- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2A-796-538/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00648-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei S. J., trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius, dėl ieškovo pažeistų teisių atkūrimo, gyvenamojo namo dalių naudojimosi tvarkos pakeitimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui V. L., trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius, dėl gyvenamojo namo dalių naudojimosi tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. L. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimą ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties (toliau - Sutartis) 2 punkto dalį, kuria yra nustatyta, kad jam priklauso gyvenamosiose patalpose po ½ dalį virtuvės 1-3/13,28 kv. m., tualeto 1-5/0,96 kv. m., vonios 1-6/3,19 kv. m. ir pusrūsyje po ½ dalį katilinės P-6/5,84 kv. m., išbraukiant iš sutarties minėtų patalpų jam priklausymą. Nustatyti, kad V. L. priklauso gyvenamosiose patalpose visas koridorius 1-1/5,14 kv. m. ir tambūras 1-7/2,03 kv. m., o koridorius 1-4/6,48 kv. m. lieka šalims, įpareigojant atsakovę įsirengti duris, per kurias ji galėtų patekti į savo gyvenamąsias patalpas; pakeisti Sutarties 1 p. dalį, kuria yra nustatyta, kad S. J. priklauso po ½ dalį koridoriaus 1-1/5,14 kv. m. ir tambūro 1-7/2,03 kv. m., išbraukiant iš sutarties minėtų patalpų priklausymą atsakovei. Nustatyti, kad atsakovei priklauso gyvenamosiose patalpose visa virtuvė 1-3/13,28 kv. m., tualetas 1-5/0,96 kv. m., vonia 1-6/3,19 kv. m. ir pusrūsyje katilinė P-6/5,84 kv. m.; įpareigoti atsakovę pašalinti daiktus iš bendro naudojimosi patalpos pusrūsio, koridoriaus plane pažymėto P-1/6,94 kv. m. bei suremontuoti sugadintą bendro naudojimosi patalpos P-5/3,50 kv. m. sieną; nustatyti 641 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, kaip numatyta 2018-03-07 matininko G. G. žemės sklypo plane ir ieškovui paskirti naudoti sklypo dalį 1A (162 kv. m.); 1A-1 (60 kv. m.), bendram naudojimui 1C (92 kv. m.) (kiemo); nustatyti, kad atsakovei atitenka naudotis sklypo dalis – 2B (155 kv. m.) (kiemo), 2B-1 (76 kv. m.). Bendram naudojimui skirti sklypo dalį 2.C (96 kv. m.); per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokėti ieškovui už atsakovei atitenkančią virtuvės dalį - 2500 Eur, už vonios dalį - 478,50 Eur ir už katilinės dalį 1876 Eur kompensaciją, iš viso 4854,50 Eur; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovui už pastato dalių paskaičiavimo tvarką ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos parengimą - 232,05 Eur ir valstybei už advokato išlaidas suteikiant antrinę teisinę pagalbą.
2. Nurodė, kad su atsakove nuolatos konfliktuoja dėl jiems bendrai priskirtų naudoti pirmo aukšto gyvenamųjų patalpų, pusrūsio bei dar neatidalinto žemės sklypo ir kiemo naudojimosi tvarkos. Dėl nuolatinių konfliktų, nepagrįstų atsakovės kaltinimų jo atžvilgiu dėl maisto, tualetinio popieriaus vagysčių, tvarkos nesilaikymo, įsirengė antrame aukšte gyvenamas patalpas ir atsisakė naudotis pirmame aukšte ir jam priklausančia virtuve, vonia, tualetu, tambūru. Buvo priverstas savo lėšomis įsirengti vandentiekį, kanalizaciją, elektros įvadą, šildymo sistemą, todėl nesinaudoja katiline pusrūsyje. Paskutiniu metu atsakovė sistemingai iš katilinės leidžia dūmus, kurie patenka į jo gyvenamąsias patalpas, dėl to kvietė priešgaisrinės tarnybos darbuotojus įvertinti situaciją. Pusrūsyje atsakovė bendro naudojimo patalpose laiko užgriozdinusi įvairius daiktus, kurie trukdo praėjimui. Ginčas dėl patalpų naudojimo su atsakove dabar yra tik dėl pirmo aukšto dalies koridoriaus 1-4 ir tambūro 1-7, vedančio link durų su laiptais. Atsakovei atidavus jam koridorių 1-1, nori koridoriumi 1-4 pro tambūrą naudotis išėjimui į kitą namo dalį, kur yra durys su laiptais, į jo naudojamą žemės sklypą. Pro šias duris atsakovė nevaikšto ir draudžia ieškovui šiuo išėjimu naudotis. Mano, kad atsakovė turi nupirkti jam priklausančią virtuvės ir vonios dalį už 2978,50 Eur, nes tiek įvertino turto vertintojas. Taip pat nori už pusę katilinės P-6 1876 Eur kompensacijos, nes katiline naudojasi tik viena atsakovė. Ji turi suremontuoti pusrūsyje patalpoje P-5 sieną, kuri lieka bendro naudojimo, P-1 patalpą iškraustyti, nes ji reikalinga praėjimui. P-2 patalpos durys yra į lauką, tai pagrindinis įėjimas į namą, pro kurias vaikšto ieškovas ir atsakovė. Pro jas galima išeiti į bendro naudojimo kiemą. Nori naudotis plane pažymėtais žemės sklypais A ir A1, kur yra ieškovo daržas ir gėlynai, taip pat bendru plotu C sklype. Ieškovas yra išsipirkęs dalį žemės sklypo, kurį atsakovė nori paversti bendro naudojimo žeme. Pagal ieškovo pateiktą žemės atidalijimo planą atsakovei yra pasiūlytos tos dalys, kuriomis ji naudojasi. Atsakovė yra investavusi į šią žemės sklypo dalį, išsicementavusi. Taip pat yra iš šio žemės sklypo priėjimas prie dūmtraukio.
3. Atsakovė S. J. (toliau - atsakovė), pateikė priešieškinį, juo prašė pakeisti Sutarties 1 p. ir atsakovei paskirti naudotis: pusrūsyje garažu G-l (17,76 kv. m.), sandėliu P-8 (6,40 kv. m.), sandėliu P-3 (8,48 kv. m.), katiline P-6 (5,84 kv. m.) bei ½ dalį koridoriaus P-l (6,94 kv. m.), 1/2 dalį koridoriaus P-2 (1,20 kv. m.), ½ dalį koridoriaus P-5 (3,50 kv. m.); gyvenamojo namo patalpomis: kambariu 1-2 (18,15 kv. m.), kambariu 1-8 (11,43 kv. m.), kambariu 1-9 (12,71 kv. m.), virtuve 1-3 (13,28 kv. m.), koridoriumi 1-4 (6,48 kv. m.), tualetu 1-5 (0,96kv.m.), vonia 1-6 (3,19 kv. m.), tambūru 1-7 (2,03 kv. m.); ieškovui pagal Sutarties 2 p. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: pusrūsyje sandėliu P-4 (10,73 kv. m.), sandėliu P-7 (5,58 kv. m.), bei po 1/2 dalį koridoriaus P-l (6,94 kv. m.), koridoriaus P-2 (1,20 kv. m.), koridoriaus P-5 (3,50 kv. m.); gyvenamojo namo I aukšto patalpomis: koridoriumi 1-1 (5,14 kv. m.).; gyvenamojo namo mansardos patalpomis: koridoriumi 2-1 (6,68 kv. m.), kambariu 2-2 (13,54 kv. m.), kambariu 2-3 (17,03 kv. m.), mansardos patalpomis II-4 (28,08 kv. m.), II-5 (12,96 kv. m.), II-6 (12,24 kv. m.); įpareigoti atsakovę savo