Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. Teikime nurodyta, jog Priėmimo ir integracijos agentūra 2025 m. liepos 21 d. raštu Nr. J-1098 informavo, kad Užsienietis, vadovaujantis Priėmimo ir integracijos agentūros direktoriaus 2025 m. liepos 17 d. įsakymu VK-1290, išvyko gyventi į Priėmimo ir integracijos agentūros Vilniaus priėmimo centrą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., Vilnius.

5. Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 25S187593, kuriuo nusprendė Užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); įpareigoti užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; jeigu užsienietis savanoriškai neišvyks iš Lietuvos Respublikos išsiųsti jį iš Lietuvos į kilmės valstybę; uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.

II.

III.

17.3. Nesutinka su Užsieniečio teiginiu, kad jo byloje įpareigojimas pranešti apie savo gyvenamąją vietą Centrui būtų pakankama teisinė priemonė. Užsieniečio atžvilgiu Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 25S187593 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir šis sprendimas yra apskųstas. Kadangi Užsieniečio prieglobsčio byloje galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tinkamam prieglobsčio prašymo motyvų nustatymui, priimto Migracijos departamentu 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo teisminiam išnagrinėjimui ir įvykdymui yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, kitos švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės nagrinėjamu atveju taikymas nepasieks Įstatymu numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. kovo 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas A. M. galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

19. Teisėjų kolegija, atsakydama į Užsieniečio argumentus dėl jo suklaidinimo socialinio darbuotojo dėl bylos esmės, bei jo 2025 m. spalio 14 d. sutikimo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka išgavimo nesupažindinus su Teikimu, akcentuoja, kad užsieniečių sulaikymo ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo atveju dėl žodinio / rašytinio proceso yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos Įstatyme, kurio 116 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

20. Nagrinėjamu atveju Centras Teikime prašo organizuoti teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, teigdamas, kad Užsieniečiui pranešta apie teikimą, užsienietis su teikimu sutinka, dalyvauti teismo posėdyje nepageidauja. Kartu su Teikimu Centras teismui pateikė Užsieniečio 2025 m. spalio 14 d. pasirašytą sutikimą, kuris yra parengtas keliomis kalbomis ir jame yra nurodyta, kad Užsienietis supažindintas su Teikimu, dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Užsieniečiui nedalyvaujant teismo posėdyje sutinka, kad teismas priimtų sprendimą rašytinio proceso tvarka. Taip pat Užsienietis sutinka, kad sprendimas būtų priimtas nedalyvaujant advokatui, bei neprieštarauja, kad teismas priimtų sprendimą pratęsti apgyvendinimą laikinojo apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad Užsienietis apeliaciniame skunde 2025 m. spalio 14 d. sutikimą sieja su suklaidinimu ir teigia, jog nebuvo supažindintas su Teikimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nepranešė Užsieniečiui apie teismo posėdžio laiką ir vietą, bei neužtikrino jo ir / ar jo atstovo dalyvavimo teismo posėdyje, tačiau šis proceso trūkumas nėra esminis ir yra pašalinamas apeliaciniame procese, nes Užsieniečio apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

21. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro Teikimą ir alternatyvios sulaikymui priemonės terminą pratęsė. Užsienietis apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam turėtų būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, įpareigojimas Užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą.

22. Pagal Įstatymo 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

24. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

25. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, be kita ko, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021; kt.).

27. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

28. Byloje nustatyta, kad Užsienietis į Europos Sąjungą atvyko teisėtai, turėdamas Šengeno „C“ tipo vizą, galiojusią nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. kovo 1 d. Užsienietis 2025 m. sausio 30 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje pateikė prašymą dėl tarptautinės apsaugos. Užsienietis 2025 m. balandžio 28 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. 25S108037 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį skubos tvarka, bei 2025 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 25S187593 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); įpareigoti Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; jeigu Užsienietis savanoriškai neišvyktų iš Lietuvos Respublikos išsiųsti jį iš Lietuvos į kilmės valstybę; uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos. Pastarasis Migracijos departamento sprendimas yra apskųstas, taigi, Užsieniečio prieglobsčio byloje galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kurios taikymo terminas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 18 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2025 m. spalio 28 d.

29. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nepasikeitė, bei atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, nepažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančių taisyklių, pratęsė užsieniečiui taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę iki 2026 m. kovo 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas užsieniečio galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (Įstatymo 115 str. 1 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino Užsieniečio šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, t. y aplinkybių, jog Užsieniečio sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė J. R. yra sudariusi nuomos sutartį ir įsikūrusi (duomenys neskelbtini), bute, kuriame savaitgaliais nuolat lankosi Užsienietis ir ar šiame bute yra tinkamos sąlygos gyventi šeimai.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra ginčo dėl Užsieniečio tapatybės, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat duomenų, pagrindžiančių, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kadangi jis teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, nepažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančių taisyklių, Užsienietis yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete ir turi galimybę su ja kartu gyventi išnuomotame bute, daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams užtikrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo tikslai gali būti pasiekti ir taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte – užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

31. Pažymėtina, kad nors Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad Užsienietis siekia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų pakeistas, t. y. paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė būtų pakeista į švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, skiriant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. pratęsimo tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą iki 2026 m. kovo 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.