Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas, patikslinęs skundo reikalavimus, prašo: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. NSN-19-123, kuriuo skirta drausminė nuobauda (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 2S-2903 (toliau – ir Sprendimas 2) (abu kartu – ir ginčijami sprendimai); 4) priteisti 200 Eur neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus.

Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais.

Pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. balandžio 3 d. atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, kameroje Nr. 146, buvo atlikta planinė krata, kurioje jam nebuvo leista dalyvauti. Pareiškėjo tvirtinimu, jis pareigūnams nurodė, jog draudžiamų daiktų kameroje neturi, tačiau po kratos pareigūnai jam pranešė, kad jo kameroje, slėptuvėje, buvo rastas išmanusis laikrodis su SIM kortele. Pasak pareiškėjo, pareigūnai jo atžvilgiu buvo iš anksto nusiteikę, be tyrimo konstatavo, kad šis laikrodis priklauso būtent pareiškėjui.

Pareiškėjas nurodo ir tai, kad maždaug po savaitės gavo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. NSN-19-123, kuriuo jam skirta nuobauda, uždraudžiant vieną mėnesį pirkti parduotuvėje. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, jis pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai.

Pasak pareiškėjo, Lietuvos kalėjimų tarnyba 2025 m. balandžio 22 d. atsakymu Nr. 2S-2903 atmetė jo skundą, tačiau šis pateiktas atsakymas grįstas tik prielaidomis.

Pareiškėjas nurodo, kad jis dažnai vyksta į kitas įkalinimo įstaigas, per paskutinius 10 mėnesių pakeitė daugybė kamerų. Nurodo, kad apgyvendintas kameroje Nr. 146, slėptuvių joje neieškojo, jam nebuvo žinoma, kad kameroje yra įrengta slėptuvė. Teigia, kad rastas išmanusis laikrodis buvo su SIM kortele, o jo žiniomis, visos SIM kortelės yra registruotos, dėl to pareigūnai atlikę tyrimą galėjo išsiaiškinti, ar yra sąsaja su pareiškėju. Akcentuoja, kad kamera Nr. 146 nėra jo nuosavybė ir jam nesant, ar prieš jį patalpinant į šią kamerą, bet kuris asmuo galėjo įrengti slėptuvę ir padėti draudžiamą daiktą. Nurodo, kad Kauno kalėjimo viršininkas per sekundę konstatavo, kad būtent pareiškėjas buvo ten laikomas, dėl to rastas draudžiamas daiktas yra būtent jo ir dėl to skyrė drausminę nuobaudą.

Pareiškėjas vertina, kad yra nubaustas ir persekiojimas už padarytą nusižengimą, nes mėnesį laiko negali pirkti prekių, negali susitikti su žmona pasimatyme ir tai sukelia psichologinius ir dvasinius išgyvenimus.

Pažymi, kad nesutikdamas su Kauno kalėjimo viršininko sprendimu, kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą tikintis, kad bus išspręsta problema, bet teigia, kad nesulaukė nešališko tyrimo ir priimtas sprendimas yra vienareikšmiškai palankus tik Kauno kalėjimo viršininkui.

Nurodo, kad neturtinė žala jam atsirado dėl to, kad jis buvo nubaustas neteisingai ir vieną mėnesį negalėjo pirkti maisto, tabako ir kitų prekių. Vertina, kad jis visą mėnesį buvo baudžiamas neteisėtai. Papildomai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, jeigu nuteistasis yra nubaustas drausmine nuobauda, jis taip pat negali susitikti su žmona vienai parai be pareigūnų priežiūros.

Paaiškina, kad dėl neteisingų priimtų sprendimų jaučiasi diskriminuojamas, kenčia nuo nepasitikėjimo įkalinimo įstaigos administracija, taip pat jaučiasi dvasiškai sukrėstas ir prislėgtas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė ir tai, kad kameroje Nr. 146 buvo vienas, maistą gaudavo kameroje, išvedamas buvo tik pasivaikščioti. Iki kratos atlikimo nurodytoje kameroje, kai buvo rastas draudžiamas daiktas, buvo apgyvendintas prieš 2–3 dienas. Pabrėžė, kad kratos jo kameroje buvo atliekamos po 1–2 kartus per dieną, bet nieko draudžiamo nebuvo rasta. Pareiškėjo vertinimu svarbu ir tai, kad jam nežinoma, ar tas laikrodis buvo veikiantis, jis jo nenaudojo. Mano, kad rastą laikrodį su SIM kortele galėjo padėti pareigūnai arba kiti nuteistieji, kurie dirba ūkio skyriuje ir, jei reikia, sutvarko kamerą po kratos.

Dėl nurodytų aplinkybių teismo prašo, tenkinti jo pateiktą skundą, panaikinti priimtus Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. NSN-19-123, taip pat panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 2S-2903 ir priteisti 200 Eur neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus.

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

Lietuvos kalėjimų tarnyba (atsakovė ir atsakovės atstovė) atsiliepime (b. l. 26–42) nurodo, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 15 d. skundu (užregistruota 2025 m. balandžio 15 d., Nr. 2G-1493) (toliau – Skundas) kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą prašydamas panaikinti Sprendimą 1. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad „kameroje buvo atlikta krata, mane išvedus iš kameros į laikino sulaikymo kamerą, kai buvau gražintas į kamerą kratą daręs pareigūnas parodė kažkokį laikrodį <...> ir pareiškė, kad per kratą buvo rastas draudžiamas daiktas ir vėliau po pa paros ar dienų buvo duotas rašyti paaiškinimas, kuriame nurodžiau, kad tokio daikto nesu matęs ir jis man nepriklauso“ (citatos kalba netaisyta). Nurodo, kad Skunde taip pat teigiama, kad iš Šiaulių kalėjimo pareiškėjas grįžo prieš savaitę, prieš kratos atlikimą, ir kas buvo tikrintoje gyvenamojoje patalpoje nežinojo, nes nėra rasto daikto savininkas ir prašė panaikinti Sprendimu 1 paskirtą drausminę nuobaudą.

Lietuvos kalėjimų taryba išnagrinėjusi Skundą ir su juo susijusią dokumentinę medžiagą – Sprendimą 1, Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto 2025 m. balandžio 3 d. tarnybinį pranešimą SV-19-9001, Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus įstaigos patalpų, teritorijos kratos ir apžiūros 2025 m. balandžio 3 d. protokolą Nr. SV-19-8996, ir pareiškėjo 2025 m. balandžio 3 d. paaiškinimą (registracijos Nr. SV-19-8970) – nustatė, jog kratos metu, tikrinant kameros tualeto patalpą, rastas išmanusis laikrodis su mobiliojo ryšio telefono funkcija. Atsižvelgiant į padarytą pažeidimą, Kauno kalėjimo viršininko Sprendimu 1 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą).

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 15 straipsnio 1 punkte išdėstyta suimtųjų teisė laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti asmeninių daiktų, šių daiktų įgijimo būdai ir naudojimosi jais reikalavimai, 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos bei vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės), 46 punkte nurodo suimtiesiems (išskyrus suimtuosius, atliekančius Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje Taisyklių 42.1.1–42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2.1–42.2.5, 42.3.1–42.3.13, 42.4.1–42.4.7 ir 42.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Išmaniojo laikrodžio su mobiliojo ryšio telefono funkcija turėjimas šiuo atveju nėra numatytas. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji, nevykdantys šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų, gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: 1) pailginto pasivaikščiojimo laiko panaikinimas; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) suimtojo izoliavimas iki dešimt parų, o nepilnamečio suimtojo – iki penkių parų.

Pažymi, kad Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2025 m. balandžio 3 d. apie 9 val. 40 min., atliekant kameroje Nr. 146 neplaninę kratą, rastas išmanusis laikrodis su mobiliojo ryšio telefono funkcija su SIM kortele. Pažymi, kad prieš atliekant kratą pareiškėjo buvo paklausta, ar neturi kameroje neleistinų daiktų, jis į šį klausimą atsakė, jog neturi, tačiau tikrinant kameros tualeto patalpą, rastas išmanusis laikrodis su mobiliojo ryšio telefono funkcija. Lietuvos kalėjimų tarnyba konstatuoja, kad įvertinus Skundo nagrinėjimui pateiktą dokumentinę medžiagą, kad savo veiksmais, o būtent turėdamas draudžiamą daiktą, pareiškėjas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 1 punktą bei 20 straipsnio 1 ir 2 punktus bei Taisyklių 46 punktą, dėl to pareiškėjui pagrįstai skirta Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

Nurodo, kad Kauno kalėjimo viršininko Sprendimas 1 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Pažymi, kad nuobauda paskirta laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 31 straipsnio nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, nuobauda paskirta viršininko Sprendimu 1, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, dėl to vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi nuobaudos panaikinimui nėra pagrindo.

Atsakovė nurodo, kad palaiko Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendime išdėstytą poziciją bei pažymi, jog Sprendimas dėl nuobaudos paskyrimo, bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Sprendimas 2 pareiškėjui pateikti nepažeidus Lietuvos Respublikos viešojo administracijos įstatymo nustatytų reikalavimų, atsakymas pateiktas išsamus, nurodomi motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Dėl to vertina, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertino pareiškėjo skundžiamas aplinkybes ir išnagrinėjo pareiškėjo Skundą 1.

Teigia, kad Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. NSN-19-123 ,,Dėl drausminės nuobaudos D. S. skyrimo“ priimtas surinkus pakankamai duomenų patvirtančių padaryto pažeidimo faktą bei leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėjui paskirta nuobauda teisėta ir pagrįsta, atitinkanti proporcingumo principą, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. 2S-2903 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ surašytas informatyviai, laikantis teisės aktų nuostatų, todėl vertina, kad pareiškėjo skundas yra visiškai niekuo nepagrįstas. Dėl to teigia, kad pareiškėjo argumentai tiek dėl Sprendimo 1 dėl nuobaudos, tiek dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Sprendimo 2 yra nepagrįsti ir ginčijamų sprendimų panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė. Dėl to vertina, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kuriose nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Pažymi, kad nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti neturtinę žalą atsirasti negali.

Akcentuoja, kad pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Nurodo, kad niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 200 Eur neturtinės žalos suma. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde, nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai tiesiogiai įtakojo šį besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo.

Atsižvelgusi į tai prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. NSN-19-123 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo D. S. skyrimo“ (Sprendimas 1), kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 2S-2903 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (Sprendimas 2), teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl sprendimų, susijusių su (ne)pagrįstu drausminės priemonės taikymu ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos.

Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus įstaigos patalpų, teritorijos kratos ir apžiūros 2025 m. balandžio 3 d. protokolas Nr. SV-19-8996, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 3 d. 9.40 val. neplaninės kameros Nr. 146 kratos metu išimti ir atiduoti suimtiesiems (nuteistiesiems) draudžiami turėti daiktai: išmanusis laikrodis su MRT funkcija „Manta MA427 Chico“ ir SIM kortele (b. l. 40).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto 2025 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas SV-19-9001 dėl rasto išmaniojo laikrodžio su skambinimo funkcija, kuriame nurodyta, kad atliekant balandžio 3 d., apie 9 val. 40 min., kameros Nr. 146 neplaninę kratą, tikrinant kameros tualeto patalpą, buvo rastas išmanusis laikrodis su mobiliojo ryšio telefono funkcija “Manta MA427 Chico“ (IMEI Nr. duomenys neskelbtini) su SIM kortelės „LABAS“ Nr. duomenys neskelbtini. Taip pat nurodyta, kad prieš atliekant kameros kratą, kalinamojo D. S. buvo paklausta, ar neturi kameroje neleistinų turėti daiktų, tačiau minėtas kalinamasis nurodė, kad tokių daiktų neturi (b. l. 38).

Pareiškėjo 2025 m. balandžio 3 d. paaiškinimas Nr. SV-19-8970, kuriame nurodyta, kad per kratą pareigūnai kažkur rado kažkokį laikrodį, kas per laikrodis ar iš kur jis, pareiškėjas nežino, nes pirmą kartą mato pareigūnų rodomą daiktą (b. l. 39).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. NSN-19-123 ,,Dėl drausminės nuobaudos D. S. skyrimo“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 3 d., apie 9 val. 40 min., atliekant kameroje Nr. 146 neplaninę kratą buvo rastas išmanusis laikrodis su mobiliojo ryšio telefono funkcija su SIM kortele. Be to nurodyta, kad prieš atliekant kratą, suimtasis nurodė, kad neleistinų turėti daiktų kameroje neturi, dėl to tokiu savo elgesiu suimtasis pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus, bei Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 46 punkto reikalavimus ir dėl to pareiškėjui paskirta drausminė priemonė – atimta teisė vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 5-6).

Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. 2S-2903 dėl skundo išnagrinėjimo, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir su juo susijusią dokumentinę medžiagą – Sprendimą, Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto 2025-04-03 tarnybinį pranešimą SV-19-9001, Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus įstaigos patalpų, teritorijos kratos ir apžiūros 2025-04- 03 protokolą Nr. SV-19-8996, ir Pareiškėjo 2025-04-03 paaiškinimą (registracijos Nr. SV-19-8970) – nustatė, jog kratos metu, tikrinant kameros tualeto patalpą, rastas išmanusis laikrodis su mobiliojo ryšio telefono funkcija. Dėl to Kauno kalėjimo viršininko Sprendimu buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą). Taip pat nurodyta, kad įvertinus pareiškėjo skundo nagrinėjimui pateiktą dokumentinę medžiagą konstatuota, kad savo veiksmais, o būtent turėdamas draudžiamą daiktą, pareiškėjas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 1 punktą bei 20 straipsnio 1 ir 2 punktus bei Taisyklių 46 punktą. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjui pagrįstai skirta Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta drausminė nuobauda - draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Konstatuota, kad Kauno kalėjimo viršininko Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Pažymėta, kad nuobauda paskirta laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 31 straipsnio nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, nuobauda paskirta viršininko Sprendimu, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, dėl to vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi nuobaudos panaikinimui nėra pagrindo (b. l. 3-4).

Lietuvos kalėjimų tarnybos 2026 m. kovo 16 d. raštas Nr. 1S-1727 „Dėl paaiškinimų pateikimo“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 3 d. atliktos kratos vaizdo įrašo pateikti teismui atsakovas negali, kadangi jis nebuvo išsaugotas (b. l. 61).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2026 m. kovo 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. SV-19-734 ,,Dėl rasto išmaniojo laikrodžio su skambinimo funkcija“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 3 d., apie 9 val. 40 min. atliekant neplaninę kratą kameroje Nr. 146, tikrinant kameros tualeto patalpą, buvo rastas išmanusis laikrodis su mobiliojo ryšio telefono funkcija “Manta MA427 Chico“ (IMEI Nr. duomenys neskelbtini) su SIM kortelės „LABAS“ Nr. duomenys neskelbtini. Nurodyta, kad prieš atliekant kratą minėtoje kameroje, joje laikomo kalinamojo D. S. buvo paklausta ar neturi kameroje neleistinų kalinamiesiems turėti daiktų, tačiau D. S. nurodė, kad tokių daiktų kameroje nėra. Informuojama, kad kalinamasis D. S. kameroje Nr. 146 buvo laikomas vienas nuo 2025 m. sausio 7 d. iki išvykimo dienos į kitą bausmės atlikimo vietą. Pažymėta, kad vadovaujantis Kauno kalėjimo patalpų ir teritorijos kratų grafiku, kiekvieną mėnesį minėtoje patalpoje (kameroje) buvo atliekama ne mažiau kaip viena planinė krata bei neplaninės kratos, kurios atliekamos, esant įtarimui, kad kameroje laikomi kalinamieji gali turėti neleistinų kalinamiesiems turėti daiktų (b. l. 62).

