- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-12
- Bylos Nr.
- 1S-5/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- A.
- Advokatai
- Leonora Vasiliauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria A. B. , kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 75 str. 1 d., 2000 m. BK 22 str. 1d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 9 p. ir 2000 m. BK 129 str. 2 d. 7 p., 9 p., pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2005 m. gruodžio 11 d.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
A. B. kaltinamas tuo, kad 1991 m. pavasarį įgijęs pavardę „Bulba“, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą nusikalstamai praturėti, tapo A. P. , pravarde „Storas“, R. K. , pravarde „Ramaškė“, V. U. , pravarde „Vidma“, G. S. , pravarde „Verslininkas“, organizuotos dviejų ir daugiau asmenų ginkluotos banditinės gaujos, turinčios tikslą užpulti atskirus asmenis, nusikalstamai praturtėti, palaikyti ilgalaikius pastovius ryšius, ginkluotis, verbuoti gaujos narius, parengti nusikaltimų planus, nusikaltimų metų pasidalyti vaidmenimis, daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus (tyčinius nužudymus, plėšimus, turto prievartavimus, panaudojant sprogmenis, neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamosios medžiagos), dalyviu ir iki 1993 m. pabaigos kartu su ginkluotos banditų gaujos dalyviais D. S. , pravarde „Dariukas“, D. U. , pravarde „Dino“, V. R. , pravarde „Valiukas“, R.Gr., pravarde „Rulis“, K. N. , pravarde „Ryžas“, R. P. , pravarde „Foglis“, G. K. , pravarde „Giedrakojis“, T. B. dalyvavo banditinėje gaujoje 1992 m. balandžio 28 d. A. D. turto plėšime. 1993 m. liepos 21 d. pasikėsinant tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl savanaudiškų paskatų, nužudyti V. U. ir V. R. , 1993 m. gruodį pasikėsinant tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl savanaudiškų paskatų, nužudyti V. U. .
Tuo tikslu, nuo 1991 m. pradžios iki 1993 m. pabaigos, kol buvo organizuojama ir egzistavo ginkluota banditų gauja, A. B. su D. U. , A. P. , R. K. , G. S. , D. S. , R. Gr. , V. R. , K.N. , R. P. , G. K. , T. B. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė, realizavo, nešiojo ir gabeno didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamosios medžiagos, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti banditų gaujos daromuose nusikaltimuose.
A. B. , ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo 9 mm kalibro automatinį pistoletą „Bemadelli PO 18“ Nr. ir nemažiau kaip 7 vienetus šaudmenų – 9 mm kalibro „Luger“ šovinių bei iki 1993 m. gruodžio 6 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė ir nešiojo šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, kol 1993 m. gruodžio 6. d. (duomenys neskelbtini) Kauno m. buvo sulaikytas policijos darbuotojų ir 1994 m. rugsėjo 6 d. nuteistas pagal 234 str. 1 d. (1961 m. BK). Šiais savo veiksmais A. B. kaltinamas pagal 1961 m. BK 75 str. (1991 m. gruodžio 3 d. Nr.I-2061, įsigal. 1991 m. gruodžio 31 d. redakcija).
A. B. , būdamas ginkluotos banditinės gaujos dalyviu, turėdamas tikslą užvaldyti asmeninį A. D. turtą, su banditinės gaujos organizatoriumi A. P. bei dalyviais D. S. ir D. U. , dalyvavo A.P. organizuotame užpuolime, susijusiame su grasinimu pavartoti smurtą, pavojingą nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai. A. P. nurodžius banditų gaujos nariams A. B. , D. S. ir D. U. pagrobti 1992 m. laidos automobilį „Toyota Celica“ ir atgabenti pagrobtą automobilį į tyrimo nenustatytą garažą Garažų gatvėje Kauno mieste, turėdami tikslą vėliau realizuoti šį pagrobtą automobilį nenustatytiems Rygos (Latvijos Respublika) nusikalstamo pasaulio atstovams, suteikus duomenis apie automobilio laikymo vietą, jis, A. B. kartu su D. S. ir D. U. , vykdydami A. P. nurodymą ir veikdami pagal iš anksto aptartą užpuolimo planą, apsiginklavę šaunamuoju ginklu – 7,62 mm kalibro pistoletu „TT“, ašarinių dujų balionėliu, paruošę iš moteriškų pėdkelnių veidus maskuojančias kaukes, 1992 m. balandžio 28 d. apie 21 val. D. S. viruojamu automobiliu „VAZ 2108“ (tyrimo metu nenustatytu valstybiniu numeriu) atvyko prie namo, esančio Taikos pr. 117 Kauno m., kiemo, kur laukė išeinančio automobilio „Toyota Celica“ savininko. A. D. priėjus prie nuosavo automobilio „Toyota Celica“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), A. B. , D. S. ir D. U. veidus užmaskavę kaukėmis, puolė prie automobilio savininko, rusų kalba pareikalavo automobilio raktelių. A. D. atsisakius atiduoti raktelius, D. S. papurškė nukentėjusiajam į veidą dujų bei pagrasino šaunamuoju ginklu – 7,62 mm kalibro pistoletu „TT“, po ko visi trise jėga ištraukė A. D. iš automobilio, suduodami rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas. A.D. ištrūkus ir pradėjus bėgti, A. B. , D. S. ir D. U. pasivijo nukentėjusįjį, pargriovė ant žemės ir D. U. sudavė nukentėjusiajam koja smūgį į veidą bei atėmė automobilio raktelius. Užpuolimo metu panaudoto smurto, sukėlusio nukentėjusiajam A. D. lengvą, trumpalaikį sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine kiaurymine žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, poodinėmis kraujosruvomis veide, nugaroje, dešiniame petyje ir kairėje rankoje; grasinimo šaunamuoju ginklu pavartoti smurtą, pavojingą sveikatai ar gyvybei, pasėkoje A. B. užvaldė A. D. priklausantį automobilį „Toyota Celica“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) 26.848 litų (32.000 Vokietijos markių, pagal 1992 m. balandžio 28 d. Lietuvos banko nustatytą Vokietijos markės pardavimo kainą -83,90 rub., 100:1 santykiu remiantis Lietuvos Respublikos Lito komiteto 1993 m. birželio 14 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo“) vertės. Po to sėdęs į pagrobtą automobilį, vairuojamą D. S. , D. U. vairuojant automobilį „VAZ 2108“ (tyrimo metu nenustatytu valstybiniu numeriu), A. B. pergabeno „Toyota Celica“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) į tyrimo nenustatytą garažą, esantį garažų masyve Garažų g. Kauno mieste ir apie tai pranešė A. P. Praėjus tam tikram laikui A. P. šį pagrobtą automobilį realizavo už 6.000 – 8.000 JAV dolerių (24.000 – 32.000 litų) iš Rygos atvykusiems tyrimo nenustatytiems nusikalstamo pasaulio atstovams. Šiais savo veiksmais A. B. kaltinamas pagal 1961 m. BK 75 str. (1991 m. gruodžio 3 d. Nr.I-2061, įsigal. 1991 m. gruodžio 31 d. redakcija).
A. B. , būdamas ginkluotos banditų gaujos dalyviu, su ginkluotos banditų gaujos organizatoriais A. P. ir R. K. bei dalyviais D. U. , R. Gr. , K. N. , turėdamas tikslą pašalinti atsiskyrusius nuo gaujos ir konkuruojančius dėl nusikalstamu būdu gaunamų lėšų bei įtakos sferų nusikalstamame versle V. U. , pravarde „Vidma“ ir V. R. , pravarde „Valdelis“, dalyvavo A. P. ir R. K. organizuotose asmeninio turto vagystėje bei pasikėsinime tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nužudyti V. U. ir V. R. . A. P. , siekusiam įtvirtinti savo autoritetą tarp Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei turinčiam tikslą pašalinti konkuruojančius dėl nusikalstamu būdu gaunamų lėšų bei įtakos sferų nusikalstamame versle V. U. ir V. R. nurodžius „Ramaškės“ ginkluotos banditinės gaujos organizatoriui R. K. ir dalyviui D. U. nužudyti nukentėjusiosios kaip keliančius grėsmę banditinei gaujai konkurentus nusikalstamame versle bei pažadėjus paramą ir užtarimą, jei po nužudymo kiltų problemų su kitų Kauno nusikalstamų grupuočių vadovais, R. K. ir D. U. , vykdydami A. P. nurodymą, parengė nusikaltimo padarymo planą, paskirstė banditinės gaujos dalyvių vaidmenis. Turėdamas tikslą parūpinti nusikalstimui tinkamą automobilį D. U. nurodė K. N. pavogti tinkamą „VAZ 2108“ ar „VAZ 2109“ modelio transporto priemonę. K. N. , vykdydamas šį nurodymą, pavedė su banditinės gaujos veikla nesusijusiam ir apie banditinės gajos siekius nežinančiam V. N. pavogti tinkamą automobilį už 4.800 litų (1.200 JAV dolerių) užmokestį. V. N. 1993 m. gegužės 24 d. anksti ryte (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. pagrobė automobilį „VAZ 2109“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklausantį V. P. , ir perdavė pagrobtą automobilį K. N. , gavęs už tai žadėtą 4.800 litų atlygį. Paminėtą vogtą automobilį, ant kurio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis 1993 m. birželio 25 d. apie 8 val. Šilutės pl. 44 Klaipėdos m. buvo uždėtas nuo automobilio „VAZ 2109“, priklausančio V. M. , nuimtas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), R. Gr. , vykdydamas R. K. ir D. U. nurodymą, 1993 m. birželio-liepos mėnesį pergabeno iš Šilutės miesto į Kauno mieste išnuomotą garažą, skirtą vogto automobilio laikymui iki nusikaltimo dienos, kur nuvalė rankų pirštų pėdsakus nuo automobilio kėbulo ir salono dalių. 1993 m. liepą A. B. su R. K. ir D. U. atvykus į R. Gr. butą, esantį (duomenys neskelbtini)., dalyvaujant R. Gr. , buvo aptartas detalus V. U. ir V. R. nužudymo planas, paskirstyti vaidmenys. Pagal parengtą planą A. P. , R. K. ir D. U. , turėdami tikslą užsitikrinti sau alibi, nusikaltimo išvakarėse turėjo išvykti į užsienį, o A. B. ir R. Gr. vogtu automobiliu turėjo vykti į Radvilų dvaro g. Kauno mieste ir ten, panaudojant šaunamuosius ginklus, nužudyti V. U. ir V. R. , po ko važiuoti į sutartą vietą prie Nevėžio upės Užliedžių kaime, Kauno rajone, paslėpti ten įrengtoje slėptuvėje – miške įkastame metaliniame bidone, ginklus, paskandinti Nevėžio upėje vogtą automobilį ir, perplaukus upę, kitame krante persėdus į kitą automobilį, pasišalinti iš įvykio vietos. Vykdydami sukurtą planą, A. P. , R. K. ir D. U. alibi sukūrimui nusikaltimo išvakarėse išvyko į poilsinę kelionę užsienyje. 1993 m. liepos 21 d. iki 14 val., vykdydamas banditinės gaujos planą, A. B. , nešinąs krepšyje tyrimo nenustatytą šaunamąjį ginklą – 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos (AKS) automatą ir šaudmenis – ne mažiau 30 vienetų 5,45 mm kalibro šovinių, atvyko į butą (duomenys neskelbtini), iš kurio kartu su R. Gr. pastarojo automobiliu „VAZ 2101“ (tyrimo nenustatytu valstybiniu numeriu), vairuojamu A. G. , nesusijusio su banditinės gaujos veikla ir apie banditinės gaujos siekius nežinančio, nuvyko iki garažo, kuriame buvo laikomas vogtas automobilis „VAZ 2109“. A. B. ir R. Gr. persėdo į vogtą automobilį, o A. G. automobiliu „VAZ 2101” (tyrimo nenustatytu valstybiniu numeriu) nuvyko į sutartą vietą prie Nevėžio upės Užliedžių kaime, Kauno rajone. 1993 m. liepos 21 d. apie 14 val., A. B. ir R. Gr. , užsidėję veidus maskuojančias kaukes, R. Gr. vairuojamu automobiliu „VAZ 2109“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) atvyko į Radvilų dvaro gatvę Kaune, kur sustojo ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) šalia stovinčio automobilio „VAZ 2109“ ir iš turėto 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos (AKS) automato ne mažiau 30 kartų iššovė į V. U. ir V. R. , tuo padarydamas V. U. šautines kiaurymines žaizdas dešiniajame žaste, dešiniame ir kairiame sėdmenyse, dešinėje juosmens pusėje, dešiniame dilbyje, dešinės rankos V-ame piršte, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešinio sėdmens ir juosmens srityse, pilvo priekinėje sienoje, o V. R. – šautines kiaurymines žaizdas krūtinės ląstoje ir krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje su dešinio plaučio apatinės skilties pažeidimu, kairiame žaste su vidaus organų pažeidimu, tai yra dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, pasikėsino tyčia nužudyti nukentėjusiuosius, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo ir kitų gaujos narių valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiems laiku suteikus medicininę pagalbą, pastarųjų gyvybės buvo išgelbėtos, ir padarė automobilio „VAZ 2109“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 15.000 litų vertės, priklausančio V. P., vagystę, dėl ko nukentėjusysis patyrė 400 litų žalą. A. B. ir R. Gr. po nusikaltimo padarymo nuvyko prie Nevėžio upės Užliedžių kaime, Kauno rajone bei paslėpė ten miške įrengtoje slėptuvėje – žemėje įkastame bidone, 5,45 mm kalibro automatą „AKS“, paskandino upėje nusikaltimo metu naudotą vogtą automobilį „VAZ 2109“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), užkasė nusikaltimo metu vilkėtus drabužius ir, persėdę į A. G. vairuojamą automobilį „VAZ 2101“, pasišalino iš įvykio vietos. Šiais veiksmais A. B. kaltinamas pagal 1961 m. BK 75 str. (1991 m. gruodžio 3 d. Nr.I-2061, įsigal. 1991 m. gruodžio 31 d. redakcija), 2000 m. BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 9 p.
