Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ atstovui R. Š., atsakovo AB „Plasta“ atstovui advokatui Linui Cirtautui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ ieškinį atsakovui AB „Plasta“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovas 2013-06-25 sudarė Nuomos sutartį (toliau – Sutartis) dėl 236,13 kv. m ploto patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos. Patalpos perduotos atsakovui (Nuomininkui) 2013-07-01 perdavimo-priėmimo aktu. Akte šalys patvirtino, kad perduodamų Patalpų ir inžinerinių tinklų būklė perdavimo metu yra gera, Patalpų išorė – tvarkinga; jokių Patalpų trūkumų perdavimo metu akte neužfiksuota. Sutarties 1.3 punkte buvo nurodyta, kad Sutartis sudaroma laikotarpiui nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31, tačiau, suėjus šiam terminui, šalys neišreiškė pageidavimo Sutartį nutraukti, todėl, vadovaujantis Sutarties 1.3 punktu, Sutartis tapo neterminuota. Iš 2015-09-01 Patalpų apžiūros akto matyti, kad Nuomininko naudotos Patalpos 2015-09-01 Nuomotojo nebuvo priimtos dėl tuo metu nustatytų trūkumų, nes Sutarties 2.2.10 punkte šalys buvo sutarusios, jog grąžinant Patalpas jos turi būti tokios būklės, kokios buvo Nuomotojui jas perdavus, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Ieškinyje pažymėta, kad 2013-07-01 Patalpų perdavimo-priėmimo akte užfiksuota gera Patalpų būklė, jame nenurodyti 2015-09-01 Apžiūros akte įvardyti trūkumai. Be to, Sutarties 2.2.6 punkte šalys numatė, kad defektais laikomi Patalpų ir įrangos akivaizdūs pažeidimai (pavyzdžiui, skylėtos sienos, lubos, grindys, sulūžusios ir (ar) dėmėtos dangos, iškritęs tinkas, yra mechaniniai Patalpų paviršių, langų, durų ar įrangos pažeidimai, Nuomininko vidaus ar išorės reklamos, įrangos ar priemonių buvimas Patalpose, vidaus ir išorės apdailos, fasado elementų trūkumai ir pan.). Ieškovo teigimu, būtent tokie Sutartyje aptarti Patalpų defektai ir buvo nurodyti abiejų šalių atstovų pasirašytame 2015-09-01 Patalpų apžiūros akte: patalpoje 1-67 yra 10 vnt. subėgusių ir iškritusių lubų plokščių, patalpos netvarkingos, sienose – gręžtinės skylės, sienos – dėmėtos (purvinos), perdegusios 28 lemputės, prekybos patalpose siena subėgusi, 2 m grindų plote nėra plintuos ir 5 plintuso kampelių; atitvertoje prekybos salės patalpoje perdegusios 16 lempučių, palikti Nuomininko stelažai, pritvirtinti prie sienos, nutrupėjęs tinkas; patalpoje 1-73 perdegusi viena lemputė, ant rozečių nėra 6 dangtelių; patalpoje 1-68 (WC) subėgusios ir dėmėtos sienos bei lubos; patalpoje 1-69 sienos dėmėtos ir suskilinėjusios; patalpoje 1-70 suplyšęs linoleumas, netvarkinga plautuvė: nešvari, juda maišytuvas, įskilęs veidrodis, atsilupę sienų dažai; ant vitrininių langų nenuimta reklaminė iškaba. Esant tokiems trūkumams, šalys susitarė ir 2015-09-01 apžiūros akte patvirtino, kad Patalpų raktai lieka pas Nuomininką (atsakovą), kol bus pašalinti Akte užfiksuoti trūkumai. Ieškinyje pažymėta, kad jokių pastabų ir (ar) pretenzijų nei dėl 2015-09-01 nurodytų trūkumų, nei dėl jų apimties atsakovas nepareiškė, į Aktą neįrašė, todėl darytina išvada, jog jis visa apimtimi sutiko su trūkumais, taip pat su sąlyga, kad Patalpos lieka jo dispozicijoje iki Akte įvardytų trūkumų pašalinimo. Surašius 2015-09-01 Patalpų apžiūros aktą, ieškovas, per 10 dienų nesulaukęs iš atsakovo jokios informacijos apie trūkumų šalinimą ir per kokį terminą ketinama tai atlikti, veikdamas rūpestingai ir atsakingai, 2015-09-11 raštu geranoriškai paragino atsakovą pašalinti 2015-09-01 Apžiūros akte nurodytus trūkumus kuo greičiau, be to, siekdamas bendradarbiauti ir kooperuotis, ieškovas pasiteiravo atsakovo, ar trūkumus šalins pats, ar pageidauja, jog ieškovas surastų rangovą, o atsakovas kompensuotų trūkumų šalinimo išlaidas. Šiame rašte taip pat atkreiptas atsakovo dėmesys į tai, kad Patalpos vis dar neperduotos ieškovui, raktas ir apsaugos kodas liko atsakovo dispozicijoje, dėl to ieškovas neturi galimybės naudotis Patalpomis bei patiria nuostolius, kurie lygūs pagal Sutartį atsakovo mokėtiniems Patalpų nuomos bei kitiems mokesčiams, ir atsakovas yra atsakingas už šių nuostolių (išlaidų) atlyginimą. Ieškovo teigimu, atsakovas po beveik dviejų savaičių delsimo pateikė ieškovui 2015-09-14 raštą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes: neva dalis 2015-09-01 Akte įvardytų trūkumų atsirado ne dėl atsakovo kaltės arba kad jie jau buvo iki Patalpų perdavimo