II. Dėl ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumo

Kaip minėta, pareiškėjas ginčija Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. NSN-19-123 ir 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 2S-2903, susijusius su jam paskirta drausmine nuobauda – uždraudimu vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

Pasisakant dėl ginčijamų sprendimų (ne)teisėtumo, teismas pažymi šiuos aspektus.

Laisvės atėmimo vietų įstaiga, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas suimtųjų laikymo laisvės atėmimo vietų įstaigoje sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais (Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnis).

Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems paskirtas suėmimas, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti tokius apribojimus nustatantys įstatymai (Suėmimo vykdymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Suimtieji turi teisę laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti asmeninių daiktų. Šiuos daiktus suimtieji gali įsigyti (išskyrus suimtuosius, laikomus teritorinių policijos įstaigų areštinėse) arba gauti perduodamus. Suimtiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašą, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras (Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

Suimtiesiems draudžiama su savimi turėti asmeninių daiktų, nenurodytų šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose (Suėmimo vykdymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo” (tekste – ir Taisyklės), 46 punkte nustatyta, kad suimtiesiems (išskyrus suimtuosius, atliekančius Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje Taisyklių 42.1.1–42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2.1–42.2.5, 42.3.1–42.3.13, 42.4.1–42.4.7, 42.4.10 ir 42.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų.

Suimtiesiems, be kita ko, draudžiama su savimi turėti asmeninių daiktų, nenurodytų šių Taisyklių 46 punkte.

Iš aukščiau aptartų Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus įstaigos patalpų, teritorijos kratos ir apžiūros 2025 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. SV-19-8996, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto 2025 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo SV-19-9001 dėl rasto išmaniojo laikrodžio su skambinimo funkcija akto matyti, kad 2025 m. balandžio 4 d. pareiškėjo suėmimo atlikimo vietoje – kameroje Nr. 146 buvo rastas ir paimtas išmanusis laikrodis su mobiliojo ryšio telefono funkcija su SIM kortele, kurį vadovaujantis Taisyklių 46 punktu pareiškėjui turėti yra draudžiama.

Aukščiau aptartieji įrodymai pakankami pripažinti faktą, kad pareiškėjas nevykdė jam keliamų Suėmimo vykdymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose reikalavimų, t. y. vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos bei vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus, bei Taisyklių 46 punkto, nes būtent jo buvimo kameroje Nr. 146 buvo rastas draudžiamas turėti daiktas – išmanusis laikrodis su skambinimo funkcija ir SIM kortele.

Pareiškėjas pripažino faktą, kad kameroje Nr. 146 buvo laikomas vienas, kad draudžiamas laikrodis rastas po 2-3 po jo apgyvendinimo ir kad jo kameroje buvo atliekamos nuolat, po kelias per dieną ir draudžiamo daiktai nebuvo rasti. Tai paneigia pareiškėjo iškeltą abejonę, kad laikrodis su SIM kortele galėjo būti kameroje dar iki jo apgyvendinimo joje.

Aptartieji įrodymai pakankamai konstatuoti, kad kratos atlikimo metu, tualete, slėptuvėje, rastas draudžiamas turėti daiktas priklausė pareiškėjui.