lėšomis, per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, atitverti patalpą 1-1 nuo patalpos 1-4, atitverti patalpą 1-1 nuo patalpos 1-9, įrengti duris iš patalpos 1-8 į patalpą 1-9; įpareigoti ieškovą savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti duris iš laiptinės į jam priklausančią patalpą 1-1; nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemės matas“ paruoštą planą, atsakovei, paskirti naudotis plane pažymėta sklypo dalimi „B“ (169 kv. m.), ieškovui - sklypo dalimi „A“ (162 kv. m.), o sklypo daliai „C” (310 kv. m.) nustatyti bendro naudojimosi tvarką; iš ieškovo priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad su ieškovu tarpusavio ginčas dėl šio namo iš dalies buvo išspręstas nutraukiant santuoką bei sudarant sutartį dėl namo dalių bei naudojimosi tvarkos. Ieškovas iki 2016 m. naudojosi tuo, kad ieškovė šildė namą - jis neprisidėjo prie kuro pirkimo. Buvusiam jos sutuoktiniui S. J. paprašius prisidėti prie šilumos gaminimo išlaidų, V. L. jį sužalojo. Ieškovui niekada netrukdė naudotis virtuve, vonia bei tualetu. Bet jis šį turtą tik niokojo, nesutiko daryti remonto. Ieškovas yra konfliktiškas, net agresyvus asmuo, dabar, kai pas jį apsigyveno R. G., gyvenimas tapo itin komplikuotas. Ši moteris inicijuoja dar didesnius konfliktus, abu su V. L. šmeižia atsakovę bei jos sugyventinį R. G., kaltina melagingais veiksmais. Dėl ieškovo bei jo sugyventinės netinkamo elgesio į namus negali ateiti ir dukra su anūkais, kaltina anūkus sugadinus tvoreles, gėles, rašo skundus į įvairias institucijas (priešgaisrinę, policiją ir t.t.). Dėl nuolatinių konfliktų su ieškovu bei jo sugyventine teismas turi ginčą išspręsti taip, kad kiek įmanoma labiau būtų izoliuotas atsakovės su ieškovu kontaktavimas ir patalpų valdymas pirmame aukšte. Ieškovo prašymas priskirti jam tambūrą 1-7, kuriuo realiai naudojasi tik atsakovė, dar pagilins konfliktą, kadangi yra atsakovės naudojamų patalpų viduryje. Mano, kad ieškovui neturėtų mokėti jokių kompensacijų, nes atsakovės išlaidos atidalijimui, įėjimo įrengimui būtų kaip kompensacija už atsakovei tenkančią virtuvės, tualeto, vonios ir tambūro dalį. Be to, atsakovė sutinka atiduoti visą koridorių 1-1. Sutinka su katilinės P-6 jai priskyrimu, tačiau nesutinka mokėti kompensacijos. Teigė, kad su ieškovo pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinka, nes ji neracionali ir nepriimtina jau vien dėl to, kad neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, planas sudarytas neatsižvelgus į atsakovės faktiškai valdomų patalpų, įėjimo išsidėstymą, toks planas užkerta atsakovei galimybę prieiti prie jai priklausančių pirmo aukšto langų juos nuvalyti bei remontuoti, atlikti kitus namo remonto darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2018-12-21 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 1999-09-01 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 1 punktą ir atsakovei paskyrė naudotis: pusrūsyje garažu G-l (17,76 kv. m.), sandėliu P-8 (6,40 kv. m.), sandėliu P-3 (8,48 kv. m.), katiline P-6 (5,84 kv. m.) bei ½ dalį koridoriaus P-l (6,94 kv. m.), 1/2 dalį koridoriaus P-2 (1,20 kv. m.), ½ dalį koridoriaus P-5 (3,50 kv. m.); gyvenamojo namo patalpomis: kambariu 1-2 (18,15 kv. m.), kambariu 1-8 (11,43 kv. m.), kambariu 1-9 (12,71 kv. m.), virtuve 1-3 (13,28 kv. m.), koridoriumi 1-4 (6,48 kv. m.), tualetu 1-5 (0,96kv.m.), vonia 1-6 (3,19 kv. m.), tambūru 1-7 (2,03 kv. m.). Ieškovui pagal 