atsakovui. Pasak ieškovo, jis, siekdamas sumažinti nuostolius dėl negalėjimo naudotis Patalpomis, skubiai, t. y. kitą darbo dieną, pateikė atsakovui 2015-09-15 atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovo 2015-09-14 rašte išdėstytos pretenzijos ir teiginiai – visiškai nepagrįsti, taip pat atkreipė atsakovo dėmesį į tai, jog nuomos laikotarpiu Patalpoms nebuvo reikalingas kapitalinis remontas, o Sutarties 2.2.4 punkte šalys buvo sutarusios, jog atsakovas įsipareigoja kasmet atlikti einamąjį remontą, tačiau per daugiau nei dvejų metų nuomos laikotarpį šios pareigos nevykdė, todėl visi šalių nustatyti trūkumai, tarp jų ir subėgusios sienos, lubos ar iškritusios lubų plokštės atsirado išimtinai dėl atsakovo kaltės ir (ar) neveikimo, t. y. visiško nesirūpinimo Patalpomis. 2015-10-02 raštu ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovą, nes daugiau kaip dvi savaites negavo atsakymo į 2015-09-15 raštą. 2015-10-02 rašte ieškovas, dėdamas maksimalias pastangas sumažinti patiriamus nuostolius, dar kartą pasiūlė atsakovui savo pagalbą šalinant Patalpų defektus, taip pat nurodė, jog yra pasirengęs operatyviai perimti Patalpas, kai tik bus pašalinti defektai. Ieškovo teigimu, po beveik trijų savaičių delsimo, atsakovas tik 2015-10-20 el. paštu pateikė ieškovui 2015-10-12 raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovas yra pasirengęs pašalinti daugumą Apžiūros akte nurodytų trūkumų, vertintinų kaip tiesiogiai atsiradusių dėl Plastos veiklos ir nepriskiriamų natūraliam nusidėvėjimui. Ieškovas per dvi darbo dienas pateikė atsakovui 2015-10-22 atsakymą, nurodydamas, kad reali Patalpų būklės, perduodant jas atsakovui, buvo detaliai aprašyta 2013-07-01 Patalpų perdavimo-priėmimo akte, kuriame neužfiksuoti jokie Patalpų ar įrenginių trūkumai, todėl atsakovas privalo pašalinti visus 2015-09-01 Apžiūros akte išvardytus trūkumus. 2015-10-26 šalys pasirašė Patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo atsakovas grąžino nuomotas Patalpas ieškovui. Pasak ieškovo, pasirašydamas 2015-10-26 aktą, atsakovas vienareikšmiškai pripažino ne tik 2015-09-01 akte nurodytus patalpų trūkumus, bet ir savo pareigą juos pašalinti. Ieškovas, remdamasis tuo, kad nuo 2015-09-01 iki 2015-10-26 jis neturėjo galimybės disponuoti ginčo Patalpomis dėl atsakovo nepašalintų nuomotų Patalpų trūkumų, prašo priteisti iš atsakovo šiuo laikotarpiu patirtus nuostolius, apskaičiuotus pagal šalių Sutartyje nustatyto dydžio Patalpų nuomos mokestį ir kitus už Patalpas mokėtinus mokesčius, dėl kurių atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (Sutarties 2.2.10 punktas, CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Ieškinyje pažymėta, kad nuostoliams dengti buvo įskaitytas atsakovo pagal Sutarties 3.2 punktą sumokėtas avansas, tačiau, vadovaujantis Sutarties 4.1 punktu, taip pat apskaičiuoti 81,51 Eur dydžio delspinigiai, todėl 2016-02-22 pretenzija buvo reikalaujama, kad atsakovas sumokėtų ne 2015-02-22 PVM sąskaitoje-faktūroje TVA 0005765 nurodytą 1716,95 Eur sumą, bet mažesnę – 1104,49 Eur). Reiškiant ieškinį, už laikotarpį nuo 2016-02-02 iki 2016-04-05 apskaičiuota papildoma delspinigių suma – 19,64 Eur, todėl galutinė ieškinio reikalavimo suma yra 1124,52 Eur (1022,98 Eur + 81,51 Eur + 19,64 Eur).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad iš dalies nesutinka su ieškiniu, nes ieškovas Patalpas atsisakė priimti dėl trūkumų, kurių dalis jau buvo atsakovui išsinuomojant Patalpas, dėl dalies trūkumų atsakingas pats ieškovas. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalaujami nuostoliai atsirado dėl abiejų šalių kaltės, todėl atsakovas sutinka sumokėti pusę ieškovo reikalaujamos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir atsakovas AB „Plasta“ 2013-06-25 sudarė Patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovas atsakovui išnuomojo 236,13 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį 680,60 Eur + PVM nuomos mokestį, 236 Lt administravimo mokestį, taip pat už komunalines paslaugas pagal nustatytus tarifus ir pateiktas sąskaitas. Šalys susitarė, kad nuomojimo terminas – nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31, kartu numatydamos, jog, tuo atveju, jeigu pasibaigus nurodytam nuomos terminui Nuomininkas daugiau kaip 5 dienas toliau naudosis Patalpomis, o Nuomotojas tam neprieštaraus arba Nuomininkas negrąžins Patalpų laiku, tai Sutartis taps neterminuota (b. l. 13-17).