A. B. , būdamas ginkluotos banditų gaujos dalyviu, su ginkluotos banditų gaujos organizatoriais A. P. , R. K. ir R. Gr. , turėdamas tikslą pašalinti atsiskyrusį nuo gaujos ir konkuruojantį dėl nusikalstamu būdu gaunamų lėšų bei įtakos sferų nusikalstamame versle V. U. , pravarde „Vidma“, dalyvavo A. P. ir R. K. organizuotame pasikėsinime tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nužudyti V. U. . A. P. , siekusiam įtvirtinti savo autoritetą tarp Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei turinčiam tikslą pašalinti konkuruojantį dėl nusikalstamų būdu gaunamų lėšų bei įtakos sferų nusikalstamame versle V. U. , nurodžius „Ramaškės“ ginkluotos banditinės gaujos organizatoriui R. K. nužudyti nukentėjusįjį kaip keliantį grėsmę banditinei gaujai konkurentą nusikalstamame versle bei pažadėjus paramą ir užtarimą, jei po nužudymo kiltų problemų su kitų Kauno nusikalstamų grupuočių vadovais, R. K. , vykdydamas A. P. nurodymą, parengė nusikaltimo padarymo planą, paskirstė banditinės gaujos dalyvių vaidmenis, būtent 1993 m. lapkričio mėnesį neteisėtai iš R. G. , pravarde „Garba“, įgytą didelį kiekį – ne mažiau trijų kilogramų brizantinės sprogstamosios medžiagos „plastito“ (PVV-4) ir kovinį šaudmenį – sprogmenų detonatorių (skirtą sprogstamosios medžiagos sprogdinimui), atvežė į (duomenys neskelbtini), esantį R. Gr. butą, kur perdavė R. Gr. , nurodydamas pagaminto nuotolinio valdymo savadarbį sprogmenį ir panaudoti jį tikslu nužudyti V. U. , o A. B. nurodė pagamintą savadarbį sprogmenį padėti tinkamoje vietoje ir, pravažiuojant V. U. , jį susprogdinti. R. Gr. , veikusiam pagal banditinės gaujos sukurtą planą, 1993 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, tačiau iki 1993 m. gruodžio 6 d., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, pagaminus savadarbį sprogmenį, tuo tikslu panaudojant apie 3 kg brizantinės sprogstamosios medžiagos „plastito“ (PVV – 4) ir kovinį šaudmenį, dvi perdarytas radijo bangomis valdomas stoteles, A. B. , veikdamas pagal banditinės gaujos sukurtą planą, kartu su R. Gr. pastarojo vairuojamu automobiliu „VAZ 2109“ (tyrimo nenustatytu valstybiniu numeriu) 1993 m. gruodį, tačiau iki 1993 m. gruodžio 6 d., atvyko į Kauno rajono Lampėdžių gyvenvietę, kur (duomenys neskelbtini), iškasdamas gatvės dangoje duobę, padėjo atgabentą nuotolinio valdymo savadarbį sprogmenį. Kitos dienos rytą kartu su R. Gr. , pastarojo vairuojamu automobiliu „VAZ 2109“ (tyrimo nenustatytu valstybiniu numeriu), A. B. atvyko į sprogmens padėjimo vietą, tikslu susprogdinti sprogmenį, tuo dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, pasikėsino tyčia nužudyti Gervių gatve turėjusį važiuoti V. U. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų ir kitų gaujos narių valios nepriklausančių aplinkybių, nes išvakarėse savadarbis sprogmuo suveikė ir sprogo savaime, nekontroliuojamas. Šiais savo veiksmais A. B. kaltinamas pagal 1961 m. BK 75 str. (1991 m. gruodžio 3 d. Nr.I-2061, įsigal. 1991 m. gruodžio 31 d. redakcija), 2000 m. BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 9 p.