1999-09-01 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 2 punktą paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis: pusrūsyje sandėliu P-4 (10,73 kv. m.), sandėliu P-7 (5,58 kv. m.) bei po 1/2 dalį koridoriaus P-l (6,94 kv. m.), koridoriaus P-2 (1,20 kv. m.), koridoriaus P-5 (3,50 kv. m.); gyvenamojo namo I aukšto patalpomis koridoriumi 1-1 (5,14 kv. m.).; gyvenamojo namo mansardos patalpomis: koridoriumi 2-1 (6,68 kv. m.), kambariu 2-2 (13,54 kv. m.), kambariu 2-3 (17,03 kv. m.). Įpareigojo atsakovę savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, atitverti patalpą 1-1 nuo patalpos 1-4, atitverti patalpą 1-1 nuo patalpos 1-9, įrengti duris iš patalpos 1-8 į patalpą 1-9. Įpareigojo ieškovą savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti duris iš laiptinės į jam priklausančią patalpą 1-1. Nustatė 641 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, kaip numatyta UAB „GeoGenus“ 2018-03-07 matininko G. G. žemės sklypo plane ir ieškovui paskyrė naudoti sklypo dalį 1A (162 kv. m.) koordinatės 2;9;10;12;2;, 1A-1 (60 kv. m.) koordinatės 10;1;12;13;14;7;16;15;10, o atsakovei paskyrė naudotis sklypo dalis – 2B (155 kv. m.) (kiemo) koordinatės 3;9;10;15;16;17;3, 2B-1 (76 kv. m.) koordinatės 1;13;14;6;19;18;1. Bendram naudojimui skyrė sklypo dalis 1C (92 kv. m) (kiemo) koordinatės 6;7;16;17;4;18;19;6 ir 2C (96 kv. m.) koordinatės 6;7;16;17;4;18;19;6. Priteisė iš atsakovės ieškovui 58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės 125 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismo motyvai:
5.1. Atsakovės pasiūlyta naudojimosi namu tvarka labiau išlaikytų šalių interesų pusiausvyrą, garantuotų, kad nė vienos šalies teisės nebus pažeistos, nes šalys galės naudotis jiems priklausančiu turtu įprasta, jau ilgą laiką nusistovėjusia tvarka.
5.2. Ieškovas nepaneigė ir nepateikė įrodymų, jog atsakovės pasiūlyta naudojimosi tvarka neatitinka realiai jų naudojamų ir valdomų dalių arba pažeidžia jo teises.
5.3. Pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžiant iš esmės klausimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei dėl kompensacijos ieškovui priteisimo už atsakovei naudojimuisi atitenkančią didesnę bendrojo naudojimo patalpų dalį, nėra pagrindo ir pripažinti, kad minimos patalpos (II-4 (28,08 kv. m.), II-5 (12,96 kv. m.), II-6 (12,24 kv. m.) būtų paskirtos naudotis ieškovui.
Šalies argumentai
5.4. Ieškovo prašomas priteisti kompensacijos dydis bei jo skaičiavimo būdas atmestini kaip nepagrįsti, nes jokių objektyvių duomenų ir kriterijų kuo remiantis ieškovas prašo priteisti tam tikro dydžio kompensacijas už atsakovei naudojimuisi atitenkančias bendrojo naudojimo patalpas, ieškovas nepateikė. Kitokių kompensacijos nustatymo būdų nė viena šalis nepasiūlė.
5.5. Naudojimosi ginčo patalpomis tvarka, dėl kurios sutarė abi šalys, atitinka naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles ir taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, o dėl kitokios nei ieškovo pasiūlytos kompensacijos nustatymo tvarkos teismas nepasisako.
5.6. Akivaizdu, kad tiek gyvenamosios tiek pagalbinės patalpos yra skirtos gyventojų patogumui, todėl joks teisės aktas neuždraudžia bendro naudojimo patalpoje laikyti tam tikrų buitinių daiktų.
5.7. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, todėl tikslinga suformuoti sklypus, kurie turėtų kuo mažiau sąlyčio, bendro naudojimo teritorijų, būtų kuo mažiau išskaidyti.