2013-07-01 Patalpų perdavimo-priėmimo aktu ieškovas perdavė atsakovui išnuomotas Patalpas. Akte nurodyta, kad Patalpų, taip pat jose esančios elektros, vidaus santechninių bei inžinerinių tinklų ir įrengimų (įrenginių) būklė – gera, atitinka darbų saugos, sanitarijos, higienos ir kitus eksploatavimo reikalavimus. Akte pateiktas Patalpų vidaus aprašymas. Pastabų apie Patalpų vidaus defektus nėra (b. l. 18).

Bylos duomenimis, suėjus Sutartyje nurodytam Patalpų nuomos terminui, nuomos santykiai nepasibaigė, vadovaujantis Sutarties 1.3 punkto nuostatomis, Sutartis tapo neterminuota.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo šalys susitarė Sutartį nutraukti nuo 2015-09-01 (b. l. 20).

2015-09-01 Patalpų perdavimo-priėmimo apžiūros akte nurodyta, kad Nuomotojas nepriima iš Nuomininko Patalpų, jų būklė – bloga, ir išvardyti defektai, dėl kurių Patalpos nepriimtos (b. l. 19).

2015-09-11 raštu ieškovas atsakovo teiravosi, kada ir kaip ketina šalinti 2015-09-01 akte užfiksuotus Patalpų defektus. Rašte, be kita ko, pažymėta, kad, kol nepašalinti Patalpų trūkumai ir Patalpos negrąžintos, nuomos mokestis tebeskaičiuojamas toliau (b. l. 21, 22).

2015-09-14 rašte atsakovas ieškovui nurodė, kad nesutinka savo lėšomis pašalinti visus 2015-09-01 akte nurodytus trūkumus, nes dalis jų atsirado ne dėl Nuomininko kaltės: 1) subėgusios sienos ir iškritusios lubos atsirado dėl Nuomotojo neprižiūrėto pastato, Patalpos aplietos dėl prakiurusio stogo; 2) Nuomininkas negręžė sienose skylių, išskyrus ten, kur buvo tvirtinami stelažai, skylės padarytos ankstesnių nuomotojų, už kurių veiksmus AB „Plasta“ neatsakinga; 3) dėl grindų plintusų ir kampelių, suplyšusio linoleumo, suskilusio veidrodžio, rozečių dangtelių – šie defektai jau buvo iki AB „Plasta“ ėmė naudotis Patalpomis, todėl už juos nėra atsakinga; 4) dėl kriauklės – kai AB „Plasta“ perėmė Patalpas, maišytuvas nebuvo tvarkingas, kriauklė buvo pradėjusi rūdyti; šis trūkumas pripažįstamas iš dalies, nes atsirado ir dėl AB „Plasta“ nepriežiūros, todėl prašoma įvertinti siūlomą nuostolių sumą; 5) reklamos bus nuimtos, apšvietimas sutvarkytas (b. l. 23).

2015-09-15 rašte atsakovas ieškovui nurodė, kad visiškai nesutinka su atsakovo 2015-09-14 rašte išdėstytais teiginiais, jog dalis Patalpų defektų atsirado dėl Nuomotojo kaltės. Rašte pažymėta, kad Patalpų nuomos laikotarpiu Nuomotojas negavo jokio pranešimo apie prakiurusį stogą. Be to, pagal Sutarties sąlygas pašalinti Patalpų defektus savo lėšomis – Nuomininko pareiga. Rašte pažymėta, kad Patalpos turi būti grąžintos tokios būklės, kokia buvo jas perdavus Nuomininkui, kol neištaisyti trūkumai, jos nebus priimtos ir toliau bus skaičiuojamas nuomos mokestis (b. l. 25-26).

Negavęs atsakymo į 2015-09-15 raštą, ieškovas 2015-10-02 raštu dar kartą kreipėsi į atsakovą, klausdamas, kada bus pašalinti Patalpų defektai ir Patalpos grąžintos Nuomotojui (b. l. 29).

2015-10-12 rašte atsakovas ieškovui nurodė, kad 2015-09-01 akte įrašyta daug smulkmeniškų trūkumų, kurie buvo jau išsinuomojant Patalpas, nurodytų trūkumų, tačiau atsakovas sutiko pašalinti daugumą Akte nurodytų trūkumų, vertintinų kaip tiesiogiai atsiradusių dėl AB „Plasta“ veiklos ir nepriskiriamų natūraliam nusidėvėjimui (b. l. 32).

2015-10-22 rašte ieškovas atsakovui nurodė, kad reali Patalpų būklė, perduodant jas atsakovui, buvo detaliai aprašyta 2013-07-01 Patalpų perdavimo-priėmimo akte, kuriame neužfiksuota jokių Patalpų ar įrenginių trūkumų, todėl atsakovas privalo pašalinti visus 2015-09-01 akte išvardytus trūkumus, taip pat sumokėti 1082,06 Eur skolą (b. l. 33-34).

2015-10-26 šalys pasirašė Patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo atsakovas grąžino nuomotas Patalpas ieškovui. Akte nurodyta, kad Patalpų būklė – gera, atitinka darbų saugos, sanitarijos, higienos ir kitus eksploatavimo reikalavimus (b. l. 36-37).

2015-10-27 ieškovas atsakovui išsiuntė apmokėti sąskaitas, nurodydamas, jog galutinė skola – 1071,71 Eur (b. l. 37).

2015-11-27 ieškovas atsakovui išsiuntė priminimą, kad negavo 1071,72 Eur skolos, jei ši nebus sumokėta iki 2015-12-01, bus kreipiamasi į teismą (b. l. 37-38).

2015-12-07 ieškovas atsakovui išsiuntė dar vieną raštą dėl skolos sumokėjimo (b. l. 39-40).

2016-02-22 raštu ieškovas pakartotinai pareikalavo, kad ieškovas iki 2016-02-26 sumokėtų skolą ir delspinigius, iš viso – 1104,49 Eur (1022,98 Eur skolos ir 81,51 Eur delspinigių) (b. l. 46-48).

Atsakovui reikalaujamų sumų nesumokėjus, ieškovas 2016-05-02 padavė ieškinį teismui.

Dėl ieškovo reikalaujamų nuostolių, grindžiamų nuomotų Patalpų pavėluotu grąžinimu

CK 6.499 straipsnio, reglamentuojančio daikto grąžinimą nuomotojui, 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlygintų nuostolius.

Nagrinėjamos bylos duomenimis, Sutartį dėl Patalpų nuomos šalys susitarė nutraukti nuo 2015-09-01. Atsakovas (Nuomininkas) siekė grąžinti Patalpas ieškovui (Nuomotojui), tačiau šis atsisakė jas priimti, remdamasis tuo, kad yra defektų, kuriuos pašalinti – Nuomininko pareiga.

