- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-222/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Stasys Zabita
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
atsakovo Lietuvos Respublikos atstovams Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Silvai Mickutei, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1439-54/2006 pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. V. 2006 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovui Lietuvos Respublikai, prašydama priteisti iš atsakovo 4 350 Lt turtinės, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. gegužės 25 d. apie 10.30 val. pas ieškovę į darbą - restoraną „Fortas“, esantį Gedimino pr. 37, Vilniuje, užėjo du nepažįstami vyrai, kurie prisistatė esą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai, ir nieko nepaaiškinę pareikalavo vykti kartu su jais. Ieškovė teigimu, darbuotojų akivaizdoje ji buvo pažeminta, pareigūnų veiksmais buvo apribotos jos teisės judėti ir bendrauti. Ieškovė nurodė, kad atvykus į VSAT Vilniaus rinktinės štabą, jai buvo liepta iškraustyti ant stalo visus turimus daiktus ir juos palikti, tačiau dėl to joks procesinis dokumentas nebuvo surašytas. Ieškovei buvo paaiškinta, jog ji sulaikoma, tačiau neišaiškinta kokiu tikslu, o vėliau ji buvo nuvežta į Vilniaus miesto areštinę, kur praleido dvi paras. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas neįgalioja Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus tirti autoįvykius Vilniaus mieste. Ieškovė pažymėjo, kad nusikaltimo padariusi nebuvo. Ieškovė nurodė, kad laikoma areštinėje nuolat juto dvasinę įtampą, emociškai palūžo, pradėjo nerimauti dėl artimųjų ir darbo. Ieškovės teigimu, žinia apie sulaikymą plačiai pasklido visuomenėje, buvo rašoma spaudoje, rodoma per televiziją, apie tai sužinojo artimieji, draugai, pablogėjo santykiai su pažįstamais žmonėmis. Ieškovė pažymėjo, kad ji buvo tardoma, apklausos nefiksuojant procesiniuose dokumentuose, klausinėjama apie 2004 metų pabaigoje įvykusį autoįvykį, kuriame jos vairuojamas automobilis pateko į avariją, verčiama duoti parodymus prieš save, ieškovei nebuvo išaiškintos jos teisės, nepaaiškinta, kokia jos procesinė padėtis, nebuvo pakviestas gynėjas, neleista skambinti. Ieškovė nurodė, kad asmens kratos protokolas buvo pradėtas rašyti tik apie 16 val., nors protokole įrašytas visai kitas laikas, be to, kratos protokolą pasirašiusi pareigūnė VSAT Vilniaus rinktinės OVS specialistė G. Jankauskaitė ieškovės kratoje realiai nedalyvavo. Ieškovės teigimu, nesurašius jokio procesinio dokumento, buvo paimtas jos mobilusis telefonas, kuris grąžintas tik 2005 m. birželio 7 d. Ieškovė pažymėjo, kad jos sulaikymo protokole užfiksuota, kad ji sulaikyta Vilniaus tarptautiniame oro uoste, nors ji buvo išvežta iš restorano „Fortas“, esančio Gedimino pr. 37, Vilniuje. Ieškovė nurodė, kad minėtais veiksmais VSAT OVS pareigūnai pažeidė 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, 5 straipsnio nuostatas, Konstitucijos 20 straipsnio, 21 straipsnio nuostatas, kuriose yra garantuojamas asmens autonomiškumas, teisė į asmens laisvę ir neliečiamumą. Ieškovė nurodė, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Ieškovės nuomone, turtinę žalą sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti bei sugadinto kostiumėlio kainos atlyginimas, o pagrįsdama neturtinės žalos dydį ieškovė nurodė, kad nuolat juto stresą, įtampą, nemigą, sutriko sveikata, pradėjo nuolat lankytis medicinos įstaigose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad 2005 m. gegužės 25 d. ieškovė M. V. buvo sulaikyta, įtariant, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio pirmojoje dalyje, esant pagrindo manyti, kad įtariamoji bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus.
Teismas nurodė, kad, remiantis BPK 165 straipsnio pirmąja dalimi, ikiteisminio tyrimo įstaigos, be policijos, taip pat yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o kokiai ikiteisminio tyrimo įstaigai pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą nustato Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-6 priimtos „Metodinės rekomendacijos“. Teismas nurodė, kad Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorė D. Kisinienė 2005 m. gegužės 23 d. pavedimu ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo pavedė atlikti VSAT prie VRM Vilniaus rinktinei, todėl VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai, atlikdami ikiteisminius veiksmus, o tuo pačiu ir laikinai sulaikydami ieškovę, tokias teises turėjo, savo kompetencijos neviršijo ir veikė savo įgaliojimų ribose. Teismas pažymėjo, kad pagrindas ieškovę laikinai sulaikyti buvo, kadangi ieškovė buvo įtariama nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio pirmojoje dalyje, padarymu ir jai apie tai buvo pareikštas įtarimas.
Teismas nurodė, kad, remiantis BPK 146 straipsnio antrosios dalies 1 punktu, asmenį sulaikant, asmens krata gali būti daroma dėl to nepriėmus atskiros nutarties. Teismo nuomone, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovę sulaikius buvo surašyti įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, asmens kratos protokolas, įtariamojo apklausos protokolas, išaiškinta teisė turėti gynėją, pateiktas pranešimas apie įtarimą. Teismas konstatavo, kad ieškovės argumentas, jog asmens kratą atliko kitas asmuo, nei nurodyta protokole, yra nepagrįstas, kadangi ieškovės 2005 m. gegužės 25 d. asmens kratos protokolą pasirašė, dėl šio protokolo skundo nepateikė, todėl laikytina, kad protokolą surašė ir pasirašė būtent jį surašęs pareigūnas. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės teiginys, jog jos mobilusis telefonas buvo paimtas nesurašius dėl to procesinio dokumento, neatitinka tikrovės, kadangi minėtame protokole užfiksuota, jog kartu su kitais daiktais yra paimtas M. V. mobilusis telefonas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė M. V. teismo posėdžio metu pripažino, jog jai buvo leista paskambinti seseriai, taip pat sulaikymo dieną jai buvo garantuota teisė turėti gynėją. Teismas konstatavo, kad laikino sulaikymo terminas nebuvo pažeistas, kadangi teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog areštinėje ieškovė praleido vieną parą, o ne dvi, kaip buvo nurodyta ieškinyje.
Teismas pažymėjo, kad deliktinė civilinė valstybės atsakomybė CK 6.272 str. pagrindu, t.y. atsakomybė be kaltės, atsiranda, jeigu konstatuojamos būtinosios sąlygos: neteisėti atitinkamų institucijų (pareigūnų) veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos. Teismo nuomone, neteisėti veiksmai CK 6.272 str. prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ar/ir neturtinė žala.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog įtariamųjų G. B. ir M. V. advokatai 2005 m. gegužės 26 d. Generalinei prokuratūrai pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba, tačiau 2005 m. birželio 13 d. nutarime Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras justicijos patarėjas E. Jonušas nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo pažeisti įstatymai bei Generalinio prokuroro įsakymai, VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės pareigūnai savo kompetencijos neviršijo. Teismas pažymėjo, kad 2005 m. birželio 16 d. ieškovė taip pat pateikė skundą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų Seimo Žmogaus teisių komitetui, minėtas skundas buvo persiųstas kitoms institucijoms ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2005 m. liepos 21 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės pareigūnų veiksmų sulaikant ir atliekant M. V. asmens kratą ir kitus veiksmus, nepadarius jiems veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismas nurodė, kad tiek 2005 m. birželio 13 d., tiek 2005 m. liepos 21 d. nutarimų ieškovė neapskundė įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie yra galiojantys ir laikytini teisėtais. Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovės atžvilgiu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nereiškia, kad ieškovės sulaikymas buvo neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrįstų įtarimų, kad M. V. prisidėjo prie Š. S. ir G. B. darant nusikaltimą. Teismo nuomone, tai patvirtina ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 m. lapkričio 25 d. nutarime nutraukti baudžiamąjį procesą įtariamojo G. B. atžvilgiu konstatuota aplinkybė, kad jis laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 8 d. iki 2004 m. gruodžio 16 d., veikdamas bendrininkų grupėje su Š. S. , M. V. ir R. B. , organizavo svetimo turto įgijimą apgaule savo naudai.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių teisės normų. Dėl to teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6087-05 M. V. atžvilgiu negali būti besąlyginiu pagrindu konstatuoti, jog visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo neteisėti, tuo labiau, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamosios M. V. atžvilgiu buvo priimtas ne reabilituojančiaisiais pagrindais, o nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės laikinas sulaikymas buvo atliktas pagal baudžiamajame procese numatytas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovę nusikaltimo padarymu, visi procesiniai veiksmai buvo grindžiami procesiniais sprendimais, kurie yra įsiteisėję bei galiojantys, ir nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog laikinas sulaikymas ieškovės atžvilgiu buvo neteisėtas.
Teismas pažymėjo, kad dėl prašomos priteisti turtinės bei neturtinės žalos buvimo, dydžio bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako, kadangi nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti, ir nėra galimybės priteisti iš atsakovo turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtu sulaikymu, atlyginimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. V. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismo išvada, kad VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai veikė savo įgalinimų ribose, yra nepagrįsta, kadangi VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai, atlikdami ikiteisminius veiksmus, o tuo pačiu ir laikinai sulaikydami ieškovę, tokių teisių neturėjo, viršijo savo kompetenciją, neveikė savo įgaliojimų ribose.Teismo išvada, kad ieškovė buvo įtariama nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio pirmosios dalies padarymu, jai apie tai buvo pareikštas įtarimas, todėl pagrindas ją laikinai sulaikyti buvo, yra nepagrįsta, kadangi BPK 140 straipsnis nenumato, jog įtarimo asmeniui pareiškimas gali būti pagrindu sulaikyti asmenį. Ieškovė sulaikyta negalėjo būti, kadangi tam nebuvo teisėto pagrindo. Teismas, nurodydamas, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2005 m. gegužės 25 d. ieškovė buvo sulaikyta, įtariant, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio pirmojoje dalyje, esant pagrindo manyti, kad įtariamoji bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes. Iš laikino sulaikymo protokolo matyti klastojimo požymiai, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl to nieko nepasisakė.Teismo išvada, kad ieškovės laikinas sulaikymas buvo atliktas pagal baudžiamajame procese numatytas taisykles, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovę nusikaltimo padarymu, visi procesiniai veiksmai buvo grindžiami procesiniais sprendimais, kurie yra įsiteisėję, ir galiojantys, yra nepagrįsta. Sulaikymas buvo neteisėtas, kadangi ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko šiuos veiksmus neįgaliota atlikti institucija.Teismas nevertino aplinkybių, jog VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai pažeidė 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, 5 straipsnio nuostatas, Konstitucijos 20 straipsnio, 21 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai LR generalinė prokuratūra, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos, LR teisingumo ministerija nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija nepripažįsta apeliacinio skundo argumentų pagrįstais, kadangi apeliaciniame skunde iš dalies neteisingai nurodomos turinčios reikšmės bylai aplinkybės ir netinkamai aiškinamos teisės normos.
Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo kaltės (CK 6.272 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2006 m. sausio 5 d. nutarimu nutarta ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6087-05 įtariamosios M. V. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio pirmąją dalį dėl AB „Reso Europa“ priklausančio 15 488,57 Lt turto užvaldymo apgaule, veikiant bendrininkų grupėje su G. B. ir Š. S. 2004 m. gruodžio 16 d. apie 19 val. Vilniuje, Justiniškių gatvėje, inscenizavus autoįvykį, nutraukti nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Paminėtas nutarimas nepreziumuoja ir nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai ir procesiniai sprendimai M. V. atžvilgiu yra neteisėti. Pažymėtina, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamosios M. V. atžvilgiu priimtas ne reabilituojančiu pagrindu, bet nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po to, kai jis nusikalstamą veiką padarė, kai yra pagrindas manyti, kad tas asmuo gali pabėgti, ar iš karto neįmanoma nustatyti jo asmenybės, taip pat kitais atvejais, kai yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos (BPK 140 str. 1 d.). Suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys BPK 122 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d.). Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 str. 2 d.).
Įtariamosios M. V. laikino sulaikymo 2005 m. gegužės 25 d. protokole nurodyta, kad M. V. sulaikyta, įtariant, kad ji padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio pirmojoje dalyje, sulaikymo pagrindai ir motyvai: asmuo bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2005 m. liepos 21 d. nutarimu nutarta įtariamosios M. V. 2005 m. birželio 16 d. skundą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų atmesti ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio pirmąją dalį dėl VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės pareigūnų veiksmų 2005 m. gegužės 25 d. ir 2005 m. gegužės 26 d. sulaikant ir atliekant M. V. asmens kratą ir kitus veiksmus, nepadarius jiems veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Paminėtame nutarime konstatuota, kad VSAT prie VRM rinktinės pareigūnai, sulaikydami M. V. , atlikdami jos asmens kratą ir kitus procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje, tarnyba nepiktnaudžiavo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. M. V. nurodyto nutarimo neapskundė įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumas nėra konstatuotas įstatymo nustatyta instancine tvarka. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų ir nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas bei tvarką reglamentuoja baudžiamojo proceso įstatymas ir šios tvarkos negali pakeisti civilinis procesas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CK 6.272 straipsnio pirmosios dalies norma taikoma tiesiogiai ir tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Teisėjų kolegijos nuomone, į prijungtą prie civilinės bylos baudžiamąją bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrindą įtarti M. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio pirmojoje dalyje, padarymu, pagrįstai manyti, kad įtariamoji M. V. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir įtariamosios M. V. laikinas sulaikymas nėra neteisėtas. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad M. V. vairavo automobilį, naudojamą G. B. , 2004 m. gruodžio 16 d. apie 19 val. Vilniuje, Justiniškių gatvėje, kai buvo inscenizuotas autoįvykis, M. V. bendravo su G. B. , kuris dirbo VSAT prie VRM Vilniaus rinktinėje ir kuris jos laikino sulaikymo momentu dar nebuvo sulaikytas, M. V. nebuvo įregistravusi santuokos, neturėjo vaikų, jos faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo skirtingos. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad anksčiau iki laikino sulaikymo M. V. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nepatvirtina ir nereiškia, kad M. V. , sužinojusi apie jos, G. B. įtarimą nusikaltimo padarymu, nebūtų slėpusis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal BPK 164, 165, 166, 167, 169, 170, 171, 172 straipsnių reikalavimus, Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 patvirtintas Rekomendacijas dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms bei 2004 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. I-20 patvirtintas Rekomendacijas dėl nusikalstamų veikų tyrimo sujungimo ir atskyrimo ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės D. Kisinienės 2005 m. gegužės 23 d. reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo teisę ir buvo įgalioti atlikti ikiteisminį tyrimą bei ikiteisminio tyrimo veiksmus įtariamosios M. V. atžvilgiu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentus dėl laikino sulaikymo protokolo klastojimo požymių paneigia Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2005 m. liepos 21 d. nutarimas atmesti įtariamosios M. V. 2005 m. birželio 16 d. skundą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Nutarime konstatuota, kad įtariamosios M. V. laikino sulaikymo protokole sulaikymo vietos – Vilniaus oro uosto – įrašymas, vertintinas kaip protokolą surašiusio pareigūno techninė klaida ir ne kitaip.
Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad M. V. buvo sulaikyta VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės patalpose 2005 m. gegužės 25 d. 15 val. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad M. V. nebuvo sulaikyta restorano „Fortas“, esančio Gedimino pr. 37, Vilniuje, patalpose ar iš šių patalpų atvesdinta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atvykę į nurodytas patalpas, pakvietė (pašaukė) M. V. apklausai BPK 182 straipsnio antrojoje dalyje nurodytu būdu ir M. V. neprieštaravo bei neatsisakė vykti į apklausą kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kviesdami (šaukdami) M. V. į apklausą, nurotytu būdu pažeidė įstatymo reikalavimus ir jų veiksmai yra neteisėti. Aplinkybė, kad iki įtariamosios M. V. laikino sulaikymo, pranešimo apie įtarimą ir apklausos įtariamąja ikiteisminio tyrimo pareigūnai kalbėjosi su M. V. dėl ikiteisminiam tyrimui turinčių reikšmės aplinkybių ir tai nebuvo įforminta protokolu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai, kadangi pasikalbėjimas (pašnekesys) ir apklausa yra skirtingi dalykai. Pažymėtina, kad M. V. pageidavo turėti gynėją ir apklausiama įtariamąja atsisakė duoti parodymus motyvuodama, kad tyrimą atlieka institucija, kuri neturi tam įgaliojimų pagal įstatymą. Taip pat pažymėtina, kad M. V. pasirašė asmens kratos protokole patvirtindama, kad protokolas perskaitytas, surašytas teisingai.
Apeliacinio skundo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime nevertino bylos aplinkybių, jog VSAT prie VRM Vilniaus operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai pažeidė 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5 straipsnių nuostatas, LR Konstitucijos 20, 21 straipsnių nuostatas, yra nepagrįstas, kadangi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepadarė neteisėtų veiksmų ir nėra CK 6.272 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto pagrindo atlyginti žalą.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 79 straipsnio, 83 straipsnio antrosios dalies, 88 straipsnio ir 96 straipsnio reikalavimus priteistina iš ieškovės M. V. valstybei 15,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo, kadangi apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 15,40 Lt (penkiolika litų keturiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.