5.8. Ieškovo pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina racionalų ir efektyvų žemės sklypo bei kiemo statinių naudojimą, užtikrina daugelį metų egzistuojančios šių sklypų naudojimo faktinės tvarkos tęstinumą
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo 2018-12-21 Tauragės apylinkės teismo sprendimo dalį dėl valdymo ir naudojimo gyvenamuoju namu pakeitimo, panaikinti ir šią civilinės bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; prijungti prie civilinės bylos naujus rašytinius įrodymus: durų įrengimo galimybės tarp pusrūsio ir pirmo aukšto patalpų paneigimo aprašą, pastato dalių paskaičiavimą, ir juos vertinti kartu su apeliaciniu skundu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
6.1. Pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovės 2018-12-03 galutinį patikslinto priešieškinio reikalavimą, nedelsdamas kreipėsi pas specialistą, kad būtų apžiūrėta ir įvertinta situacija, ar techniškai įmanoma įrengti duris iš patalpos 1-1 į laiptinę (pusrūsį). Projekto vadovas E. S., apžiūrėjęs situaciją vietoje, parengė durų įrengimo galimybės tarp pusrūsio ir pirmo aukšto patalpų paneigimo aprašą, kuriame nurodyta, kad durų įrengimas iš pirmo aukšto patalpos 1-1 į pusrūsio laiptinę yra neįmanomas ir prieštarautų Statybos techninio reglamento (toliau – STR) gaisrinės saugos taisyklėms. Specialistas nustatė, kad laiptų aikštelės tarp pirmos aukšto patalpos 1-1 ir pusrūsio laiptinės yra 0,62 cm.
6.2. Nesant techninės galimybės įrengti durų iš pirmo aukšto patalpos 1-1 į pusrūsio laiptinę, pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdyti nebus galimybės. O neįrengiant minėtų durų, įsiteisėjus teismo sprendimui, jam patekti į savo gyvenamąsias patalpas mansardoje, taip pat nebebus jokios galimybės.
6.3. Kadangi kyla nuolatiniai ginčai su atsakove dėl naudojimosi tvarkos, iškilo būtinybė atsiriboti nuo bendrasavininkės, kad liktų kuo mažiau bendro naudojimo patalpų. Todėl mano, kad tokios patalpos, kaip 1-3, 1-5, 1-6 turi atitekti atsakovei, nes jomis jam nėra įmanoma naudotis, o patalpos 1-1 ir 1-7 turi atitekti jam, nes atsakovei nėra būtinybės jomis naudotis. Taip pat nurodo, kad patalpa 1-4 turi likti bendram naudojimui, nes tik iš šios patalpos jis gali pateikti į savo patalpas mansardoje.
6.4. Pirmosios instancijos teismas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamojo namo pirmu aukštu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes jis yra neįvykdomas ir pažeidžia jo, kaip bendrasavininkio, teises.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tačiau neteisingai pritaikė šią praktiką šioje civilinėje byloje, ko pasėkoje, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
6.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo reikalavimą dėl kompensacijos iš atsakovės priteisimo nepagrįstai nurodė, kad jis nepateikė įrodymų dėl turto vertės, nes byloje yra išrašai iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko, kuriuose yra nurodyta vidutinė rinkos vertė, kuri gali būti imama už pagrindą nustatant kompensacijos dydį. Nurodo, kad pateikia šiuo metu esančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertę viešojo registro duomenimis, kuri sudaro 35 000 Eur. Gyvenamojo namo bendras plotas yra 177,05 kv. m. Vieno kvadratinio metro vertė yra 198 Eur, todėl už atsakovei papildomai atitekusius 15,19 kv. m. ploto, ji turėtų sumokėti 3008 Eur kompensaciją.
6.7. Pirmosios instancijos teismui priėmus iš atsakovės galutinį patikslinto priešieškinio reikalavimą, kuris iš esmės keitė priešieškinio dalyką ir jam nenustačius 14 dienų termino pasirengti bylos nagrinėjimui, jis neturėjo galimybės kreiptis į atitinkamus specialistus, kad pateiktų teismui įrodymus, jog atsakovės reikalavimas pažeidžia jo teises.
