- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-1578-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07557-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo balandžio 22 d. nutarties, priimtos nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. B. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė 14 dienos terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė santuokos liudijimo originalo, todėl įpareigojo jį pateikti. Teismas nustatė, kad šalims priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėjo, kad pagal viešojo registro duomenis negalima spręsti, ar nurodomas turtas šalių buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise, todėl įpareigojo ieškovę pateikti buto pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Nutartyje taip pat pažymima, kad ieškovė įpareigotina pateikti teismui duomenis apie visą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį registruotiną turtą, tokio turto rinkos vertę ir pasisakyti dėl viso registruotino turto padalijimo nutraukiant santuoką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovės N. B. ieškinį atsakovui G. B. nusprendė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2021 m. kovo 30 d. ieškovės advokatui I. M. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) buvo išsiųsta teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties, kuria nustatytas 14 dienos terminas joje nurodytiems trūkumams pašalinti, kopija. Teismas pažymėjo, kad nutarties kopijos įteikimo ieškovei diena šiuo atveju laikytina 2021 m. kovo 31 d., o terminas nutartyje konstatuotiems ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi 2021 m. balandžio 13 d. įskaitytinai.
5. Teismas sprendė, kad ieškovei neįvykdžius pareigos pašalinti ieškinio trūkumus, ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Nutartimi ieškovei išaiškinta, kad pašalinus kliūtis, trukdančias priimti procesinį dokumentą nagrinėjimui, ieškovė turi teisę iš naujo kreiptis į teismą.
III. Atskirojo skundo esmė
6. Ieškovė (apeliantė) N. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
7. Ieškovės manymu, teismas skundžiamą 2021 m. balandžio 22 d. nutartį, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, priėmė neteisėtai, todėl minėta nutartis naikintina ir nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nurodė, kad byla dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės vedama popierine forma, atsižvelgiant į tai, visi teismo teikiami dokumentai taip pat turi būti teikiami popierine forma, tačiau teismas šia nuostata nesivadovavo.
9. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, ieškovei nebuvo įteikta popierine forma. Nurodė, kad apie minėtos nutarties egzistavimą ir jos turinyje konkretizuotus ieškinio trūkumus ieškovei nebuvo žinoma, todėl ji neturėjo galimybės teismo nurodytų trūkumų pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
11. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
12. Byloje nustatyta, kad ieškovės pateiktam ieškiniui dėl santuokos dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė keturiolikos dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti: 1) pateikti santuokos liudijimo originalą; 2) pateikti 1998 m. gruodžio 3 d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties kopiją; 3) pateikti teismui duomenis apie visą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį registruotiną turtą, tokio turto rinkos vertę ir pasisakyti dėl viso registruotino turto padalijimo nutraukiant santuoką. Bylos duomenimis, minėtos teismo nutarties kopija ieškovės atstovui advokatui I. M. buvo išsiųsta 2021 m. kovo 31 d. per EPP, nutarties kopijos įteikimo diena laikytina 2021 m. kovo 31 d.
13. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad apeliantė atskirajame skunde nurodė nesutinkanti dėl nutarties įteikimo tinkamumo, kadangi jos manymu bylai esant popierinės formos, visi teismo dokumentai privalo būti siunčiami popieriniame variante.
14. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jos pateiktą ieškinį dėl santuokos dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutarta laikyti nepaduotu.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 175¹ straipsnio 9 dalis numato, jog elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams, taip pat asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
16. Procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
17. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Pagal Aprašo 23 punktą, jei adresatas privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį, kad jis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą ir nustato ne trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų terminą paskyrai aktyvuoti. Suėjus teismo nustatytam terminui atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į proceso dalyvio LITEKO VEP posistemio paskyrą ir šie procesiniai dokumentai laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka.
18. Nurodytos CPK bei Aprašo nuostatos reiškia, kad tuo atveju, jeigu šaliai byloje atstovauja atstovas (advokatas), procesiniai dokumentai siunčiami tik atstovui (advokatui), nebent yra atskiras šalies prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo asmeniškai šaliai ir teismas tokį prašymą tenkino, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių įteikimas atstovui (advokatui) būtų operatyvesnis. Advokatas yra proceso dalyvis, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra. Jeigu jo paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį (advokatą), kad šis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą per teismo nustatytą terminą. Šiam terminui suėjus procesiniai dokumentai išsiunčiami į proceso dalyvio (advokato) LITEKO VEP posistemio paskyrą ir jie laikomi tinkamai įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1413-381/2019).
19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės vardu ieškinį pateikęs atstovas advokatas I. M. yra tas subjektas, kuriam procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Įstatymas numato, kad šalys (atstovai) privalo, be kita ko, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės (apeliantės) atstovas – kvalifikuotas teisininkas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jis turėjo būti susipažinęs su įstatyme imperatyviai nurodytu teismo dokumentų advokatui įteikimo būdu.
20. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės atstovo advokato I. M. LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Kaip minėta, advokatams procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, neatsižvelgiant į tai, kokia forma buvo pateiktas ginčą inicijuojantis dokumentas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nėra pateikusi prašymo, kad visi dokumentai būtų siunčiami būtent jai asmeniškai. Taigi, nors nagrinėjama byla pagal ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo vedama popierine forma, ieškovės atstovas, kaip profesionalus teisininkas, turėjo pareigą sekti teismo siunčiamų elektroninių dokumentų turinį, aktyviai domėtis civilinės bylos eiga.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas kaip savo srities profesionalas, išmanantis teisinį civilinio proceso reguliavimą ir nuolat teikiantis procesinius dokumentus teismui, nesiėmė pakankamų priemonių sužinoti, ar pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo yra priimtas, ar jam nėra nustatyti ieškinio trūkumai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2021 m. kovo 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, kopiją išsiuntus ieškovės atstovui 2021 m. kovo 30 d. per EPP, nutarties kopijos įteikimo ieškovei diena laikytina 2021 m. kovo 31 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalyvaujantys byloje asmenys bei jų atstovai privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), todėl šių pareigų nesilaikant asmenims kyla neigiamos teisinės pasekmės, nagrinėjamos bylos atveju – ieškinio laikymas nepaduotu, laiku neištaisius teismo nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu, esant nepakankamai atsakingam ieškovės atstovo požiūriui į jam deleguotas funkcijas bei pareigas civiliniame procese, negali būti vertinamas kaip neteisėti pirmosios instancijos teismo veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista. Teismas pažymi, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės N. B. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.