Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo I.Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I.Č. ieškinį atsakovei L.P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė I.D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2008-12-17 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš I.Č. 2 200 Lt atstovavimo išlaidų L.P. naudai; sprendė įsiteisėjus šiam teismo sprendimui panaikinti 2007-12-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi uždėtą buto, esančio (duomenys neskelbtini) areštą. Teismas nustatė, jog ginčijama sutartis sudaryta 2001-11-30 Vilniaus m. 6-jame notarų biure; sutartimi M.Č. padovanojo atsakovei L.P. keturių kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); ginčo dovanojimo sutartį sudarė asmeniškai dovanotoji M.Č. ir per įgaliotą atstovą – V.P., veikusi apdovanotoji – atsakovė L.P. Teismas nustatė, jog ginčas dėl nagrinėjamo ginčo dalyko – dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, buvo nagrinėtas ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-49-608/06; kuri Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi palikta nenagrinėta CPK 115, 296 str. 2 d. pagrindu. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Teismas nustatė, kad ginčo šalys susiję giminystės ryšiais – yra brolis ir sesuo; dovanojimo sutartis sudaryta vieno iš šešių vaikų naudai. Kiti keturi mirusiosios vaikai reikalavimo nereiškia, prie ieškinio reikalavimo neprisideda, todėl teismas laikė, kad tokie konkliudentiniai, mirusiosios galimų įstatyminių įpėdinių veiksmai, kad ir netiesiogiai, bet patvirtina mirusiosios M.Č. valią palikti butą dovanojant jį vienam vaikui. Teismas laikė, jog notarės I.D. parodymai nekelia abejonių, jie yra nuoseklūs, be to juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Dovanotojos valią buto dovanojimo sandoriui sudaryti rodo ir faktinės dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybės. Teismas nustatė, kad M.Č. išreikštas ketinimas dovanoti atsakovei butą ir dovanojimo sutarties įforminimas laiko atžvilgiu nesutapo. Laikotarpyje tarp išreikšto ketinimo dovanoti butą ir dovanojimo sutarties įforminimo buvo atliekami tiesiogiai su buto perleidimu susiję veiksmai, t.y. buvo užsakoma ir gaunama nekilnojamo turto registro pažyma reikalinga šiam sandoriui forminti, buvo paimamas dovanojamo buto nuosavybę patvirtinantis dokumentas – jo pirkimo privatizacijos būdu sutartis. Teismas laikė, kad šios faktinės aplinkybės taip pat rodo, kad dovanotoja M.Č. suprato ir žinojo kokį sandorį sudaro. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dovanotoja galėjo suklysti, suprasti, kad pas notarą vyko vizos klausimu, o ne dėl dovanojimo. Teismas nenustatė, kad ginčo dovanojimo sutartis yra sudaryta skubotai. Skubotumo neįrodo ta aplinkybė, kad ginčo sandoris sudarytas per atstovą. Teismas nustatė, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo išsikėlęs iš ginčo buto jame negyveno. Teismas laikė, kad liudytojų J.Č. bei G.G. parodymai nėra reikšmingi ginčo sprendimui, nes jie patvirtina šeimyninio gyvenimo santykius, bet ne sandorio aplinkybes. Liudytojos O.S. parodymus teismas vertino ne tik kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, bet ir kaip subjektyvius ir neatskleidžiančius ginčo sutarties ydingumo. Liudytojų S.Č., I.Č. parodymai vienareikšmiai patvirtina dovanotojos valią dovanoti butą. Tai, kad dovanotojos valia neviešinti dovanojimo sandorio buvo pagrįsta rodo bylos medžiaga. Dovanotoja liko gyventi ginčo bute, ten lankėsi ir periodiškai gyveno visi jos vaikai, gyvenant kartu bute dažnai kildavo įvairiarūšių konfliktų, todėl sandorio viešinimas galėjo tapti papildomo konflikto priežastimi. Prijungtos civilinės bylos Nr. 2-49-608/06 medžiaga irgi nepatvirtina ieškinio pagrįstumo. Vien ieškinio padavimo teismui faktas nerodo jo pagrįstumo. Teismas laikė, kad ieškovo turėtos M.Č. laidojimo išlaidos neįrodo dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindų. Ieškovo motyvas, kad ginčijamoje dovanojimo sutartyje apdovanotosios adresas nurodytas klaidingai nerodo ginčijamos dovanojimo sutarties ydingumo. Ginčijamos dovanojimo 19 straipsnis nurodo, kad šalys pareiškė, kad sutartį perskaitė ir ją suprato, sutartis buvo išversta į rusų kalbą, sutarties turinys ir pasekmės išaiškintos. Ieškovo motyvai, kad sutartyje įrašyta ši sutarties sąlyga yra negalima neįrodyta nustatyta tvarka. Tai, kad dovanotoja buvo neraštinga paneigia jos raštu pasirašomi dokumentai, o kad dėl mažaraštingumo klydo, buvo apgauta ar nesuprato savo veiksmų ar jų pasekmių, suklydo, byloje įrodymų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino byloje surinktus įrodymus, vertindamas juos vienpusiškai, tik atsakovės naudai, dėl ko padarė netinkamas išvadas dėl ginčijamo dovanojimo sandorio galiojimo.

Dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį. Byloje nustatyta, kad ieškovas I.Č. gyveno ginčo bute po savo motinos M.Č. mirties, dalis jo daiktų liko viename iš kambarių, atsakovė šios aplinkybės neginčijo. Dėl to kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovas įrodė, jog priėmė dalį buto apyvokos daiktų po motinos mirties, t.y. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.) ir kartu įgijo teisę į ieškinį dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo, nes dovanojimo sutartimi buvo sumažintas paveldėtas po motinos mirties turtas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinį dėl sandorio nuginčijimo, nes nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ar dėl turto apyrašo sudarymo, ir ieškinys bei apeliacinis skundas neturi būti tenkinamas ir šiuo pagrindu, atmetamas.

Pati M.Č. 2006 m. buvo pareiškusi ieškinį dėl 2001 m. buto dovanojimo sandorio nuginčijimo CK 1.89 str. 1 d., 1.91 str. pagrindu. Ieškovas I.Č. savo pareikšto ieškinio pagrindu taip pat nurodė CK 1.91 str. – sandorio negaliojimas, kai sandoris sudarytas dėl apgaulės. Teigiama, kad M.Č. nenorėjo dovanoti savo buto dukrai L.P., sandoris negalioja dėl sandorį sudariusio asmens valios trūkumų. Teismas nėra saistomas ieškovo nurodytu įstatyminiu pagrindu; atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą, teismas turi teisę esant būtinumui, tinkamai kvalifikuoti šalių civilinius teisinius santykius.

Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra CK 1.89 str. 1 d. numatytų pagrindų sandoriui nuginčyti; nei M.Č., nei ieškovas I.Č. nenurodė ir neįrodinėjo faktinių aplinkybių, atitinkančių CK 1.89 str. 1 d., t.y. kad M.Č., nors ir būdama veiksni, dovanojimo sutarties pasirašymo metu dėl ligos ar kitokių priežasčių negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tai, jog kiti ieškovo (apelianto) broliai neginčija dovanojimo sutarties, sudarytos sesers naudai, kaip aplinkybės, netiesiogiai įrodančios M.Č. valią tokiam dovanojimui, nes broliai nėra ginčijamo sandorio dalyviai, nėra bylos dalyviai, todėl negali konkliudentiniais veiksmais pripažinti sandorio. Kolegija su tokia pozicija nesutinka. Ieškovas ginčija dovanojimo sandorį kaip M.Č. įstatyminis įpėdinis, kiti broliai Č. yra jos įstatyminiai įpėdiniai tokiomis pat teisėmis, kaip ir ieškovas (apeliantas), taigi jų pozicija dėl motinos palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo yra reikšminga. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju S.Č. parodė, kad motinai nepatiko nei viena iš marčių, todėl ji sakydavo, kad butą paliks tik L. (atsakovei L.P.); nebuvo jokių kalbų, kad motina ruošiasi padovanoti butą sūnums. Liudytojas I.Č. taip pat paliudijo, kad motina visada sakydavo, jog butą perrašys dukrai. Liudytojas P.Č. parodė, kad nieko negirdėjo ir nežinojo apie buto dovanojimą atsakovei. Kolegija pažymi, kad liudytojas P.Č. negyveno ginčo bute, kiti broliai – gyveno, taigi bendro buto dovanojimo aplinkybės jiems turėtų būti žinomos geriau. Nei vienas iš brolių nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po motinos mirties ar su pareiškimu dėl atsisakymo nuo palikimo. Esant tokioms aplinkybėms, kitų įstatyminių įpėdinių pozicija dėl motinos palikimo vertintina, kaip kitų įstatyminių įpėdinių motinos valios padovanoti butą ne jiems, o jų seseriai, L.P., pripažinimas, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinio skundo samprotavimai, kad mažai tikėtina, jog notarė galėjo prisiminti ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, nes jis buvo sudarytas prieš septynerius metus, atmestini. Prielaida, kad notarė negalėjo prisiminti visų sudaryto sandorio sudarymo aplinkybių iki smulkmenų, notarės sąžiningumo nepaneigia. Apeliantas rėmėsi CK 1.91 str. (sandorio negaliojimas dėl apgaulės), teismo posėdžio metu paaiškino, kad M.