Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1755-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
1-1755-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
I. M.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

2018 m. kovo 27 d. apie 17.40 val. I. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai G. L. kumščiu tris kartus sudavė į veido sritį, tokiu būdu sukėlė G. L. fizinį skausmą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu I. M. parodė, kad jis kartu su G. L. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su G. L. jis kartu gyvena dvidešimt penkerius metus. G. L. niekur nedirba, kiekvieną dieną geria alkoholinius gėrimus. 2017 m. kovo 27 d. apie 16.30 val. jis grįžo namo iš darbo. Grįžęs jis pasiėmė mokesčių knygelę ir nuėjo mokėti komunalinius buto mokesčius. Jam išeinant G. L. jo paprašė nupirkti jai vyno. Jis pasakė, kad vyno jai nepirks, todėl tarp jo ir G. L. kilo konfliktas. Po to jis išėjo. Grįžus namo G. L. jam draudė valgyti, atiminėjo maistą, spjaudėsi. Jį toks jos elgesys supykdė ir jis G. L. stumtelėjo ant lovos, kad ji nurimtų. Jis ir G. L. barėsi. Jis neatmeta galimybės, kad jis galėjo trenkti G. L.. Jis nežino, kiek kartų jis G. L. trenkė. Taip pat jis nepamena, ar trenkė ranka, ar kumščiu. Konflikto metu jis į tai dėmesio nekreipė. Jis gailisi dėl savo tokio poelgio (b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu G. L. parodė, kad ji kartu su I. M. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso I. M.. Ji ir I. M. bendrų vaikų neturi. Ji ir I. M. veda bendrą ūkį dvidešimt penkerius metus. 2018 m. kovo 27 d. apie 17.40 val. I. M. grįžo iš darbo. Ji buvo išgėrusi vyno. Ji jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio. I. M. supyko, kad ji nepagamino valgyti, ir dėl to kilo konfliktas. Konflikto metu I. M. kambaryje dešiniu kumščiu sudavė tris smūgius jai į kairį skruostą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Ji į medikus ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreips, nes jokių sužalojimų ant jos nesimato. Anksčiau tarp jos ir I. M. fizinio smurto atvejų yra buvę, dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (b. l. 17).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. kovo 27 d. 18.26 val. I. M. iškvepiamame ore alkoholio nerasta (b. l. 38).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. kovo 27 d. apie 17.40 val. I. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai G. L. kumščiu tris kartus sudavė į veido sritį, tokiu būdu sukėlė G. L. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

I. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą G. L., kuri nagrinėjamo įvykio metu buvo jo šeimos narė- jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi I. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir I. M. skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant I. M. tęsti darbą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. M. galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant I. M. tęsti darbą. Taip pat prokuroras siūlo skirti I. M. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

I. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos G. L. I. M. pretenzijų neturi. I. M. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 47-49). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Spręsdamas dėl I. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad I. M. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad I. M. nėra teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. I. M. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), I. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs tai, kad I. M. problemos su teisėsauga dažniausiai kyla jam esant apsvaigus nuo alkoholio, ką patvirtina baudžiamojoje byloje esantis išrašas iš policijos duomenų bazės (b. l. 39-40, 45-46), teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus I. M. švelniausios rūšies bausmę, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą I. M. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant I. M. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant I. M. tęsti darbą, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, I. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, I. M. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir I. M. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant I. M. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant I. M. tęsti darbą, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

I. M. nuo 2018 m. kovo 27 d. 18.23 val. iki 2018 m. kovo 28 d. 14.34 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 24, 33), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis I. M. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

I. M. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš išrašo iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (b. l. 41-42), taip pat iš išrašo policijos duomenų bazės (b. l. 45-46), smurtinio pobūdžio veiksmai prieš G. L. kartojosi ir anksčiau, dėl ko teismas mano esant tikslinga I. M. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Procesinės prievartos priemonė

Ikiteisminio tyrimo metu I. M. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 31-32), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 72² straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti I. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant I. M. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant I. M. tęsti darbą, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir I. M. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant I. M. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant I. M. tęsti darbą, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Į I. M. skirtą bausmę įskaityti I. M. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti I. M. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

I. M. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.

Išaiškinti I. M., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

9. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas