Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ilonos Jakubėnienės ir Nerijaus Masiulio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. B. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. kovo 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. S. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą tuo, kad nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, o būtent: 2026 m. sausio 18 d., apie 22.09 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,07 promilių neblaivumas), savo broliui K. B. tyčia sudavė rankų kumščiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 4, smūgių į galvos sritį, metė stiklinę ir lėkštę į K. B. galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam K. B. kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam K. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2026 m. sausio 20 d. nutartimi kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 19 d.

3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. kovo 13 d. nutartimi kaltinamajam S. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 19 d.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Skundu kaltinamasis S. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. kovo 13 d. nutartį, kuria jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar kardomųjų priemonių junginį.

4.1. Nurodo, kad griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra nepagrįstas ir neproporcingas. Kaltinamasis S. B. akcentuoja, kad paleistas į laisvę visais įmanomais būdais pradėjo resocializuotis – atsidarė banko sąskaitą, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tvarkėsi dokumentus dėl socialinio būsto, visaip ieškojo naujų veiklų teisėtoms pajamoms gauti. Jis palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais (broliu, motina ir seserimi), kurie jį palaikė tiek jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jam išėjus į laisvę. Kaltinamojo brolis K. B. jam leido gyventi pas jį namuose, kol jis susitvarkys dokumentus dėl socialinio būsto, įsidarbins. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime kaltinamasis dirbo liejimo ceche pagalbiniu darbininku, įgijo dvi profesijas – šaltkalvio-remontininko ir medienos apdirbėjo-dailidės padėjėjo. Pasak kaltinamojo, visos šios aplinkybės patvirtina, kad nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo suėmimui skirti, t. y. pagrįsto manymo, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

4.2. Kaltinamasis teigia, kad jis susitaikė su broliu K. B., pastarasis jam jokių pretenzijų neturi, priima kaltinamąjį gyventi pas save, surado jam kroviko darbą „M. P.“, o šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių pagrįstų duomenų, kad jis gali bandyti paveikti nukentėjusįjį ar kitaip trukdyti procesui.

5. Teismo posėdžio metu kaltinamojo S. B. gynėjas advokatas Algimantas Ruginis prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo S. B. skundas atmetamas.

6. BPK 119 straipsnyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo/pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo. Aukštesnės instancijos teismas tik patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nurodytą nusikalstamą veiką. Šioje bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje, nesprendžiant kaltinamojo S. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą klausimo, bet vertinant, kiek pareikštas kaltinimas yra pagrįstas, darytina išvada, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų apie tai, kad S. B. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokiais duomenimis, be kaltinamojo S. B. parodymų, yra nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, įvykio vietos, asmens apžiūros protokolai, specialisto išvada, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga.

8. S. B. yra kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo/tęsimo sąlyga.

9. Skundžiama nutartimi S. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams konstatavus, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti suėmimo pagrindai, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei trukdyti procesui.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui reikšmingus bylos duomenis, išklausiusi kaltinamojo gynėjo bei prokuroro argumentus, išsakytus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju S. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Pratęsdamas kardomosios priemonės taikymo kaltinamajam terminą, pirmosios instancijos teismas BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priešingai nei teigiama kaltinamojo skunde, nenukrypo nuo nacionalinių teismų bei EŽTT formuojamos praktikos, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

11. Pažymėtina, jog skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, jog jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

12. S. B. kaltinamas padaręs vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi, aukštesnio teismo vertinimu, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

13. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo bėgimo (pasislėpimo) tikimybę didina ir kitos bylos aplinkybės: S. B. anksčiau teistas 6 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, ne kartą už nusikalstamas veikas, kurias darant buvo naudojamas fizinis smurtas (pagal BK 180 straipsnio 1, 2 dalis), nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 129 straipsnio 1 dalis), bei kitas nusikalstamas veikas (260 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 2 dalis ). Šioje byloje inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis galimai padarė teistumui neišnykus, nepraėjus nei trims mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (į laisvę paleistas 2025 m. spalio 20 d.). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų, nes byloje nėra duomenų apie jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – sumokėjimą, 2025 m. spalio 20 d., t. y. paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dieną, padarė smulkią vagystę – parduotuvėje praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes. Sodros duomenimis nuo 2012 m. sausio 1 d. nedirbantis; nuo 2025 m. gruodžio 30 d. registruotas Užimtumo tarnyboje; nevedęs, vaikų neturi; savo gyvenamąją vietą deklaravęs prie Mažeikių r. sav.; iki nusikalstamos veikos padarymo gyveno pas savo brolį, nukentėjusįjį šioje byloje – K. B.. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad kaltinamasis S. B., būdamas laisvėje, suprasdamas jam gresiančią griežtą baudžiamąją atsakomybę, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, įvertinus kaltinamojo asmenybę, galimai jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, yra pagrįsta.

14. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo/pratęsimo reikalingumo, ir pagrįstai nustatė esant pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą kaltinamasis S. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

15. Skiriant/tęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami/tęsdami suėmimą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis.

16. Pastebėtina, kad nukentėjusysis K. B. yra kaltinamojo šeimos narys (kartu su juo gyvenantis brolis), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, turėtų realias galimybes paveikti jo parodymus ar kitaip kliudyti procesui. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio – galimai nukentėjusysis K. B. dėl to patyrė tiek fizinę, tiek neturtinę žalą. Be to, remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. B. parodymais, jis prašo jį apsaugoti nuo kaltinamojo S. B., nes jis labai jo bijo, nurodo, jog jis gali jį ir užmušti. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog jis iki šiol nesupranta, dėl kokių priežasčių kaltinamasis S. B. puolė prieš jį smurtauti; kaltinamasis išgėręs alkoholinių gėrimų būna agresyvus ir neprognozuojamas, jis jam pretenzijų neturės, civilinio ieškinio nereikš, tačiau prašo jį apsaugoti nuo brolio. Šios aplinkybės rodo, jog nukentėjusysis jaučiasi įbaugintas ir bijo kaltinamojo, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad kaltinamajam S. B. esant laisvėje, nukentėjusysis K. B. gali nesijausti saugus, o tai galėtų turėti tiesioginę įtaką jo parodymų turiniui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pagrindas S. B. atžvilgiu nustatytas pagrįstai.

17. Nors kaltinamasis ir nurodo, kad jis su nukentėjusiuoju K. B. susitaikė ir pastarasis jam atleido, tačiau šioje proceso stadijoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, kad nukentėjusysis kaltinamojo nebebijo ir pan.

18. Kaltinamasis S. B. skundu prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų junginį. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo S. B. asmenybę ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje alternatyvios kardomosios priemonės ar jų kompleksas, neizoliuojant kaltinamojo, neužtikrins kardomųjų priemonių paskirties, numatytos BPK 119 straipsnyje. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis S. B. galimai padarė vos po trijų mėnesių, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą žmogaus gyvybei (nužudymą), savo gyvenamosios vietos neturėjo, laikinai gyveno pas nukentėjusįjį (brolį), nedirbo, todėl nagrinėjamu atveju viešasis interesas reikalauja užtikrinti ne tik netrukdomą pavojingos nusikalstamos veikos ištyrimą, bet ir izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti asmenį.

19. Aukštesnysis teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo metu egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti suėmimo pagrindai, todėl šios kardomosios priemonės terminas S. B. pratęstas pagrįstai. Skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas yra adekvatus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Todėl kaltinamojo S. B. skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. kovo 13 d. nutartis paliekama galioti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo S. B. skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. kovo 13 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 19 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.