji buvo išgėrusi tris pusės litro talpas alaus 6 procentų stiprumo, jautėsi šiek tiek apsvaigusi, nustatytas 1,11 promilės girtumas. Po įvykio su R. K. bendravo tik telefonu, ji atsiprašė jo, jis jai atleido. Anksčiau su nukentėjusiuoju R. K. buvo sugyventiniai, tačiau nuo vasario mėnesio kartu nebegyvena. Per Velykas jis pats pasikvietė R. R. atvažiuoti ir atšvęsti. Smurtą prieš R. K. pavartojo ne pirmą kartą. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.
Išvada dėl R. R. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. R. buvo sugyventiniai apie 10 mėnesių. Nuo 2018 m. vasario mėnesio jiedu gyvena atskirai, nepalaikė jokių ryšių, bendro ūkio nevedė, kiekvienas gyveno savo gyvenimą. 2018 m. kovo 30 d. Velykų proga jis telefonu pasikvietė R. R.atvykti pas jį į namus ir atšvęsti. Jai atvykus buvo namuose, gėrė alkoholį. Svečiuose buvo ir jo pažįstamas Virgis. 2018 m. kovo 31 d., apie 15.30 val. jis su R. R. buvo dviese, kalbėjosi. Tada į jo telefoną atėjo žinutė nuo kitos moters. R. R. tai pamačiusi, supyko, įsiuto ir ėmė mosikuoti rankomis, bandydama jam suduoti. Ji jam bandė suduoti apie 5 kartus, bet pastarasis nuo smūgių gynėsi. Ji jam sugebėjo suduoti tik vieną smūgį delnu į kairę ausį ir nagais apdraskė jam kaklą. Dėl šių veiksmų, jis juto fizinį skausmą. Ausis į kurią buvo suduota, paraudo ir ištino. Ausį jam skaudėjo, ant kaklo buvo matyti įdrėskimų žymės. Po to, R. R. suplėšė jam marškinėlius ir daužė namuose esančius daiktus. Dėl visų šių R. R. veiksmų iškvietė policijos pareigūnus. Dėl sugadintų daiktų ir suplėšytų marškinėlių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 19, 20).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas R. K. kreipėsi į policiją dėl to, kad jo sugyventinė R. R. 5 kartus sudavė jam į galvą ir sukėlė fizinį skausmą. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–14).
2018 m. kovo 31 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuoti R. K. padaryti įdrėskimai ant kaklo ir paraudusi kairė ausis (b. l. 27, 28).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 9371 matyti, kad R. R. 2018 m. kovo 31 d., 16.25 val., R. R. nustatytas 1,11 promilių girtumas (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. R. dėl fizinio skausmo sukėlimo buvusiam sugyventiniui R. K. pasitvirtino. Kaltinamoji R. R. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja prieš buvusį sugyventinį ir savo veiksmais siekė sukelti jam skausmą. Kaltinamoji R. R. kalta prisipažino, nurodė, kad supykusi ant R. K. kelis kartus sudavė jam per veidą. Apie tai, kad nukentėjusysis R. K. buvo sužalotas, konstatuota policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. R. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad tokią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamoji R. R. smurtavo R. K. atžvilgiu, su kuriuo nors anksčiau kartu gyveno, tačiau nuo 2018 m. nebegyvena ir jokių santykių nepalaikė. Šiuo atveju kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad smurtauja ir savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
R. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamoji 2018 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu, tai yra vos prieš du mėnesius teista už analogiškus nusikaltimus, tai yra smurto panaudojimą to paties nukentėjusiojo atžvilgiu (b. l. 46–53), teistumas neišnykęs, todėl teismas vertina ją kaip nusikalsti ir smurtauti linkusią asmenybę. Kaltinamoji po nusikalstamos veikos padarymo bausta administracine tvarka (b. l. 54), nedirba (b. l. 55), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 39), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 38).
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. R. parinktina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jo terminą didesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.
Įvertinus tai, kad R. R. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, iš esmės jokia žala nepadaryta, ji atsiprašė nukentėjusiojo, turi pastovią gyvenamąją, siekia integracijos į visuomenę, jos padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo manymu, kaltinamosios R. R. atžvilgiu tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmė R. R. būtų adekvati, ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų bei paveiktų ją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrintų jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 6, 7 punktų nuostatomis kaltinamajai R. R. skirtinas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, su kuriuo ji sutiko, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus R. R.elgesio pasireiškimą ateityje, ikiteisminio tyrimo teisėjas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su fizinio smurto panaudojimu, į tai, kad R. R. nusikaltimą padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos jos elgesiui, tai, kad to paties R. K. atžvilgiu kaltinamoji smurtauja nebe pirmą kartą ir dėl to buvo nuteista, teistumas neišnykęs, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes, R. R. asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad R. R. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kadangi kaltinamoji R. R. savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajai R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, ją keičiant į terminuotą laisvės atėmimą, ir galutinę bausmę R. R. paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3, 6, 7 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 31 d., 16.15 val. iki 2018 m. balandžio 2 d., 12.25 val. (b. l. 31, 33), tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.