A. B. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 140 str. tvarka 2004 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2004 m. rugsėjo 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo buvo tęsiama iki 2005 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas A. B. buvo pratęsta trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2005 m. gruodžio 11 d.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. B. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas, ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Kaltinamasis mano, kad apygardos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant procesines teisės normas, kadangi teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, motyvavo tuo, kad A. B. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos gali būti paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė ir tuo teismas pagrindė manymą, kad, siekdamas išvengti bausmės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas atsižvelgė tik į kaltinimo sunkumą ir nenurodė motyvų, kodėl švelnesne kardomąją priemone negali būti pasiekti BPK 119 str. tikslai, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36 nuostatų, jog sprendimas dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai taikant kitas kardomąsias priemones neįmanoma pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 str. Vien ta aplinkybė, kad asmuo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nesudaro besąlyginio pagrindo griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimui ar jos pratęsimui. Taip pat teismas neįvertino to, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, kad kaltinamasis turi pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį, o dėl ilgo suėmimo termino jo šeima netenka vienintelio pragyvenimo šaltinio.
Kaltinamasis taip pat nurodo, kad apygardos teismo teiginiai, jog kardomoji priemonė – suėmimas paskirta esant pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, nes praeityje buvo nusikaltęs teistumui neišnykus, neatitinka tikrovės. Apygardos teismas neanalizavo baudžiamosios bylos medžiagos, susijusios su kaltinamojo teistumu (t. 14, b. l. 27-47). Kaltinamasis pareiškia, kad nėra apkaltintas padaręs nusikaltimą ar patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ankstesniam teistumui neišnykus. Todėl apygardos teismo manymas, kad kaltinamasis linkęs nusikalsti yra nepagrįstas. Be to, kaltinamasis nurodo, kad šiuo metu jis yra kaltinamas tuo pačiu nusikaltimu, už kurį jis jau yra atlikęs bausmę, ir apygardos teismas netinkamai įvertino šią aplinkybę, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu dalyvavęs prokuroras kaltinamojo skundą prašė atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė jo ginamojo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pratęsdamas A. B. suėmimo terminą, BPK 122 str., 123 str. ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Apygardos teismo nutartyje nurodytos išvados grindžiamos tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie leidžia manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas A. B. kaltinamas labai sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu. Tokie duomenys yra: įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, apžiūrų ir parodymų atpažinti protokolai, specialistų, ekspertizių išvados, operatyvinių veiksmų metu surinkti duomenys. Baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą numato griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.50 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytų pagrindu skiriant arba pratęsiat suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai. Todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Kitos A. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mažamečius vaikus, turi pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį negali paneigti teismo nurodytų suėmimo pagrindų arba būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Švelnesne kardomąja priemone nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Ir nors suėmimas kaltinamajam A. B. taikomas pakankamai ilgą laiką, tai pateisinama didele bylos apimtimi ir sudėtingumu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.50 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtint informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus ir kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. anksčiau teistas, nauji nusikaltimai buvo daromi sistemingai banditinėje gaujoje, kurios narius sieja tamprūs ryšiai. Tai rodo jo polinkį nusikalsti ir nesilaikyti visuomenės nustatytų normų. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog būdamas laisvėje A. B. gali toliau daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Kaltinamasis A. B. praeityje teistas už nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 234 str. 1 d., padarymo. Šioje byloje kaltinimai dėl minėto nusikaltimo padarymo A. B. nėra pareikšti, todėl atmetama nepagrįsta kaltinamojo skundo nuoroda, kad jis pakartotinai kaltinamas už tą patį nusikaltimą, už kurį jis jau yra atlikęs bausmę.
Kaltinamasis skunde prašo apygardos teismo nutartį panaikinti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (BPK 130 str.).
Teismo nutartis neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30d. nutarimo Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, todėl nėra pagrindo jos naikinti.
Rezoliucinė dalis
n u t aria:
kaltinamojo A. B. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.