Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-522-478/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
1S-522-478/2015
Teisminio proceso Nr.
1-62-1-00067-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-522-478/2015Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00067-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 91-334 netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas 2012-05-10 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str. 1 d., 145 str. 2 d., 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. - galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo (įsiteisėjimo diena 2012-09-20), 2012-10-31 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 290 str., 286 str., 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. - 80 parų arešto, BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p. subendrinta su 2012-05-10 nuosprendžiu - galutinė bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo (įskaityta 2 d.) (įsiteisėjimo diena 2013-02-04), 2012-11-08 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 154 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. - 1 m. laisvės atėmimo. BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinta su 2012-05-10 nuosprendžiu - galutinė bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo (įsiteisėjimo diena 2013-02-06), 2012-11-30 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 290 str. (2 epizodai), 63 str. 1, 4 d. - 70 parų areštas (įsiteisėjimo diena 2012-12-21), 2013-01-23 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinta su 2012-05-10 ir 2012-11-30 nuosprendžiu - galutinė bausmė 4 m. laisvės atėmimo (įsiteisėjimo diena 2013-07-18), 2013-11-12 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartis - BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinta 2013-01-23 nuosprendžiu su 2012-10-31 ir 2012-11-08 nuosprendžiu - galutinė bausmė 6 m. laisvės atėmimo (įskaityta 2 d.), 2013-12-27 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartis - BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p., subendrinta 2013-01-23, 2012-10-31, 2012-11-08 nuosprendžiu - galutinė bausmė 5 m. laisvės atėmimo (įskaityta 2 d.) (įsiteisėjimo diena 2014-01-22).

Bausmės pradžia 2011-12-07, bausmės pabaiga 2016-12-05.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 91-334 nutarta netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. V. K. tokį Komisijos sprendimą apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kurio 2015-02-20 nutartimi skundas buvo atmestas, Komisijos nutarimas paliktas galioti. Teismas sutiko su Komisijos nutarimo motyvais ir sprendė, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį V. K. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis V. K. skundu prašo panaikinti nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nuteistasis nurodo, kad teismas buvo šališkas, skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir jis negalėjo pateikti rašytinių įrodymų. Prokurorė taip pat yra šališka ir korumpuota, neskaitė jo skundo.

Nuteistasis nurodo, kad jis pasodintas už tai, kad buvo užkrėstas savo sugyventinės venerine liga, du kartus apvogtas, užpultas policijos, jam buvo pakišta narkotikų, kėsintasi jį nužudyti, jis daugybę kartų buvo užpultas, sumuštas, apiplėštas, jam buvo grasinta. Jam sufabrikuotos keturios baudžiamosios bylos, jį apmeižė prokuroras, jog jis padarė nusikaltimą, nors jis pats buvo apvogtas. Tai dangsto Šiaulių apygardos teismas, dėl ko jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Aukščiausiojo teismo kolegija taip pat buvo šališka. Jam grįžus iš Londono, 2011-12-07, jis buvo sulaikytas ir jam Kauno tardymo izoliatoriuje surengta egzekucija, kurios metu jis buvo sumuštas ir pagrasinta, jei dar skųsis, bus supūdytas kalėjime. Nusikalstamas susivienijimas daro įtaka ir Pravieniškių PN-AK direktoriui, nes nuteistasis ir dabar yra engiamas. 2014-09-29 buvęs būrio viršininkas E. K., taip pat A. P. ir A. K. ir dar 2 būrio viršininkai jam grasino psichologiniu spaudimu, susidorojimu. Be to, skundu generaliniam prokurorui 2015-02-09 reg. Nr. 5.6-525 pradėtas baudžiamosios bylos Nr. 1A-81-116/2013 dėl patraukimo pagal BK 249 straipsnį, atnaujinimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į V. K. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.

Nuteistasis prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalis, kuri reglamentuoja skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, priimtų BPK 360 straipsnio 5 dalies pagrindu, nagrinėjimą, numato, kad tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teismas privalo rengti teismo posėdį, kitais atvejais – tai yra teismo diskrecijos teisė. Šiuo atveju, jokio pagrindo skundą nagrinėti rengiant teismo posėdį nėra. Skunde aiškiai išdėstyti nuteistojo argumentai ir nuteistojo pozicija, skundo nagrinėjimo pateiktoje medžiagoje yra visa būtina informacija, todėl jokių papildomų klausimų, turinčių reikšmės procesinio sprendimo priėmimui, teismui nekyla.

