Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės papildomai paaiškino, kad 2013 metais nustatė, kad pareiškėja gavo draudimą, draudimas buvo įvertintas dešimt tūkstančių litų, deklaracijoje ji nenurodė pajamų. Pardavė metalą, taip pat nedeklaravo. Įvertino pajamas ir nustatė, kad pareiškėja įgijo žemės ir ji vėl jos nedeklaravo. Su vyru išsiskyrė, taip pat turėjo būti padalintas butas. Pardavė mašiną už šimtą litų į užsienį – nedeklaravo. Pareiškėja pateikė neteisingą informaciją. Pažymėjo, jog pati matė, kaip pareiškėja slėpėsi už kapinių vartų nuo jos. Mato, kad jie kartu su vyru važinėja, apsiperka, eina kartu prižiūrėti pareiškėjos mamos, tvarko kapines. Regimuoju (matymo), stebėjimo būdu buvo užfiksuoti faktai dėl kapinių, parduotuvių, tai buvo žodinis fiksavimas. Pajamas turėjo nurodyti už tris praėjusius mėnesius, t. y. už gegužę, balandį ir kovą. Kovo mėnesį buvo pasirašytas ir šiandien teismo posėdyje pateiktas vekselis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas tenkintini visiškai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo priimtų įsakymų neskirti pareiškėjai socialinės pašalpos išimties tvarka, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens kompensacijos už 2015 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl atsakovo posėdžio protokolo, kuriuo nutarė siūlyti netenkinti 1 prašymo dėl socialinės pašalpos centralizuotai teikiamo būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos išimties tvarka skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 20 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos asmuo pateikia patvirtintos formos prašymą­­-paraišką ir jos priedus, prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis, taip pat ir apie save ir bendrai gyvenančius asmenis.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2015-06-12 pareiškėja R. B. su prašymu-paraiška kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių, prašydama skirti jai piniginę socialinę paramą, t. y. suteikti jai teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2015-09-01 (33–40 b. l.). Prašyme pareiškėja apie šeimos nario statusą nurodė, kad gyvena viena, taip pat prašyme apie nekilnojamąjį turtą nurodė, jog jai priklauso dalis buto Lygumų g. 57-25, Telšiai.

Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius 2015-06-30 surašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. 246-B, patikrinimo tikslas – patikslinti pateiktus duomenis apie šeiminę padėtį. Patikrinus buities ir gyvenimo sąlygas nustatyta, kad prašyme neteisingai nurodyti ar nuslėpti duomenys apie šeiminę padėtį. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad apsilankymo metu pareiškėja buvo namie, būstas tvarkingas, buvusio vyro kambarys užrakintas, pareiškėja lanko sergančią mamą, kaimynų teigimu, šeima neatrodo išsituokusi, mato einančius į miestą kartu, mano, kad veda bendrą ūkį.

Pareiškėjos prašymą Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius svarstė 2015-07-08 posėdyje ir nutarė siūlyti netenkinti 1 prašymo dėl socialinės pašalpos centralizuotai teikiamo būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos išimties tvarka skyrimo (išrašas iš 2015-07-08 posėdžio protokolo Nr. SP-2, 45 b. l.).

Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, jog pareiškėja prašo panaikinti 2015-07-10 įsakymą Nr. A1-1090, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog 2015-07-10 įsakymo Nr. A1-1091, todėl laikytina, jog pareiškėja prašo panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2015-07-10 įsakymą Nr. A1-1091.

2015-07-10 priimtas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-1092 „Dėl būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos skyrimo išimties tvarka“, kuriame nurodyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalimi, Telšių rajono savivaldybės tarybos tvarkos aprašo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. Tl-22 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6, 8 ir 9 skyriais, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 1244 „Dėl savivaldybės administracijos teisių nustatymo įgyvendinant piniginės paramos teikimą Telšių rajono gyventojams aprašo patvirtinimo“ 11.5 punktu ir atsižvelgiant į Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos teikimo komisijos 2015 m. liepos 8 d. siūlymus, neskirti būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens kompensacijos išimties tvarka R. B., gim., 1954 m., gyv. Lygumų g. 57-25, Telšiuose, už 2015 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėn.

2015-07-10 priimtas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-1091 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo išimties tvarka“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalimi, Telšių rajono savivaldybės tarybos tvarkos aprašo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. Tl-22 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6, 8 ir 9 skyriais ir atsižvelgiant į Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos teikimo komisijos 2015 m. liepos 8 d. siūlymus, neskirti socialinės pašalpos išimties tvarka: 7. R. B., gim., 1954 m., gyv. Lygumų g. 57-25, Telšiuose, už 2015 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėn.

Teismas yra įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis), sprendžiant pareiškėjos reikalavimus dėl ginčijamų įsakymų ir sprendimo panaikinimo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų įsakymų, sprendimo, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais (duomenimis) faktais ir teisės aktų normomis.

Ginčijami įsakymai priimti vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalimi, Telšių rajono savivaldybės tarybos tvarkos aprašo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. Tl-22 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6, 8 ir 9 skyriais bei atsižvelgus į Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos teikimo komisijos 2015 m. liepos 8 d. siūlymą (29, 30 b. l.).

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamuose įsakymuose abstrakti nuoroda į Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalis bei į Tvarkos aprašo 6, 8 ir 9 skyrius, nenurodant konkrečių jos punktų, taikytinų konkrečioje situacijoje, nelaikytina tinkamu įsakymo pagrindu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme. Pažymėtina, jog Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis turi keturiolika punktų, o Įstatymo 3 dalis vienuolika punktų. Tvarkos aprašo 6 skyriuje nurodyti 44–46 punktai, 8 skyriuje nurodyti 50–53.4 punktai, o 9 skyriuje 54–56 punktai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009, 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2015-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015 ir kt.).

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodoma, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme pateiktų duomenų, privalo tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu socialinė parama gali būti neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad šią įstatyme numatytą pareigą atsakovas būtų įvykdęs tinkamai. Iš administracinės bylos medžiagos darytina išvada, kad ginčijami įsakymai ir sprendimas priimtas remiantis 2015-06-30 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 246-B užfiksuotais kaimynų parodymais, kad pareiškėja veda bendrą ūkį su R. B.. Pareiškėja tokią informaciją neigia. Remiantis Tvarkos aprašo 44.7 punktu Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piginę socialinę paramą nustatyti, tačiau šiuo atveju Buities sąlygų patikrinimo akte nurodytų duomenų teisėjų kolegija nevertina kaip pakankamų konstatuoti faktą, kad pareiškėja prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pateikė neteisingą informaciją. Kaip jau minėta, Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius 2015-06-30 surašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. 246-B (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad „apsilankymo metu pareiškėja buvo namie, būstas tvarkingas. Buvusio vyro kambarys užrakintas. Pareiškėja lanko sergančią mamą. Kaimynų teigimu, šeima neatrodo išsituokusi. Mato einančius į miestą kartu, mano, kad veda bendrą ūkį“. Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius nutarė siūlyti netenkinti prašymo, nes pareiškėja pateikė neteisingus duomenis apie šeimos sudėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Patikrinimo akte Nr. 246-B, nurodyta, jog „kaimynų teigimu, šeima neatrodo išsituokusi, matė einančius į miestą, mano, kad veda bendrą ūkį“. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės nurodė, jog mato, kad pareiškėja kartu su vyru važinėja, apsiperka, eina kartu prižiūrėti mamos, tvarko kapines. Visi šie faktai užfiksuoti regimuoju (matymo), stebėjimo būdu – tai buvo žodinis fiksavimas. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, Patikrinimo akte nenurodyta bei atsakovo atstovės teismo posėdžio metu nenurodė, kokie kaimynai buvo apklausti, nenurodytos jų pavardės, gyvenamoji vieta, nesurašyti tarnybiniai pranešimai. Byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, paaiškinimai dėl minėtų faktų fiksavimo. Taip pat atlikus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą neužfiksuota, jog pareiškėja veda bendrą ūkį su buvusiu sutuoktiniu R. B., vyras namie rastas nebuvo, taip pat atsakovas neapklausė R. B. kaip liudytojo dėl jų šeiminės padėties. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių kitų veiksmų, išskyrus kaimynų apklausą, kad būtų patikrinta pareiškėjos prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pateikta informacija. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog užfiksuoti faktai, kad pareiškėja veda bendrą ūkį su buvusiu vyru R. B., pagrįsti tik prielaidomis.

Pareiškėja teismo posėdžio metu pažymėjo, kad su R. B. yra išsituokusi, gyvena bute ir naudojasi teismo paskirtomis buto dalimis, tačiau bendro ūkio su buvusiu vyru neveda. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1973-671/2011 jų santuoka buvo nutraukta ir sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomas turtas buvo padalintas. Šeimos būstas - trijų kambarių butas, esantis adresu Lygumų g. 57-25, Telšiai, buvo padalintas, pareiškėjai R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisiant 2/3 dalis šio buto, o buvusiam sutuoktiniui A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisiant 1/3 dalį šio buto.

Pažymėtina, jog administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje surinktus įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnyje nurodytas taisykles. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, įrodymais administracinėje byloje laikytini visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja pastoviai pateikia melagingus duomenis, t. y. pareiškėja, būdama socialinės pašalpos gavėja, savo vardu 2011-10-06 iš socialinės pašalpos įsigijo 1/3 namo su statiniais adresu Plungės g. 48 Telšiuose, o 2013-12-18 pareiškėja kartu su buvusiu vyru iš valstybės išsipirko žemę prie namo. 2015-05-08 buvęs vyras įsigijo dar 1/3 gyvenamojo namo adresu Plungės g. 48 Telšiuose su statiniais ir žemę, tačiau kreipdamasi dėl socialinės paramos nei pareiškėja, nei jos buvęs vyras niekada nedeklaruodavo turimų piniginių lėšų. Pareiškėja registruota darbo biržoje nuo 1996 m. kovo mėn., iš darbo biržos išbraukta daug kartų, iš jų net 5 kartus be teisės registruotis 6 mėnesius (2004–2012 m). 2010–2013 metais pareiškėjai 4 kartus buvo pasiūlytas darbas, tačiau pareiškėja atsisakydavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą šio įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog asmens, pateikusio prašymą-paraišką, turtas vertinamas už 12 praėjusių mėnesių. Iš skundžiamo 2015 m. liepos 8 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos teikimo komisijos posėdžio protokolo Nr.SP2-14 matyti, jog komisijos nariai pateikė informaciją apie pareiškėjos turtą, t. y. 2011-10-06 įgytą nekilnojamąjį turtą, taip pat 2013-12-18 įgytą žemę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas vertino pareiškėjos turimą turtą daugiau negu už 12 praėjusių mėnesių, todėl nustatytos aplinkybės nėra aktualios.

Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama. Pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė teismui 2015-01-10, 2015-03-20, 2015-09-05 paprastuosius vekselius, kuriuose nurodyta, jog R. B. turi įsiskolinimų (99–101 b. l.). Pažymėtina, jog šie dokumentai, svarstant socialinės pašalpos skyrimo klausimą, atsakovui pateikti nebuvo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ginčas yra dėl to, kad pareiškėjai socialinė pašalpa nebuvo skiriama, nes pareiškėja pateikė neteisingus duomenis apie šeimos sudėtį, o ne apie pajamas, todėl minėti dokumentai teismo nevertintini.

Viešojo administravimo subjektų priimami individualūs teisės aktai turi būti aiškūs ir suprantami, juose neturi būti prieštaravimų, asmenys, kuriems šie individualūs aktai skirti, turi aiškiai suprasti jų esmę ir turinį, savo pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, jo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiais aktais suteiktas teises ir vykdyti nustatytas pareigas, efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (LVAT 2015-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015 ir kt.). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniame akte laikytinas esminiu trūkumu. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, jog atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos 2015-07-10 įsakymas Nr. A1-1092, 2015-07-10 įsakymo Nr. A1-1091 7 dalis dėl socialinės pašalpos išimties tvarka neskyrimo R. B. ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos teikimo komisijos posėdžio 2015-07-08 protokolo Nr. SP2-14 20 dalis naikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti. Teikdama socialinę paramą savivaldybės administracija privalo atlikti 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas ir nustatyti kitas paramos skyrimui reikšmingas aplinkybes (įstatymo 6, 7 straipsniai), todėl atsakovas įpareigotinas nagrinėti iš naujo pareiškėjos prašymą dėl socialinės pašalpos ir kompensacijos už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį skyrimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Šiuo sprendimu teismas pareiškėjos R. B. skundą ir patikslintą skundą tenkina, taigi apgintos pareiškėjos teisės, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi 44 straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos).

Byloje pateikta 2015-08-17 teisinių paslaugų sutartis Nr. 35, sudaryta tarp pareiškėjos R. B. ir advokato padėjėjo Ž. K. (16 b. l.). Kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas 2015-08-17 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 794775, iš kurio matyti, kad išlaidas sudaro skundo parengimas Šiaulių apygardos administraciniam teismui (17 b. l.).

Pastebėtina, jog Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas užpraėjusį ketvirtį paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, skaičiuojant nuo konkrečios teisinės paslaugos teikimo.

Pareiškėja prašo priteisti 150 Eur už skundo surašymą. Skundas teismui buvo pateiktas 2015 m. rugpjūčio 11 d., t. y. trečias 2015 metų ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra 2015 m. pirmas ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2014 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 699,8 Eur.

Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 1399,6 Eur (koeficientas 2,5 padaugintas iš 699,8 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2014 m. ketvirtą ketvirtį, padaugintas iš 0,8 %). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 8.9, 5 punktus, skundo apimtį, byloje nagrinėtus klausimus, vadovaudamasi protingumo, proporcingumo principais, nurodo, jog pareiškėjai priteistina 150 Eur atstovavimo išlaidų už skundo parengimą.

Pareiškėjos patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2015 m. lapkričio 28 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr.794787 (103 b. l.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokato padėjėjas Šiaulių apygardos administraciniame teisme pareiškėjai 2015 m. gruodžio 3 d. atstovavo 1 val. 2 min. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Už dalyvavimą 2015 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 57,11 euro (713,9 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2015 m. 2-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius) x 0,8 %.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B. skundą ir patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus 2015 m. liepos 8 d. sprendimą – Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos teikimo komisijos posėdžio protokolo Nr. SP2-14 20 dalį, Telšių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. A1-1092 ir 2015 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. A1-1091 7 dalį ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl socialinės pašalpos ir kompensacijos už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį skyrimo.

Priteisti pareiškėjai R. B. iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos 207,11 Eur (du šimtus septynis eurus 11 ct) teismo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.