- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2-662-450/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00085-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Kategorijos
- 3.4.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal bankrutavusios individualios įmonės „Odrė“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ultima optio“, atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria nutraukta individualios įmonės „Odrė“ bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi individualiai įmonei „Odrė“ (toliau – IĮ „Odrė“) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Ultima optio“ (toliau – UAB „Ultima optio“). Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi buvo patvirtintas 2019 m. vasario 4 d. sudarytas susitarimas tarp bankrutavusios individualios įmonės „Odrė“, atstovaujamos bankroto administratorės, ir O. M. dėl IĮ „Odrė“ kreditorių finansinių reikalavimų ir bankroto administravimo išlaidų padengimo. Teismas paskyrė 2019 m. vasario 27 d. posėdį rašytinio proceso tvarka spręsti klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo.
3. Bankrutavusios IĮ „Odrė“ bankroto administratorė UAB „Ultima optio“ 2019 m. vasario 15 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu atidėti klausimo dėl bankrutavusios IĮ „Odrė“ bankroto bylos nutraukimo svarstymą iki tol, kol įmonės savininkė O. M. visiškai įvykdys 2019 m. vasario 4 d. susitarimą dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų ir bankroto administravimo išlaidų padengimo, tačiau ne ilgiau kaip iki įmonės supaprastinto bankroto procedūros pabaigos (iki 2019-08-03). Prašymas teisėjo rezoliucija buvo priimtas į bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi IĮ „Odrė“ bankroto bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, kuria patvirtintas susitarimas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų ir bankroto administravimo išlaidų padengimo įsiteisėjo, šis susitarimas laikytinas taikos sutartimi, todėl bankroto byla nutraukiama.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bankroto byla nutraukiama, kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina. Taigi, teisinis reglamentavimas nenumato, jog patvirtinus taikos sutartį ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, galėtų būti priimtas koks nors kitas sprendimas, nei bankroto bylos nutraukimas. Teismas sprendė, jog abejonės, ar bus laikomasi taikos sutarties sąlygų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl bankroto bylos nutraukimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Bankrutavusi IĮ „Odrė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ultima optio“, atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti nutraukti bankrutavusios IĮ „Odrė“ bankroto bylą, kadangi bankroto byloje nebuvo sudaryta taikos sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Bankroto administratorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2019 m. vasario 4 d. sudarytas susitarimas tarp bankrutavusios IĮ „Odrė“ ir įmonės savininkės O. M. yra taikos sutartis, kadangi minėtas susitarimas neatitinka taikos sutarties apibrėžimo, numatyto ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalyje. Nurodė, kad taikos sutartį, kuria būtų užbaigta bankroto byla, privalo pasirašyti 2/3 kreditorių, administratorius ir įmonės savininkas, o 2019 m. vasario 4 d. susitarimas sudarytas tik tarp bankrutavusios IĮ „Odrė“ ir įmonės savininkės O. M., kreditoriai susitarimo nepasirašė, jo nepatvirtino, todėl susitarimas nelaikytinas taikos sutartimi pagal ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
8. Susitarimu buvo sutarta, kad BIĮ „Odrė“ savininkė per supaprastinto bankroto proceso terminą padengs kreditorių finansinius reikalavimus ir administravimo išlaidas. Įvykdžius susitarimą, būtų teikiamas teismui prašymas dėl BIĮ „Odrė“ pabaigos, kadangi BIĮ „Odrė“ jokios veiklos prieš iškeliant bankroto bylą nevykdė, o ir įmonės savininkė nėra išreiškusi noro toliau tęsti veiklą. Todėl, įvykdžius susitarimą ir savininkei padengus visus finansinius reikalavimus bei administravimo išlaidas, būtų sprendžiamas klausiamas dėl bankrutavusios IĮ „Odrė“ įmonės pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
9. Pažymėjo, kad susitarimas nėra pilnai įvykdytas, pagal susitarimą paskutinė įmoka turėtų būti atlikta iki 2019 m. liepos 31 d.
Atsiliepimas
10. Kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad, vadovaujantis ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalimi, kuomet įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas, administratorius ir įmonės savininkas. ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis numato, kad taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. IĮ „Odrė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pripažinta Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi.
11. Bankrutavusios IĮ „Odrė“ savininkė O. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, kuria nutraukta IĮ „Odrė“ bankroto byla, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti nutraukti bankrutavusios IĮ „Odrė“ bankroto bylą. Paaiškino, kad sudarė susitarimą su bankroto administratore, o ne taikos sutartį. Nurodė, kad atsiliepimo pateikimo dieną nėra įvykdžiusi susitarimo, kadangi paskutinę įmoką turi pervesti 2019 m. liepos 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl taikos sutarties sąlygų bankroto byloje
14. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti (ĮBĮ 2 straipsnio 11 punktas). Kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas, administratorius ir įmonės savininkas (savininkai). Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 straipsnio 3, 4 dalys).
15. Pažymėtina, kad į likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo. Iš ĮBĮ nuostatų analizės darytina išvada, kad bankroto procesas apima tris stadijas: 1) bankroto bylos iškėlimo; 2) bankrutavimo; 3) bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Pagal ĮBĮ nuostatas, bankroto procedūros nuosekliai vykdomos tam tikromis stadijomis, o jas pabaigus ir teismui patvirtinus, grįžti prie jau atliktų bankroto proceso stadijų neleidžiama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323-157/2016).
16. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad IĮ „Odrė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, o susitarimas dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų ir bankroto administravimo išlaidų padengimo pasirašytas vėliau, 2019 m. vasario 4 d., ir patvirtintas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad yra sudaryta taikos sutartis, kaip ją apibrėžia ĮBĮ įstatymo nuostatos, ir yra pagrindas nutraukti bankroto bylą pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pateiktas tvirtinti susitarimas yra sudarytas po nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įsiteisėjimo, todėl nėra visų įstatymo nustatytų sąlygų susitarimą laikyti taikos sutartimi ir nutraukti bankroto bylą.
17. Pažymėtina ir tai, kad po to, kai iškeliama bankroto byla iki nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojam dėl bankroto, su kreditoriais gali būti sudaroma taikos sutartis, kurios esminis tikslas yra užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir tenkinti kreditorių reikalavimus iš tokios įmonės veiklos pajamų. Taikos sutarties sudarymas leidžia suderinti įmonės kreditorių ir jos savininkų (akcininkų) bei visuomenės interesus: išsaugoma verslo sukurta pridėtinė vertė, darbo vietos, įmonė išlieka mokesčių mokėtoju. Į likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
8. Nagrinėjamu atveju įmonės savininkė O. M. ir bankroto administratorė patvirtino, kad O. M. susitarimu įsipareigojo kreditorių finansinius reikalavimus patenkinti bei padengti administravimo išlaidas savo sąskaita (susitarimo 3 punktas). Iš civilinės bylos medžiagos nenustatyta, kad įmonė būtų veikianti, siekiama išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Priešingai, bankroto administratorės teigimu, to neneigia ir įmonės savininkė O. M., įmonė iki bankroto bylos iškėlimo realiai veikos nevykdė, šiuo metu siekiama tik atsiskaityti su kreditoriais, bankroto administratoriumi ir išregistruoti įmonę iš Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro. Taigi nėra taikos sutarčiai, sudaromai bankroto procese, būdingo bruožo – siekio užtikrinti veiklos tęstinumą, kaip tai numatyta ĮBĮ 2 straipsnio 11 punkte.
9. Vadovaujantis ĮBĮ 28 straipsnio nuostatomis, taikos sutartis turi būti pasirašyta visų kreditorių arba jų įgalioto atstovo, bankroto administratoriaus ir įmonės savininko. Nagrinėjamu atveju susitarimas yra sudarytas tik tarp bankroto administratorės ir IĮ „Odrė“ savininkės O. M., taigi nėra ir šių įstatymo reikalaujamų sąlygų.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis, kaip ji yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 11 punkte, taip pat neteisingai taikė ir aiškino ĮBĮ teisės normas, kurios numato, jog taikos sutartis, kuri yra pagrindas bankroto bylą nutraukti, gali būti sudaroma tik iki nutarties, kuria įmonė pripažįstama bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įsiteisėjimo, o ją pasirašyti turi visi kreditoriai arba jų įgaliotas atstovas, bankroto administratorius ir įmonės savininkas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį.