- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-117-777/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00465-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- G. A.
- Atsakovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- Skuodo rajono notarų biuro
- Kategorijos
- 3.1.9.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. A. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovei D. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir termino palikimui priimti pratęsimo, trečiasis asmuo Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2019 m. sausio 10 d. sudarytą žemės sklypų dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 247, kuria A. A., atstovaujama įgalioto asmens V. N., padovanojo atsakovei D. A. nekilnojamuosius daiktus. Pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 20 d. A. A. Danijos Karalystėje išduotą įgaliojimą V. N.. Taikyti vienašalę restituciją, grąžinant nekilnojamuosius daiktus į padėtį, buvusią iki dovanojimo sutarties sudarymo. Atnaujinti (pratęsti) ieškovei jos praleistą įstatymo nustatytą terminą 2019 m. rugpjūčio 5 d. mirusios motinos A. A. palikimui priimti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatytas terminas procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, ja ieškovė įpareigota pateikti teismui patikslinto ieškinio, prašymo dėl duomenų išreikalavimo ir pradinio ieškinio priedų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į tą kalbą, kuri yra suprantama asmenims, kuriems jie turi būti įteikti.
3. 2020 m. spalio 29 d. teisėjo rezoliucija patenkintas ieškovės atstovo prašymas ir terminas procesinių dokumentų trūkumui pašalinti pratęstas iki 2020 m. lapkričio 26 d. 2020 m. lapkričio 26 d. teisme gautas ieškovės atstovės prašymas pratęsti terminą procesinių dokumentų trūkumui pašalinti iki 2020 m. gruodžio 23 d. dėl didelės verstinų dokumentų apimties (60 lapų) ir reikalingo papildomo laiko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai parinkti vertėją konkurso būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi prašymą pratęsti terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti atmetė, pradinį ieškinį paliko nenagrinėtą, patikslintą ieškinį laikė nepaduotu.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
5.1. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kokius veiksmus ji atliko dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatyto termino procesinių dokumentų trūkumams šalinti iki 2020 m. lapkričio 26 d. teismui pateikto prašymo pratęsti terminą procesinių dokumentų trūkumui pašalinti. Padarė išvadą, kad minėtas laikotarpis buvo pakankamas procesinių dokumentų trūkumams pašalinti ir ieškovė nenurodė teismui svarbių priežasčių dėl termino pratęsimo, todėl prašymą atmetė.
5.2. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė šioje byloje yra ieškovės sesuo. Nurodė, kad iš bylos proceso, pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė reiškia poziciją dėl galimybės grįžti į Lietuvą ir perleisti ieškovei dalį ginčijama dovanojimo sutartimi jai perleistų žemių ir tokiu būdu išvengti teisminio proceso. Padarė išvadą, kad ieškovė tikėdamasi tokios galimos bylos baigties, nenorėdama patirti papildomų bylinėjimosi išlaidų už dokumentų vertimus, taip pat ir kitų bylinėjimosi išlaidų, siekia neskubinti bylos proceso ir reiškia prašymus dėl termino procesinių dokumentų trūkumams pašalinti pratęsimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7.1. Nurodo, jog ieškovės atstovė advokatė G. S. kartu su prašymu suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės į bylą taip pat pateikė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VGTPT) sprendimą Nr. (8.3)TP-20-T-1492-12826, kuriame nurodyta, jog ieškovė 2020 m. spalio 15 d. pateikė Tarnybai prašymą, reg. Nr. (8.3) KLTP-1492, suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-313-1111/2020 dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Mano, kad ji laiku ėmė rūpintis valstybės pagalba 2020 m. rugsėjo 25 d. teismo nutartimi nustatytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – vertimams parengti, nes savo lėšomis apmokėti vertimo paslaugų negalėjo. Pažymėjo, jog sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimo procesas Tarnyboje užtruko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės valios, ir buvo priimtas tik 2020 m. lapkričio 17 d..
7.2. Nurodė, kad, suteikus ieškovei antrinę teisinę pagalbą, ieškovės atstovė advokatė G. S. 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui prašymą pratęsti trūkumų šalinimo terminą iki š. m. gruodžio 23 d., nes 2020 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl dokumentų vertimo (el. laiškas Tarnybai pateiktas prie prašymo). Teigia, jog Tarnyba neturi darbuotojų – vertėjų, tad kiekvienu atskiru vertimo reikalingumo atveju skelbia konkursą vertimo paslaugoms atlikti. Pažymi, kad apklausos metu teiraujamasi kainos, vertimo atlikimo terminų. Tarnyba, užklaususi keletą potencialių paslaugos teikėjų, informavo, kad tokios apimties (60 lapų) dokumentų vertimui į danų kalbą mažiausias reikalingas laikas – apie 3 savaitės. Akcentuoja, jog dėl šios priežasties ieškovės atstovė ir teikė prašymą dėl termino pratęsimo iki 2020 m. gruodžio 23 d.
7.3. Teigia, jog ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovė nebesuinteresuota bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė. Taip pat mano, kad teismas ieškinį palikti nenagrinėtą gali tik išimtinais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu. Nurodo, kad šiuo atveju ieškovės piktnaudžiavimo procesu teismas nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas pratęsti terminą patikslinto ieškinio trūkumams ištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
11. Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Taip iš karto neatsisakant priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio dokumento padavimo dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 2 dalis).
12. Atskiruoju skundu ieškovė iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, todėl nepagrįstai atsisakė pratęsti terminą patikslinto ieškinio trūkumams ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė, vykdydama Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus, kreipėsi į vertimų biurą dėl procesinių dokumentų išvertimo į danų kalbą. Vertimų biure ieškovė buvo informuota, jog dokumentų vertimas kainuos apie 1 200 Eur. Ieškovė, prašydama pratęsti terminą ieškinio trūkumams ištaisyti pirmąjį kartą, nurodė, kad dėl sunkios savo finansinės padėties tokio pirmosios instancijos teismo įpareigojimo įvykdyti negali. Iš į bylą pateikto VGTPT 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3)TP-20-T-1492-12826 matyti, kad ieškovė 2020 m. spalio 15 d. kreipėsi į VGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-313-1111/2020 dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Minėtu sprendimu VGTPT nusprendė teikti ieškovei teisinę pagalbą šioje byloje. Taip pat nustatyta, kad kartu su prašymu pratęsti terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti ieškovės atstovė į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 25 d. elektroninio laiško kopiją, iš kurios matyti, jog 2020 m. lapkričio 25 d. VGTPT buvo išsiųsti procesinių dokumentų nuorašai, kurių vertimą įpareigojo pateikti teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad iekovė dėjo pastangas kuo operatyviau įvykdyti teismo įpareigojimus (kreipėsi į vertimų biurą bei VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo), tačiau pirmosios instanijos teismo įpareigojimo laiku neglėjo įvykdyti dėl savo sunkios finansinės padėties.
13. Nors Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi bei 2020 m. spalio 29 d. teisėjo rezoliucija nustatė pakankamai ilgą terminą patikslinto ieškinio trūkumams ištaisyti (60 dienų), tačiau byloje esantys ir šios nutarties 12 punkte aptarti įrodymai paneigia skundžiamos teismo nutarties išvadas, jog ieškovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kokius veiksmus ji atliko dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatyto termino procesinių dokumentų trūkumams pašalinti iki 2020 m. lapkričio 26 d. teismui pateikto prašymo pratęsti terminą procesinių dokumentų trūkumui pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad yra pagrindas pratęsti terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.
14. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, sutinka ir su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pradinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Akcentuotina, jog ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma, o ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju sprendžiamas klausimas ne dėl pradinio ieškinio neatitikties ieškinio turinio reikalavimams, tačiau sprendžiamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimas. Nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu 2019 m. lapkričio 25 d. Ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2019 m. gruodžio 5 d. Nors pirmosios instancijos teismas palikdamas pradinį ieškinį nenagrinėtą nurodė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tačiau skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių argumentų, kokių ieškinio turiniui keliamų reikalavimų pradinis ieškinys neatitinka, nesprendė klausimo dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo pradiniam ieškiniui, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas ir nepagrįstai pradinį ieškinį paliko nenagrinėtą.
15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji naikintina ir klausimas dėl termino patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo gražintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl termino patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.