6.8. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą pagal atsakovės galutinio patikslinto priešieškinio reikalavimus, neįpareigojo atsakovės pateikti kaip pagal tokį reikalavimą pasikeis bendrasavininkių idealiosios turto dalys gyvenamajame name.
6.9. Mano, kad nekilnojamojo turto vertė gali būti nustatoma pagal viešame registre paskelbtą vidutinę rinkos vertę.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo atstovai neprieštaravo dėl pateikto dokumento prijungimo, taigi, sutiko, kad galutinis patikslinto priešieškinio reikalavimas būtų prijungtas prie bylos ir juo teismas vadovautųsi, šios aplinkybės patvirtina, kad buvo tinkamai įgyvendintos CPK 141 straipsnio nuostatos.
7.2. Dėl naujai pateikto durų įrengimo galimybės paneigimo aprašo, būtina paminėti, kad tokiu aprašu negalima vadovautis dėl netinkamai taikyto STR.
7.3. Atsakovė siekdama paneigti apelianto teiginius, kad nėra techninių galimybių, kreipėsi į Ž. R. projektavimo biurą ir architektas M. P. parengė patalpų atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) projektą, kuriame vaizdžiai įtvirtintas pirmo aukšto pasiskirstymas bei pateiktas išaiškinimas, kuriame nurodyta, jog yra visos techninės galimybės įrengti duris iš koridoriaus 1-1, per kurias apeliantas galėtų laisvai patekti į jam priskirtą naudotis mansardą.
7.4. Mansardoje yra dar trys patalpos, kurios iš esmės priskirtinos bendro naudojimo patalpoms (11-4 (28,08 kv. m.), 11-5 (12.96 kv. m.), II-6 (12.24 kv. m.), tačiau apeliantui tyčia ir piktybiškai nesutikus įsileisti į savo gyvenamąsias patalpas VĮ „Registrų centras“ darbuotojų, kad būtų galima atlikti inventorizaciją, teismas neturėjo jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų aukščiau minėtų patalpų dydį.
7.5. Pažymi, kad sprendime yra pasisakyta dėl kompensacijos priteisimo. Tam, kad būtų galima įgyvendinti atsakovės pasiūlytą naudojimosi tvarką, ji turės kur kas daugiau išlaidų, susijusių pertvaros ir durų įrengimu, todėl papildomos kompensacijos priteisimas būtų neproporcinga priemonė sprendžiant šį ginčą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų pateikimo.
9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
10. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė durų įrengimo galimybės tarp pusrūsio ir pirmo aukšto patalpų paneigimo aprašą, argumentavo, kad neturėjo galimybės šio įrodymo pateikti anksčiau, nes jam nebuvo skirtas terminas pareikšti atsikirtimus į atsakovės patikslinto ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl yra pagrindas apelianto pateiktus dokumentus prijungti prie bylos, nes jie yra susiję su apeliacinio skundo dalyku (CPK 314 straipsnio 2 punktas). Dėl tų pačių aplinkybių, prie bylos prijungtini ir atsakovės pateikti įrodymai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą (CPK 314 straipsnio 2 punktas).
11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Faktinės bylos aplinkybės.
12. Nustatyta, kad šalys 1999-09-01 sudarė notarinę gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kuria nustatė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis ir susitarė dėl gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo. Ieškovui atiteko 48/100, o atsakovei – 52/100 namo dalys. Sutarties 2 punktu nustatyta, kad ieškovas naudosis pusrūsio sandėliais P-4 (10,73 kv. m.), P-7 (5,58 kv. m.) bei po 1/2 koridoriaus P-l (6,94 kv. m.), P-2 (1,20 kv. m.), P-3 (3,50 kv. m.), katilinės P-6 (5,84 kv. m.), gyvenamojo namo patalpomis: koridoriumi 2-1 (6,68 kv. m.), kambariu 2-2 (13,54 kv. m.), kambariu 2-3 (17,03 kv. m.) bei po ½ dalį koridoriaus 1-1 (5,14 kv. m.), virtuvės 1-3 (13,28 kv. m.), koridoriaus 1-4 (6,48 kv. m.), tualeto 1-5 (0,96 kv. m.), vonios 1-6 (3,19 kv. m.), tambūro 1-7 (2,03 kv. m.) bei tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais. Sutarties 1 punktu nustatyta, kad atsakovė naudosis pusrūsio garažu G-l (17,76 kv. m.), sandėliais P-8 (6,40 kv. m.), P-3 (8,48 kv. m.) bei po 1/2 koridoriaus P-l (6,94 kv. m.), P-2 (1,20 kv. m.), P-5 (3,50 kv. m), katilinės P-6 (5,84 kv. m.), gyvenamojo namo patalpomis: kambariais 1-2 (18,15 kv. m.), 1-8 (11,43 kv. m), 1-9 (12,71 kv. m.) bei po 1/2 koridoriaus 1-1 (5,14 kv. m), virtuvės 1-3 (13,28 kv. m.), koridoriaus 1-4 (6,48 kv. m.), tualeto 1-5 (0,96 kv. m.), vonios 1-6 (3,19 kv. m.), tambūro 1-7 (2,03 kv. m.) bei tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais. Šalys patvirtino, kad ieškovas savo lėšomis ir darbu įsirengė atskiras komunikacijas ir gyvena antrame namo aukšte. Atsakovė gyvena ir naudojasi pirmo aukšto patalpomis bei katiline pusrūsyje. Ieškovas sutinka, jog atsakovei būtų paskirta naudotis pirmame namo aukšte visa virtuve, tualetu, vonia ir pusrūsyje katiline. Šiomis patalpomis faktiškai viena daugelį metų naudojasi atsakovė. Atsakovė sutinka, kad ieškovui būtų paskirta naudotis visu koridoriumi 1-1 į laiptinę, tačiau nori, jog jai būtų priskirta naudotis visu koridoriumi 1-4 ir tambūru 1-7. Tarp šalių kilo ginčas, nes ieškovas negali patekti iš pirmo namo aukšto į laiptinę pro įėjimą su laiptais, nes patekimas į ją įrengtas iš ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis priklausančio bendro turto – koridoriaus 1-4 ir tambūro 1-7, kuriuo naudojasi tik atsakovė.
Dėl ginčo.
13. Apeliantas su teismo sprendimo dalimi nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovės 2018-12-03 galutinį patikslinto priešieškinio reikalavimą, nedelsdamas kreipėsi pas specialistą, kad būtų apžiūrėta ir įvertinta situacija, ar techniškai įmanoma įrengti duris iš patalpos 1-1 į laiptinę (pusrūsį). Projekto vadovas E. S., apžiūrėjęs situaciją vietoje, parengė durų įrengimo galimybės tarp pusrūsio ir pirmo aukšto patalpų paneigimo aprašą, kuriame nurodyta, kad durų įrengimas iš pirmo aukšto patalpos 1-1 į pusrūsio laiptinę yra neįmanomas ir prieštarautų STR gaisrinės saugos taisyklėms. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias pasirengimą bylos nagrinėjimui, kadangi bylos nagrinėjimo iš esmės metu priėmė iš atsakovės galutinį patikslinto priešieškinio reikalavimą, kuris iš esmės pakeitė priešieškinio dalyką ir nagrinėjo tame pačiame teismo posėdyje.
14. Atsakovė su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nurodo, kad siekdama paneigti apelianto teiginius, kad nėra techninių galimybių, kreipėsi į Ž. R. projektavimo biurą ir architektas M. P. parengė patalpų atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) projektą, kuriame vaizdžiai įtvirtintas pirmo aukšto pasiskirstymas bei pateiktas išaiškinimas, kuriame nurodyta, jog yra visos techninės galimybės įrengti duris iš koridoriaus 1-1, per kurias apeliantas galėtų laisvai patekti į jam priskirtą naudotis mansardą.
15. Nustatyta, kad skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad ieškovui paskyrus naudotis visu koridoriumi 1-1 ir jam įsirengus įėjimą į laiptinę, o atsakovei nustačius naudotis visa virtuve, tualetu ir vonia bei atitvėrus savo lėšomis patalpą 1-1 nuo patalpos 1-4 bei atitvėrus patalpą 1-1 nuo patalpos 1-9 ir įsirengus duris iš patalpos 1-8 į patalpą 1-9, ieškovas turės galimybę netrukdomas patekti į antro aukšto laiptinę, šalių patalpos bus viena nuo kitos izoliuotos, tokiu būdu namo bendrasavininkių ir jų šeimos narių bendravimo galimybės name bus apribotos, tuo pačiu bus maksimaliai apribota galimybė jiems konfliktuoti.
16. Kaip minėta, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė durų įrengimo galimybės tarp pusrūsio ir pirmo aukšto patalpų paneigimo aprašą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad durų įrengimas iš pirmo aukšto patalpos 1-1 į pusrūsio laiptinę yra neįmanomas ir grubiai prieštarautų STR gaisrinės saugos taisyklėms. Atsakovė teigia, kad architektas M. P. parengė patalpų atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) projektą, kuriame vaizdžiai įtvirtintas pirmo aukšto pasiskirstymas bei pateiktas išaiškinimas, kuriame nurodyta, jog yra visos techninės galimybės įrengti duris iš koridoriaus 1-1, per kurias apeliantas galėtų laisvai patekti į jam priskirtą naudotis mansardą.
17. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
18. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, tai yra, netyrė ir nevertino, ar įmanoma įsirengti duris, t. y. įsirengti ieškovui įėjimą į laiptinę. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas ieškovui 14 dienų termino pareikšti atsikirtimus į atsakovės patikslintą ieškinį, pažeidė ieškovo teisę teikti prieštaravimus ir juos patvirtinančius įrodymus ir nesiaiškino, ar yra galimybė įrengti duris į laiptinę, tik formaliai konstatavo, kad ieškovui paskyrus naudotis visu koridoriumi 1-1 ir jam įsirengus įėjimą į laiptinę, o atsakovei nustačius naudotis visa virtuve, tualetu ir vonia bei atitvėrus savo lėšomis patalpą 1-1 nuo patalpos 1-4 bei atitvėrus patalpą 1-1 nuo patalpos 1-9 ir įsirengus duris iš patalpos 1-8 į patalpą 1-9, ieškovas turės galimybę netrukdomas patekti į laiptinę, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Ieškovas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją, kuri paskaičiuota atsižvelgiant į atsakovei padidėjusią idealiąją ploto dalį, tačiau apeliantas tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškęs, todėl vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas dėl tokio prašymo pasisakyti neturi pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
20. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
21. Kadangi teismo sprendimas priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti ankščiau nurodytus procesinius pažeidimus, spręsti dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti bylai reikšmingus įrodymus.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendimo dalis dėl valdymo ir naudojimo tvarkos gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), nustatymo bei kompensacijos priteisimo panaikintina ir ši civilinės bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
23. Kadangi apeliaciniame skunde apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
24. Nagrinėjant grąžintą bylos dalį iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi pareigą pašalinti šalių prieštaravimus dėl durų į laiptinę įrengimo galimybės. Jeigu nagrinėjant bylą iš esmės būtų nustatyta, kad nėra galimybės įsirengti duris iš patalpos 1-1 į laiptinę, ši aplinkybė gali turėti esminę reikšmę dėl tvarkos naudotis kitomis patalpomis nustatymo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl naudojimosi kitomis patalpomis tvarkos nustatymo ir kompensacijos už atsakovei atitenkančią virtuvės dalį, vonios dalį ir už katilinės dalį pasisakyti netikslinga, nes nesant galimybės įsirengti duris iš patalpos 1-1, teismas turės nustatyti kitą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką ir nustatyti mokėtiną kompensaciją, kuri nepažeistų abiejų gyvenamojo namo bendraturčių interesų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
25. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016).
26. Kadangi pirmosios instancijos teismo dalis sprendimo naikintina ir grąžintina nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismas, priimant galutinį sprendimą šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl valdymo ir naudojimo tvarkos gyvenamuoju namu Dobilo g. 5, Tauragėje, nustatymo bei kompensacijos priteisimo panaikinti ir šią civilinės bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.