- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-11
- Bylos Nr.
- 2K-792/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Vytautas Piesliakas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Nuteistasis
- J. V.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nuosprendžio.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendžiu J. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys bei jo reikalavimas priteisti atstovavimo išlaidas iš J. V. atmesti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: J. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. S. su proceso vedimu susijusias išlaidas. Nukentėjusiajam V. S. iš J. V. priteista 2450 Lt proceso išlaidoms atlyginti. Taip pat nukentėjusiajam V. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, bei prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį J. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 2 d., apie 9 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini), savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), medine lazda tyčia sudavė vieną smūgį V. S. į kairės rankos žastą ir padarė nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiojo žastikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendį.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, padarė esminių BPK pažeidimų, nes teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra neteisėtas ir pažeidžia BPK 20 straipsnį. Anot kasatoriaus, teismas turėjo objektyviai vertinti įrodymų visumą. Neteisingas faktinių bylos aplinkybių vertinimas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Kasatorius pažymi, kad jis viso proceso metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotos veikos, nukentėjusįjį pažįsta apie 5–6 metus, jokių nesutarimų tarp jų nėra buvę, o aikštelė, dėl kurios neva kilo konfliktas, priklauso visiems garažų kooperatyvo nariams, ja gali naudotis kiekvienas, todėl nebuvo jokio pagrindo dėl jos konfliktuoti. Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas paneigė nekaltumo prezumpciją ir esminį teiginį, kad abejonės, prielaidos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. J. V. tvirtina, kad apeliacinio nagrinėjimo metu būtent jis turėjo įrodinėti, jog yra nekaltas, o ne atvirkščiai, prokuroras – kad kasatorius yra kaltas. Anot J. V., tai, kad jis nepadarė nusikaltimo patvirtina nuoseklūs, vieną kitą patvirtinantys ir kitais bylos duomenimis nepaneigti liudytojų J. V., S. V., V. R., A. S., R. S., S. Š. parodymai, taip pat J. V. darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) išduota pažyma. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad būtent liudytojo S. Š. parodymais remtasi pagrįsti jo kaltę, tačiau šio parodymai tik patvirtina, jog kasatorius nebuvo garaže 2005 m. gegužės 2 d. rytą. Kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo pateiktu nukentėjusiojo slapta daryto pokalbio įrašo vertinimu. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šio pokalbio turinyje niekur nėra užfiksuota to fakto, jog kasatorius sudavė smūgį nukentėjusiajam. Nuteistojo nuomone, apeliacinio teismo teiginys, kad šis pokalbis patvirtina, jog kasatorius sužalojo V. S., yra tik spėjamojo pobūdžio. Nuteistasis J. V. įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino medicinos eksperto S. J. parodymus bei jo, kaip specialisto, pateiktas išvadas. Taip pat kasatorius visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu liudytojų A. S., A. B., V. Š. ir S. Š. parodymų, kurie yra išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų, vertinimu. Šie liudytojai tiesiogiai nematė įvykio. Kartu nuteistasis pritaria to paties teismo išvadai, kad įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, išrašai iš medicininių dokumentų, telefoninių skambučių išklotinės nepaneigia jo alibi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. V. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. tik teismo sprendimų teisėtumą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.
Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės ginčija įrodymų vertinimą, apeliacinio teismo sprendime padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau teismo išvados dėl byloje ištirtų įrodymų vertinimo ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, kasacinio teismo kolegija nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatytomis BPK 20 straipsnyje. Įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu kasaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus, ištirtus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus tiek nuteistąjį teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. Teismo išvados aiškios, logiškos, nuoseklios, kategoriškos ir abejonių nesukelia. Skirtingai nei teigia kasatorius, kolegija neturi pagrindo manyti, kad teismas byloje esančius duomenis vertino neobjektyviai. Kita vertus, ir pats kasatorius nenurodo jokių aplinkybių, leidžiančių suabejoti teismo nešališkumu.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo J. V. kasacinį skundą.