Ginčo šalių sudarytos Sutarties 2.2.10 punkte nustatyta, kad, grąžinant Patalpas, jos turi būti tokios būklės, kokios buvo Nuomotojui jas perdavus Nuomininkui, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, bet Patalpos turėti būti be defektų, numatytų 2.2.6 punkte.

Sutarties 2.2.6 punkte nurodyta, jeigu Nuomininkas pablogina Patalpų vidaus ar išorės ir (ar) tinklų būklę, su Patalpomis besiribojančio fasado, jo elementų būklę, jis privalo atlyginti dėl to pablogėjimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai įrodo, jog Patalpos pablogėjo ne dėl jo kaltės.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad šalys Sutarties 2.2.6 punkte numatė, jog defektais laikomi Patalpų, įrangos akivaizdūs pažeidimai: pavyzdžiui, skylėtos sienos, lubos, grindys, sulūžusios ir (ar) dėmėtos dangos, iškritęs tinkas, mechaniniai Patalpų paviršių, langų, durų ar įrangos pažeidimai, Nuomininko vidaus ar išorės reklamos, įrangos ar priemonių buvimas Patalpose, vidaus ir išorės apdailos, fasado elementų trūkumai ir pan.

Aiškinant sistemiškai Sutarties 2.2.10, 2.2.6 punktų nuostatas, darytina išvada, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovas ieškovui turėjo grąžinti tokios būklės Patalpas, kokios jos buvo sudarant Sutartį ir perduodant jas nuomai, įvertinus natūralų nusidėvėjimą, ir be defektų, išvardytų Sutarties 2.2.6 punkte.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, besiverčiantis komercine veikla, kuriai vykdyti, be kita ko, tenka nuomotis patalpas, taigi negyvenamųjų patalpų nuoma yra įprastas veiksmas atsakovo veikloje, jis šioje srityje turi patirties. Pasirašydamas Sutartį su ieškovu, atsakovas galėjo atidžiai apžiūrėti Patalpas ir detaliai aptarti su ieškovu perimamų nuomai Patalpų būklę, perėmimo-priėmimo akte užfiksuoti tokius patalpų defektus, kurie atitinka Sutarties 2.2.6 punkte numatytų defektų pobūdį. To nepadaręs, atsakovas prisiėmė riziką, kad, pasibaigus Patalpų numos sutarčiai ir kilus ginčui dėl grąžinamų Patalpų defektų, jis neturės įrodymų Patalpų būklei Sutarties sudarymo metu pagrįsti.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovui 2013-07-01 perdavimo-priėmimo aktu perimant ginčo Patalpas nuomai (b. l. 18) jos turėjo tokius defektus, kurie išvardyti 2015-09-01 akte, sudarytame pasibaigus Sutarčiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis aktas, kuriame Nuomotojas surašė nuomotų Patalpų defektus, kurių Nuomininkui nepašalinus nurodė atsisakąs patalpas priimti, pasirašytas ir Nuomininko atstovo, 2015-09-01 akte nėra Nuomininko nesutikimo su defektais įrašų.

2015-09-01 akte įrašyti tokie atsakovo nuomotų iš ieškovo Patalpų defektai:

patalpoje 1-67 yra 10 vnt. subėgusių ir iškritusių lubų plokščių, patalpos netvarkingos, sienose – gręžtinės skylės, sienos – dėmėtos (purvinos), perdegusios 28 lemputės, prekybos patalpose siena subėgusi, 2 m grindų plote nėra plintuso ir 5 plintuso kampelių; atitvertoje prekybos salės patalpoje perdegusios 16 lempučių, palikti Nuomininko stelažai, pritvirtinti prie sienos, nutrupėjęs tinkas;

patalpoje 1-73 perdegusi viena lemputė, ant rozečių nėra 6 dangtelių;

patalpoje 1-68 (WC) subėgusios ir dėmėtos sienos bei lubos;

patalpoje 1-69 sienos dėmėtos ir suskilinėjusios;

patalpoje 1-70 suplyšęs linoleumas, netvarkinga plautuvė: nešvari, juda maišytuvas, įskilęs veidrodis, atsilupę sienų dažai; ant vitrininių langų nenuimta reklaminė iškaba (b. l. 19).

Sutiktina su ieškovo pozicija, kad aptariamame 2015-09-01 akte išvardyti defektai atitinka Sutarties 2.2.6 punkte numatytų defektų pobūdį.

Atsakovas, iš dalies nesutikdamas su ieškiniu, teigia, kad už apibėgusias sienas ir iškritusias lubų plokštes jis nėra atsakingas, nes šie trūkumai atsirado dėl paties Nuomotojo kaltės, šiam tinkamai neprižiūrint Pastato, konkrečiai – netvarkant pratekančio stogo.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog pranešė Nuomotojui apie pratekantį stogą ir gadinamas nuomojamas Patalpas, kad prašė Nuomotoją imtis veiksmų stogo defektams pašalinti (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad Sutarties galiojimo metu pastato, kuriame yra atsakovo nuomotos Patalpos, stogas buvo netvarkingas, per jį pratekėjo vanduo į ginčo Patalpas.

Pažymėtina ir tai, kad pagal šalių sudarytos Sutarties 2.2.4 punktą Nuomininkas įsipareigojo savo sąskaita kasmet atlikti nuomojamų Patalpų, jų fasado, santechninių įrenginių, inžinerinių, šildymo tinklų ir įrengimų einamąjį remontą, jeigu jis būtinas, be to, apmokėti avarijų, įvykusių nuomojamose Patalpose arba jų inžineriniuose tinkluose nuostolius. Sutarties 2.2.5 punkte nustatyta, kad kapitalinis remontas atliekamas sutikus Nuomotojui, tačiau tik Nuomininko lėšomis, jeigu jis yra būtinas. Sutarties 2.2.5.1 punkte įtvirtinta Nuomininko pareiga informuoti Nuomotoją apie einamojo ar kapitalinio remonto būtinumą, būtinų darbų pobūdį, apimtis.

Atsakovas, pasirašydamas Sutartį, sutiko su tokiomis jos sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad, siekdamas išsinuomoti ginčo Patalpas, atsakovas derėjosi su ieškovu dėl kitokių, nei įrašytos Sutartyje, sąlygų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek Patalpų Nuomotojas (ieškovas), tiek Nuomininkas (atsakovas) yra verslininkai, todėl jiems keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tiek įgyvendinant sutartines pareigas, tiek rūpinantis savo teisių apsauga. Šiuo atveju abi ginčo šalys yra lygiavertės civilinių santykių dalyvės, atsakovo, kaip Nuomininko, nėra pagrindo laikyti silpnesne nuomos santykių šalimi, taip pat nėra pagrindo teigti, kad tuo atveju, jeigu atsakovui netiko ieškovo pasiūlytos nuomos sąlygos, jis neturėjo galimybės derėtis arba, ieškovui nesileidžiant į derybas, negalėjo atsisakyti ginčo Patalpų nuomos ir išsinuomoti kitas patalpas prekybai.

Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo argumentai, kad nuomotų Patalpų sienų ir lubų defektai atsirado dėl Nuomotojo kaltės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl skylių sienose atsakovas nurodė, kad jų negręžė, išskyrus ten, kur buvo tvirtinami stelažai, skylės padarytos ankstesnių nuomotojų. Tokiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).

Tarp Sutarties 2.2.6 punkte numatytų defektų, kurių neturi būti grąžinant Patalpas Nuomotojui, nurodyta ir skylėtos sienos. Atsakovas, pasirašęs Sutartį, kurios 2.2.6 punkte išvardyti defektai, už kuriuos jis turės atsakyti grąžindamas Patalpas po Sutarties pasibaigimo, būdamas atidus ir rūpestingas dėl savo teisių bei pareigų, priimdamas Patalpas nuomai 2013-07-01 aktu, galėjo padaryti jame įrašus apie ankstesnių nuomininkų sienose išgręžtas skyles. 20123-07-01 perdavimo-priėmimo akte nėra atsakovo įrašų apie Patalpų trūkumus. Teismo proceso metu atsakovui nepateikus įrodymų, kad jo kvestionuojami defektai atsirado dėl kitų asmenų veiklos, jo nesutikimo su ieškiniu argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Atsakovas taip pat neįrodė, kad grindų plintusų ir kampelių, suplyšusio linoleumo, suskilusio veidrodžio, rozečių dangtelių defektai buvo iki AB „Plasta“ ėmė naudotis Patalpomis (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsakovui neįrodžius, kad 2015-09-01 akte įrašyti defektai buvo jau perduodant Patalpas nuomai 2013-07-01 aktu arba kad už tam tikrus defektus atsakingas pats ieškovas (Nuomotojas) (CPK 12, 178 straipsniai), laikytina, jog, šalims sutarus nutraukti Sutartį nuo 2015-09-01, ieškovas turėjo pagrindą nepriimti Nuomininko siekiamų grąžinti Patalpų, kol nebus pašalinti 2015-09-01 akte įrašyti defektai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas 2015-09-11 raštu kreipėsi į atsakovą, teiraudamasis, kada ir kaip bus pašalinti 2015-09-01 akte užfiksuoti Patalpų defektai, kartu pažymėdamas, kad, kol tai nepadaryta ir Patalpos negrąžintos, nuomos mokestis tebeskaičiuojamas toliau (b. l. 21, 22). Pirmiau aptartas ginčo šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas žinojo griežtą ieškovo poziciją nepriimti Patalpų, kol nebus pašalinti 2015-09-01 akte įrašyti defektai, ir toliau skaičiuoti atsakovui mokesčius už Patalpas. Atsakovas Patalpų defektus pašalino ir Patalpas ieškovui perdavė tik 2015-10-26 aktu.

Vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, ieškovas turi teisinį pagrindą už laikotarpį nuo Sutarties pasibaigimo 2015-09-01 iki faktiško nuomotų Patalpų grąžinimo 2015-10-26 reikalauti iš atsakovo nuomos mokesčio už pavėluotą Patalpų grąžinimą ir nuostolių (šiuo atveju – komunalinių mokesčių už Patalpas) atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, siekdamas išvengti pareigos mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas po Sutarties pasibaigimo, galėjo greičiau pašalinti ieškovo įvardytus Patalpų defektus, dėl kurių ieškovas nesileido į kompromisus, kaip įmanoma greičiau perduoti Patalpas ieškovui, o jau po to spręsti defektų šalinimo išlaidų dalies išreikalavimo iš ieškovo klausimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nekvestionuoja ieškovo reikalaujamų už laikotarpį nuo Sutarties pasibaigimo 2015-09-01 iki faktiško nuomotų Patalpų grąžinimo 2015-10-26 sumų dydžio. Dėl to už nurodytą laikotarpį ieškovui iš atsakovo priteistina 1022,98 Eur nuomos mokesčio už pavėluotą Patalpų grąžinimą ir išlaidų už komunalines paslaugas.

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovas iš atsakovo taip pat reikalauja priteisti delspinigius už nuomos ir komunalinių mokesčių nesumokėjimą laiku: už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-02-01 – 81,51 Eur, už laikotarpį nuo 2015-02-02 iki 2016-04-05 – 19,64 Eur, iš viso – 101,15 Eur delspinigių.

Atsakovas nurodė, kad reikalavimui dėl delspinigių, apskaičiuotų už 2015 m. birželio-rugsėjo mėn., praleistas ieškinio senaties terminas, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinio dalį dėl 56,08 Eur delspinigių atmesti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pagal ginčo šalių sudarytos Sutarties 4.1 punktą, jeigu Nuomininkas nesumoka nuomos ir kitų mokesčių laiku, nuomotojas turi teisę skaičiuoti, o Nuomininkas įsipareigoja sumokėti už kiekvieną pradelstą dieną 0,03 proc. delspinigius nuo apskaičiuotos sumos. Delspinigių skaičiavimas pradedamas nuo kitos po nustatyto termino sumokėti nuomos mokestį pagal Sutartį dienos.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų apie delspinigių apskaičiavimą matyti, kad delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015-06-10 iki 2016-04-05 (b. l. 41, 51, 57, ).

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte reikalavimams dėl netesybų nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

Minėta, delspinigių ieškovas prašo už laikotarpį nuo 2015-06-10 iki 2016-04-05. Su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi 2016-05-02. Vadinasi, reikalavimas dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2015-06-10 iki 2015-11-01 pareikštas praleidus įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą.

Ieškovas nenurodė tokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis sutrumpinto ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir būtų pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Dėl to, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškovo reikalavimui dėl delspinigių už laikotarpį iki 2015-11-01 (imtinai) yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinio reikalavimo dalį dėl delspinigių už skolos sumas nuo 2015-06-10 iki 2015-11-01 (imtinai) priteisimo atmesti šiuo pagrindu (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas nepriteisia delspinigių, ieškovo apskaičiuotų už nuomos ir komunalinių mokesčių skolas už 2015 m. birželio-rugsėjo mėnesius (b. l. 57).