Tai, kad pareiškėjas rasto laikrodžio funkcijomis nesinaudojo, kad neįrodyta, kad kortelė kaip nors susijusi su juo, o pareigūnai neužtiko jo juo naudojantis, neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju atsakomybė nustatyta už draudžiamo daikto turėjimą, o ne už naudojimąsi juo.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje numatyta, kad suimtieji, nevykdantys šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų (toliau – pažeidimai), gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: 1) pailginto pasivaikščiojimo laiko panaikinimas; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) suimtojo izoliavimas iki dešimt parų, o nepilnamečio suimtojo – iki penkių parų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 31 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas suimtiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (Suėmimo vykdymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis). Skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes ir paskirtų drausminių nuobaudų kiekį bei pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (Suėmimo vykdymo įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 3 punkte nustatyta drausminė nuobauda gali būti skiriama tik tuo atveju, kai suimtasis nevykdo šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos pareigos arba nesilaiko šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose nustatytų draudimų, taip pat jeigu suimtajam iki šio pažeidimo padarymo per vienus metus tris kartus buvo paskirtos administracinės ir (ar) drausminės nuobaudos. Nėščioms moterims ir asmenims, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti izoliuojami, ši drausminė nuobauda neskiriama, o jeigu buvo paskirta, – nevykdoma (Suėmimo vykdymo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis). Suimtieji turi teisę šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jiems paskirtas drausmines nuobaudas. Skundo pateikimas drausminės nuobaudos vykdymo nesustabdo. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, išnagrinėjęs skundą, turi teisę suimtajam paskirtą drausminę nuobaudą sušvelninti arba panaikinti, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu drausminė nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo suimtajam (Suėmimo vykdymo įstatymo 31 straipsnio 7 dalis).

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nesilaikė Suėmimo vykdymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei Taisyklių 46 punkte numatytų įpareigojimų, jam paskirta drausminimo priemonė - draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) pagal apimtį yra viena iš švelnesnių nuobaudų, numatytų Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje, jos paskyrimo procedūra nepažeista. Atsižvelgęs į tai sprendžia, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. NSN-19-123 pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai, ji proporcinga padarytam pažeidimui. Sprendime dėl nuobaudos skyrimo nurodytas teisinis reguliavimas, faktinis sprendimo pagrindimas, pateikti pakankami motyvai, iš kurių galima aiškiai suprasti šio administracinio sprendimo turinį, tad teismo vertinimu, sprendimas dėl nuobaudos atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje išdėstytiems reikalavimams, aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui, todėl jį pripažinti neteisėtu ir panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 2S-2903 atsakovė, pasisakydama dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. NSN-19-123 skirti nuobaudą teisėtumo, aiškiai nurodė pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikė teisinį pagrindą, kuriuo rėmėsi, priimdama administracinį aktą, nurodė priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą, kritiškai vertino pareiškėjo pateiktą rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, pripažino, kad sprendimas skirti nuobaudą pagrįstas, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl sprendimo skirti nuobaudą, jos priimtas administracinis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl teismas nemato pagrindo pripažinti, kad ginčijamas 2025 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. 2S-2903 taip pat yra neteisėtas ir dėl to turėtų būti panaikintas.

Nors pareiškėjas skunde atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos priimtų sprendimų neteisėtumą grindžia tuo, kad rastas draudžiamas turėti daiktas – išmanusis laikrodis su skambinimo funkcija ir SIM kortele nėra jo, o galimai padėtas arba pareigūnų, arba kitų nuteistųjų, kurie dirba įkalinimo įstaigos ūkio skyriuje, tačiau tokie deklaratyvūs, niekuo neparemti pareiškėjo samprotavimai nepakankami paneigti aukščiau aptartus įrodymus, vertintini kaip gynybos pozicija siekiant išvengti atsakomybės.

Įvertinęs tai, kas aptarta, teismas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl nuobaudos paskyrimo ir dėl jos priimtų atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. NSN-19-123 ir 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 2S-2903 neteisėtumo atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad šių sprendimų naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš šioje byloje skundžiamų Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. NSN-19-123 ir 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 2S-2903, kai, jo tvirtinimu, paskiriant drausminę nuobaudą jis buvo nubaustas neteisingai, dėl ko vieną mėnesį negalėjo pirkti maisto, tabako ir kitų prekių, be to jis taip pat negalėjo susitikti su žmona vienai parai be pareigūnų priežiūros.

Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos skundžiami sprendimai yra teisėti, pagrįsti, todėl nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų pareiškėjo nurodoma dėl to kilusi neturtinė žala nepriteistina ir dėl to teismas plačiau nepasisakys.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.