Č. galėjo pasirašyti dovanojimo sandorį, nes jai galėjo būti pasakyta, kad tai kvietimas dukrai atvykti į Lietuvą arba sutikimas dėl registracijos. Tačiau tai reikštų, kad notarė visiškai neatliko savo pareigų ir neišaiškino tvirtinamo sandorio turinio, arba sąmoningai suklaidino M.Č. dėl tvirtinamo sandorio esmės ir pasekmių, tačiau įrodymų apie notarės aplaidumą arba nesąžiningumą teismui nebuvo pateikta.

Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad M.Č. išreikštas ketinimas dovanoti butą atsakovei ir dovanojimo sandorio įforminimas laiko atžvilgiu nesutapo, tačiau šio teismo motyvo kritika nėra konstruktyvi, išreikšta tik retoriniais klausimais – kada ir kokį veiksmą teismas laiko ketinimo išraiška, taigi kolegija dėl šių apelianto abejonių plačiau nepasisako.

Apeliantas savo skunde taip pat nurodė, kad M.Č. senyvas amžius bei lietuvių kalbos nemokėjimas turėjo lemiamos įtakos tam, kad ji nesuprato eilės su buto dovanojimu atliekamų veiksmų esmės turinio ir tikslo, todėl kiti asmenys jai galėjo paaiškinti visai kitokius šių veiksmų tikslus. Sandoris, sudarytas asmens, kuris neteisingai suvokia sudaromo sandorio esmę, gali būti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.). Jeigu asmuo neteisingai suprato sudaromo sandorio esmę ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų, toks sandoris gali būti nuginčitas kaip sudarytas apgaulės įtakoje (CK 1.91 str.). Taigi būtina skirti sandorį sudariusio asmens suklydimą – kai asmuo dėl amžiaus, išsilavinimo, patirties stokos ar kitų asmeninių savybių pats netinkamai supranta sudaryto sandorio esmę, iš esmės suklysta dėl sandorio pasekmių, nuo apgaulės – kai asmuo suklysta ne dėl jo asmeninių savybių, bet dėl to, kad jis buvo suklaidintas kitų asmenų veiksmais. Sandorio sudarymas suklydimo įtakoje ir sandorio sudarymas dėl apgaulės yra skirtingi sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai, įrodinėjami faktai vienu ir kitu atveju skiriasi. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.); nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą apgaulės įtakoje, todėl privalėjo įrodyti, kad M.Č. buvo apgauta. Apeliantas rėmėsi civilinės bylos Nr. 2-49-608/06 medžiaga, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino civilinės bylos, iškeltos pagal M.Č. ieškinį 2006 m. medžiagą ir jos paaiškinimus parengiamojo teismo posėdžio metu. Kolegijos vertinimu 2006 m. bylos medžiaga ir M.Č. paaiškinimai dėl jų prieštaringumo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų nagrinėjamoje byloje. Taip, 2006 m. pareikštame ieškinyje nurodyta, kad apie buto dovanojimą L.P. M.Č. sužinojo 2004 m. kai, norėdama padovanoti butą keturiems sūnums: I. (ieškovui ir apeliantui), S., I. ir P. Č. gavo pažymą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko. Ieškinyje taip pat buvo nurodyta, kad V.P. nuvedė ją į kažkokią įstaigą, kur ji turėjo pasirašyti iškvietimą dukrai L.P. atvykti į Lietuvą. Parengiamojo teismo posėdžio metu ji pareiškė, kad nesiruošė ir nesiruošia niekam savo buto dovanoti. Protokole taip pat pažymėta, kad ieškovė pareiškė teismui, kad ne ji pasirašė dovanojimo sandorį ir ne ji pasirašė ieškinį, tačiau prisiminė, kad buvo su anūku V.P. pas notarą (civilinės bylos Nr. 2-49-608/06 b.l. 51). Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, M.Č. paaiškinimai parengiamojo teismo posėdžio metu nėra logiški ir nuoseklūs, o jos pareiškimas, kad ji niekada nenorėjo niekam dovanoti savo buto aiškiai prieštarauja ieškininiame pareiškime išdėstytoms sužinojimo apie dovanojimo sandorį aplinkybėms (ieškinio teiginys, kad apie dovanojimo sandorį sužinojo, kai kreipėsi į registrą, norėdama padovanoti butą sūnums). Kitas ieškovės teiginys, kad ji niekada buto niekam nedovanojo, prieštarauja jos teiginiui apie tai, kad su anūku V.P. buvo pas notarą, o pagal bylos medžiagą būtent V.P. motinos vardu priėmė jai padovanotą butą. Parengiamojo posėdžio protokolo duomenimis, M.Č. pretenzijų V.P. dėl jos apgaulės neturėjo, tvirtino, kad anūkas yra geras vaikas.

Kita apelianto nurodyta aplinkybė – tai, kad apeliantas rūpinosi motinos butu, jį remontavo, likvidavo susidariusius įsiskolinimus už butą, t.y. kartu su motina elgėsi kaip buto savininkas, nes kiti bute gyvenantis broliai: S. ir I. butu nesirūpino, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo. Byloje nustatyta, kad iki buto perleidimo jis priklausė nuosavybės teisėmis M.Č., ši aplinkybė šalių neginčijama. Vis bute gyvenantys asmenys gyveno buto savininkės M.Č. šeimos narių lygiomis teisėmis. Jeigu ieškovas laiko, kad jis prisidėjo prie buto remonto ir išlaikymo daugiau už kitus buto gyventojus ir dėl šių išlaidų paskirstymo yra ginčas, jis gali kreiptis dėl šių išlaidų atlyginimo iš kitų šeimos narių arba prašyti priteisti buto remonto išlaidas iš buto savininkės, tačiau apelianto nuomonė, kad jis, mokėdamas už buto remontą ar padengdamas įsiskolinimus už butą, įgijo nuosavybės teisę į buto dalį, yra teisiškai nepagrįsta.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino liudytojų parodymus – be pagrindo pripažino liudytojo D.G. parodymus nereikšmingais, nesirėmė liudytojos O.S. parodymais; be pagrindo rėmėsi V.P. parodymais bei patikėjo S.Č. prasimanymais, kad ieškovas yra nusikaltėlis. Kolegija pažymi, kad ieškovo praeitis neturi įtakos šalių teisiniams santykiams dėl nuosavybės teisių į butą. Liudytojas D.G. parodė, kad jis I.Č. bute atliko elektros instaliacijos remontą: keitė jungiklius ir saugiklius (b.l. 130, t.1). Kaip jau buvo minėta, faktas, kad ieškovas (apeliantas) atliko motinai priklausančiame bute remontą, neturi įtakos šalių teisiniams santykiams, taigi teismas pagrįstai pripažino šio liudytojo parodymus nereikšmingais. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nesirėmė O.S. parodymais, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu M.Č. jai sakė, jog dukra, matyt ją apgavo (b.l. 132-133, t.1). Liudytojos O.S. paliudijimas pagrįstas M.Č. žodžiais, kad ją apgavo; anot liudytojos, tai buvo pasakyta tuo metu, kai M.Č. bylinėjosi su dukra. Tačiau kada ją apgavo, kokiais veiksmais pasireiškė apgavystė, ar ji laikė, kad buvo apgauta dovanojimo sandorio sudarymo metu, liudytoja pasakyti negalėjo. O.S. parodymai nėra informatyvūs, be to, liudytoja yra ieškovo I.Č. šeimos draugė, taigi pirmosios instancijos teismas pagristai atmetė jos parodymus. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas nenusižengė logikos dėsniams bei įrodinėjimo taisyklėms; pagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.