Pažymėtina, kad ir apylinkės teismas, išnagrinėdamas V. K. skundą rašytinio proceso tvarka, procesinių normų nepažeidė, nes BPK 360 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Tai reiškia, kad teismas neprivalėjo rengti teismo posėdžio, o visą papildomą medžiagą nuteistasis galėjo pateikti kartu su skundu, beje, šia teise nuteistasis ir pasinaudojo, pateikdamas teismui skundo papildymus.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su V. K. skundo argumentais, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, Komisijos nutarimu, pateikta medžiaga, sprendžia, kad tenkinti nuteistojo skundą nėra pagrindo.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu bei visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. K. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą klausimą, tačiau nėra vieno iš formaliųjų pagrindų, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje – nuteistasis nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – vengia bet kokio pagal jo sveikatą galimo darbo ir nuteistojo elgesys vertinamas neigiamai, nes turi dvi galiojančias nuobaudas. Taigi, jau vien šios priežastys sudaro sąlygas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

BVK 111 straipsnis numato, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.

Šią, vieną iš nuteistojo pataisos priemonių, nuteistasis ignoruoja – atsisako bet kokio darbo, motyvuodamas savo sveikatos būkle, nors jam nustatytas 55 % nedarbingumas, taigi, jis nėra visiškai nedarbingas ir gali dirbti darbus, parinktus pagal jo sveikatos būklę. Nors nuteistasis deklaruoja teigiamą darbinę motyvaciją, ši aplinkybė verčia abejoti, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Nuteistasis nesilaikė ir vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šią pareigą nuteistasis pažeidė net tris kartus, dvi nuobaudos galioja ir šiuo metu. Toks nuteistojo V. K. elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai, bei itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, tačiau nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas, paskirtos nuobaudos neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos, bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.

Nuteistasis savo skundą argumentuoja tuo, kad jo baudžiamoji byla yra sufabrikuota, jis jokių nusikaltimų nėra padaręs, o priešingai, pats yra nukentėjęs nuo pareigūnų ir teismų savivalės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-01-23 nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, buvo peržiūrėtas ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka, todėl yra įsiteisėjęs bei galiojantis ir juo paskirtą bausmę nuteistasis privalo atlikti. Pažymėtina ir tai, kad nuosprendžių kvestionavimas nėra skundo dėl lygtinio paleidimo netaikymo dalykas, nes aukštesniosios instancijos teismas vertina tik nutarties, kuria buvo netenkintas nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo, teisėtumą ir pagrįstumą, o ne įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatytas aplinkybes.

Tokios aplinkybės, kad nuteistasis neigia savo kaltę, tvirtina esąs nekaltai nuteistas, visi jo bylas tyrę pareigūnai, prokurorai yra nusistatę prieš jį, bylos suklastotos, teismai buvo šališki, pataisos namų pareigūnai siekia su juo susidoroti, kiti skunde išdėstyti argumentai rodo, kad nuteistojo nuostatos nesikeičia, jis savo kaltės nepripažįsta, stengiasi pateisinti savo poelgius, kaltę perkelti nukentėjusiesiems, elgesio korekcija minimali. Be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 45 balai, anksčiau teistas penkis kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis – fizinio smurto vartojimas, yra impulsyvus ir agresyvus, konfliktus linkęs spręsti smurtu, socialiniai ryšiai nutrūkę ir kiti kriminogeniniai veiksniai rodo, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei išlieka.

Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, kaltės nepripažinimas, nustatytų pareigų ignoravimas, nesugebėjimas laikytis įstatymų, nustatytų visuomenės elgesio normų, suponuoja išvadą, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu nebūtų efektyvus ir taikytinos probacijos tikslai nebus pasiekti.

Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad V. K. vieną kartą skatintas, lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, dalyvavo socialinės reabilitacijos renginiuose, mokosi kompiuterių operatoriaus specialybės, turi kitų socialių planų. Nors šios aplinkybės yra itin svarbios, tačiau jos nenusveria, šiuo atveju, esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad spręsdamas klausimą dėl V. K. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis neįvykdė socialinės reabilitacijos programos rekomendacijų, visapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, Psichologinės tarnybos, socialinio tyrimo išvadas bei kitų svarbių aplinkybių visumą ir pagrįstai nusprendė, kad lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 straipsnyje numatytą bausmės dalį, tačiau jis neatitinka formalaus bei materialaus lygtinio paleidimo pagrindų.

Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi formaliojo pagrindo reikalavimų neatitikimą įstatymo reikalavimams, tiek apylinkės teismas, įvertinęs formaliojo ir materialiojo pagrindų visumos nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. K. lygtinis paleidimas netaikytinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. K. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, jokio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė