Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Viktoro Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2000 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalį, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, BK 271 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 7 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

6) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 15 d. pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

11) Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 metų laisvės bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į atliktos bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį;

12) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2024 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.07 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su A. V., tyčia ne mažiau kaip vieną kartą spyrė koja A. V. į nugaros sritį ties juosmeniu, padarydamas jai juosmens sumušimą, t. y. sužalojimą sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas nežymiai sutrikdė A. V. sveikatą.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d., apie 22 val., buvo bute adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventine R. A. Vakare į butą įėjo buto savininkė A., kuri konfliktavo su R., vėliau prisijungė ir jis. Konfliktas vyko dėl kažkokių pinigų, susijusių su nuomojamu butu. Jis gerai neprisimena kaip viskas vyko, kadangi buvo neblaivus, tačiau mano, kad viskas galėjo vykti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Po įvykio jis išėjo iš buto, kadangi išsigando, kad į įvykio vietą atvyks policija ir jį sulaikys (b. l. 138–141).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.45 val., nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), į butą, kuris nuosavybės teise priklauso jai ir kurį šiuo metu yra išnuomojusi moteriai R. R. dėl buto nuomos susisiekė, nes buvo į internetą įkėlusi skelbimą dėl nurodyto buto nuomos. Daugiau R. duomenų nežino, kadangi su ja dar nėra pasirašiusi nuomos dokumentų, ji bute gyvena nuo 2024 m. liepos mėnesio, su ja bendrauja per „Messenger“. Šiandien pas R. nuėjo išsiaiškinti dėl nuomos, kadangi buvo susitarę, kad iki šio mėnesio 20 d. susimokės sutartus nuomos pinigus 330 Eur bei komunalinius mokesčius. Nuėjus į nurodytą butą, buto duris atidarė R. sugyventinis, kurio duomenų nežino, jis įleido ją į namus. Vyras neaukštas, liesas, be dantų, nemalonaus veido, pliktelėjęs, buvo apsirengęs šortais, viršutinė kūno dalis buvo nuoga. Rankose jis laikė peilį, tačiau nieko nesakė, negrasino juo, jis paklausė ko tu čia nori? Paaiškino, kad atėjo nuomos pinigų. Vyras paaiškino, kad ,,Pyzdinčiau iš čia“, kad jai grįžus iš darbo namo ,,suvarys“ jos mašiną, koliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuomet paaiškino, kad išeitų arba sumūrins ją į spintą, tuomet vieną kartą spyrė koja jai į nugaros sritį ties juosmeniu, taip sukėlė jai fizinį skausmą, bei padarė sužalojimus. Po spyrio iškart išbėgo iš buto ir bėgo į savo namus, bėgdama paskambino savo sugyventiniui T. M. Jis atėjo jos pasitikti. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu, po kiek laiko pastebėjo kaip anksčiau minėtas vyras išėjo iš namų ir kažkur pasišalino. Jos sugyventinis įvykio nematė. Į įvykio vietą atvyko pareigūnai, jie iškvietė jai medikus, atvykusi GMP brigada apžiūrėjo ją, į gydymo įstaigą nevyko. Po kiek laiko jai pradėjo skambinėti R., atsiprašinėjo. Prašo dėl nurodyto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 22–32).

Papildomai apklausta nukentėjusioji A. V. parodė, kad tvirtina ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, nori papildyti, kad įvykio dieną atvykusi pas buvusią nuomininkę R., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. M. metu stovėjo atsisukusi veidu į išėjimo į laiptinę duris, V. stovėjo jai iš dešinės pusės, o R. iš kairės pusės. Jai trumpam atsisukus į R., V. jai būnant pasisukus nugara į jį, vieną kartą kažkuria koja spyrė į nugaros apatinę dalį (juosmenį), jai tuo metu labai suskaudo nugarą, buvo labai išsigandusi, intensyvų skausmą jautė apie savaitę laiko. Kai V. jai spyrė R. viską matė, kadangi buvo toje pačioje patalpoje, tuomet dar kažką V. jai sakė, tačiau ji iš karto po spyrio bėgo iš buto į lauką ir kaip minėjo ankstesnėje apklausoje išsikvietė pagalbą. Nori paminėti, kad vis dar vaikščioja į masažus, taip pat vyks pas gydytoją neurologą, kadangi laikas nuo laiko vis pradeda skaudėti nugarą spyrio vietoje. Ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereikš, tačiau artimiausiu metu kreipsis į PZU draudimą, kur yra apsidraudusi gyvybės ir sveikatos draudimu. Daugiau papildymų neturi (b. l. 56–59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. M. parodė, kad A. V. yra jo sugyventinė, augina bendrą vaiką, gyvena kartu. 2024 metais, galimai rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje, tiksliau datos ir laiko neatsimena, tarp jo sugyventinės ir nuomininkų įvyko konfliktas. A., jo sugyventinė, nuomojo butą R., kurios pavardė jam nežinoma, visus nuomos reikalus tvarkė ji, bendravo su nuomininke, jam buvo tik žinoma bendra situacija, o tiksliau, kad R. nemoka nuomos mokesčių ir dėl to buvo su ja bendraujama, kad reikia jai išsikraustyti, nes nevykdo žodinio susitarimo ir sąlygų. Butas buvo nuomojamas adresu (duomenys neskelbtini). 2024 metais, kaip jau minėjo galimai rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje, tiksliau datos ir laiko neatsimena, jo sugyventinė, A. V., susirašinėjo su buto nuomininke R., kilus neaiškumams dėl buto nuomos sutarties nutraukimo, jo sugyventinė nusprendė nueiti iki R., apsitarti išsikraustymo sąlygas. Jis kartu nėjo, nes tai nebuvo konfliktinė situacija ir jis nesikišo, jam buvo žinoma, kad turėjo viską aptarti su moterimi, todėl jam situacija neatrodė grėsminga. Negali tiksliai papasakoti kaip jis susitiko su A. jau po konflikto, negali tiksliai pasakyti ar ji jam paskambino ir paprašė pagalbos ar jis pats savo nuožiūra nuėjo, tačiau tiksliai atsimena, kad jis pamatė savo sugyventinę A., išbėgančią iš laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), tai buvo apie 21.00–22.00 val., tiksliau laiko nurodyti negali, greitai priėjo prie jos ir ji pradėjo pasakoti aplinkybes, buvo išsigandusi, laikėsi ties juosmeniu, sakė, kad skauda, kad jai įspyrė, bet tiksliai kur jai įspyrė nenurodys, dėl stresinės situacijos viskas vyko greitai ir smulkių aplinkybių negali nurodyti, žino tik kad kažkur ties juosmeniu, apatinėje dalyje, nurodė, kad jai įspyrė R., buto nuomininkės, sugyventinis, kurio vardas pavardė jam nežinoma. Pasakė, kad tas vyras turi peilį, grasino į spintą sukišti ją, dar įvairių grasinimų išsakė ir galiausiai iš kojos spyrė, taip pat paminėjo, kad jis išbėgo. Tuomet jis pradėjo jo ieškoti, važiavo automobiliu, važinėjo po rajono apylinkes, užtruko apie 10–15 minučių, grįžus atgal pamatė, kad jau atvykę policijos pareigūnai, tuomet pastatė automobilį ir nuėjo į tą butą, kuriame buvo įvykęs konfliktas. Sekančią dieną po konflikto nuomininkė išsikraustė. A. skundėsi skausmu dar kurį laiką po įvykio, jai maudė juosmenį. Daugiau, plačiau aplinkybių nurodyti negali, tai viskas ką atsimena (b. l. 61–63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2024 m. rugpjūčio 28 d. dirbo radijo šaukiniu „K1738“ kartu su 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. G. Apie 22.20 val. gavo pranešimą iš Kauno apskr. VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), tikslesnis adresas nurodytas tarnybiniame pranešime, pranešėja yra išnuomojusi butą šeimai, ten esantis vyras spyrė pranešėjai, grasino peiliu. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja A. V., tikslesnių duomenų neprisimena, jie nurodyti tarnybiniame pranešime, kuri paaiškino, nuomoja butą R. A. ir jos dukrai, tikslūs jų duomenys nurodyti tarnybiniame pranešime. A. V. jiems paaiškino, kad atvyko į jai priklausantį išnuomotą butą pranešti buto nuomininkams, kad šie sumokėtų už buto nuomą ir išsikraustytų, kadangi yra nemokūs. Kartu su buto nuomininke gyvenantis V. M., tikslūs jo duomenys nurodyti tarnybiniame pranešime, pradėjo konfliktuoti su pranešėja ir konflikto metu tyčia koja vieną kartą spyrė A. V. į nugaros sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kuria koja asmuo spyrė pranešėja nurodyti negalėjo. Po spyrio į nugarą A. V. išbėgo į savo namus ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Taip pat pranešėja paaiškino, kad V. M. konflikto metu rankoje turėjo peilį, tačiau juo jai negrasino. A. V. paaiškino, kad tebejaučia skausmą, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta GMP brigada, tačiau moteris į gydymo įstaigą nevyko. Ieškant V. M. įvykio vietos prieigose jį pastebėjo prie netoliese esančio pastato. R. A. ir V. M. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad abu asmenys neblaivūs, alkoholio kiekio matuoklio parodymai nurodyti tarnybiniame pranešime. R. A. ir V. M. buvo įteikti šaukimai, toliau įvykį perdavė Reagavimo valdybos tyrėjų ekipažui (b. l. 66–69).

Iš A. V. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.07 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai iš matymo pažįstamas asmuo, kurio sugyventinė R., nurodytu adresu nuomojasi iš jos butą, vieną kartą spyrė koja jai į nugaros sritį ties juosmeniu. Taip sukėlė jai fizinį skausmą, bei padarė sužalojimus. Minėtas vyras neaukštas, liesas, be dantų, nemalonaus veido, pliktelėjęs, buvo apsirengęs šortais, viršutinė kūno dalis buvo nuoga. Prašo dėl nurodyto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 22–32).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), prieš save matome dviejų aukštų gyvenamąjį, daugiabutį pastatą. Priėjus prie minėto pastato pirmosios laiptinės, pastebime atidarytas rudos spalvos, lauko duris. Įėjus pro minėtas duris, matome laiptinės patalpą, kurioje prieš save pastebime atidarytas, tamsiai rudos spalvos duris. Įėjus pro minėtas duris, matome laiptus. Užlipus minėtais laiptais aukštyn, patenkame į pirmo aukšto laiptinę. Laiptinės dešinėje pusėje pastebime šviesiai rudos spalvos duris, kurios pažymėtos skaičiumi 2. Įėjus pro minėtas duris, patenkame į koridoriaus patalpą. Apžiūrėjus koridoriaus patalpą, pastebime spintą, kitus buities objektus, kuriuos apžiūrėjus, tyrimui reikšmingų objektų nepastebėjome. Apžiūrėjus įvykio vietą, objektų, turinčių reikšmės tyrimui nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vieta ir jos prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos. Prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 33–41).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 95451244866, skambučio pradžia_2024-08-28 22_12_22)“. Garso įrašo trukmė 01.48 min. Garso įraše girdima kaip moteris sako: ... labas vakaras, žiūrėkit, esu išnuomavus butą dabar nuomininkas mane apspardė, žodžiu, šokinėjo su peiliu, čia man grasina, nežinau čia kaip man jį išvaryt. BPC – koks miestas? Pranešėja – Kaunas, (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini)? Pranešėja – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini)? Pranešėja – taip taip taip. BPC – (duomenys neskelbtini)? Pranešėja – taip. BPC – aha, čia šiuo metu jus? Kada čia jus? Pranešėja – aš jau išėjau į kiemą va ką tik. BPC – jūs norit išvaryti, taip? Pranešėja – taip. BPC – čia vyrui, moteriai? Pranešėja – vyras, ten gyvena šeima, bet vyras labai agresyvus, čia pradėjo mane gąsdinti visaip. BPC – aha, mažamečių vaikų ten yra? Pranešėja – ten yra, taip, mažametė mergaitė. BPC – medikų nereikia? Pranešėja – ne, ne, ne, ne. BPC – durų kodas sakykit yra? Pranešėja – ne, nėra jokių durų kodų. BPC – tai jūs lauksite prie namo, taip? Pranešėja – taip, taip, taip. BPC – Jūsų vardas pavardė? Pranešėja – A. V. BPC – A., kaip pavardė? Pranešėja – V. BPC – ir savo telefono numerį galit dar padiktuoti? Pranešėja – (duomenys neskelbtini). BPC – palaukit, aštuoni šeši.. Pranešėja – (duomenys neskelbtini). BPC – gerai informuojam policijos pareigūnus... (b. l. 91–93).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad A. V. konstatuotas juosmens sumušimas, padarytas kietu buku daiktu vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų apie griuvimą nėra. Konstatuotas tik vienas sužalojimas (b. l. 97–98).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Paties kaltinamojo V. M. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais ir specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad V. M. 2024 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.07 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su A. V., tyčia ne mažiau kaip vieną kartą spyrė koja A. V. į nugaros sritį ties juosmeniu, padarydamas jai juosmens sumušimą, t. y. sužalojimą sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas nežymiai sutrikdė A. V. sveikatą. Tokiais veiksmais kaltinamasis V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis V. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. M. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo V. M. asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b. l. 101). Kaltinamasis V. M. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, gydytas nebuvo (b. l. 121). Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą V. M. per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b. l. 124). V. M. vykdo individualią veiklą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūloma arešto bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį V. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 142–145), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo ir garso įrašais byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai V. M. savanoriškai prisistatys ir faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio V. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo ir garso įrašais byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Išaiškinti, kad V. M., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.