Kartu pažymėtina tai, kad pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatas, atsakovo prašymu taikant ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl delspinigių, ieškovas netenka teisės į delspinigius už laikotarpį iki 2015-11-01, tačiau už šešis mėnesius iki ieškinio padavimo (nuo 2015-11-02 iki 2016-05-02) turi teisę reikalauti delspinigių, nes šiems priteisti, atsižvelgiant į tęstinio pažeidimo atveju nustatytas ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), ieškinio senaties terminas nepasibaigęs.

Pažymėtina, kad ieškovas delspinigių prašo iki 2016-04-05, todėl teismas, neperžengdamas ieškovo reikalavimo ribų, delspinigius priteisia už laikotarpį nuo 2015-11-02 iki 2016-04-05 (imtinai), t. y. už 156 dienas.

Už 169,32 Eur skolos likutį, kurio nepadengė ieškovo skolai dengti 2015-10-26 įskaitytas nuomos mokesčio avansas, nuo 2015-11-02 iki 2016-04-05 priteistina 7,92 Eur delspinigių, už 83,70 Eur komunalinių mokesčių už rugsėjo mėn. skolos, kurios nepadengė 2015-10-26 įskaitytas avansas, likutį – 3,92 Eur delspinigių, už 655,69 Eur nuomos mokesčio už spalio mėn. skolą – 30,69 Eur delspinigių, už 114,27 Eur komunalinių mokesčių skolą – 5,35 Eur delspinigių.

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 47,88 Eur delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 1070,86 Eur skolos ir delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo 2016-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1124,13 Eur skolos ir delspinigių. Šiuo teismo sprendimu jam priteista 1070,86 Eur. Vadinasi, patenkinta 95 proc. ieškinio reikalavimų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovas turi teisę į 95 proc. pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 34 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus 95 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 32,30 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 600 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, taip pat 121 Eur ieškovo atstovo kelionės į teismo posėdį iš Šiaulių į Vilnių ir atgal išlaidų (už automobilio su kuru nuomą) (b. l. 112-117).

Spręsdamas dėl ieškovui atlygintinų ieškinio parengimo išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovo atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 punktų nuostatas maksimalus atlygis už ieškinio parengimą – 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Ieškovas ieškinio parengimo išlaidas patyrė (advokatui sumokėjo) 2016-02-08, t. y. 2016 m. I ketvirtį. Užpraėjusio, t. y. 2015 m. III ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 735,10 Eur. Vadinasi, maksimalus atlygis už ieškinio parengimą būtų 1837,75 Eur.

Atsižvelgiant į ieškinio turinį, jam parengti surinktų ir pridėtų įrodymų kiekį, ieškovo išlaidų ieškiniui parengti suma (600 Eur) pripažintina pagrįsta. Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 570 Eur (600 Eur x 95 proc.) ieškinio parengimo išlaidoms atlyginti.

Dėl ieškovo atstovo kelionės į teismo posėdį Vilniuje išlaidų atlyginimo pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kitos šalių teismo proceso metu patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu jos atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovo būstinė ir veiklos vykdymo vieta yra Šiauliuose. Ieškovas turėjo pagrįstą interesą, kad jo įmonės darbuotojas dalyvautų teismo posėdyje, pateiktų paaiškinimus, taigi ieškovo darbuotojo kelionės į teismo posėdį išlaidos atitiktų būtinumo kriterijų.

Pasisakant dėl šių išlaidų pagrįstumo, pažymėtina tai, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog kelionei į teismo posėdį buvo iš nuomotas automobilis ir pagal Trumpalaikę transporto priemonės su kuru nuomos sutartį nuomos bendrovei sumokėta 121 Eur (b. l.113-116). Iš pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovas išsinuomojo automobilį Toyota Avensis Verso, tačiau nenurodyta jokių konkrečių techninių šio automobilio duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų vertinti, ar ieškovas elgėsi racionaliai ir ekonomiškai vieno darbuotojo kelionei į teismo posėdį nuomodamasis būtent tokį automobilį (Toyota Avensis Verso automobiliai būna ir septynviečiai), patikrinti, kokios konkretaus modelio automobilio vidutinės kuro sąnaudos (automobilio perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad kuro sąnaudos 100 km – 11 litrų, tačiau neįvardyta, kokios rūšies kuru varomas šis automobilis (benzinu ar dyzeliniu kuru), koks šio automobilio variklio darbinis tūris). Ieškovui nepateikus konkrečių duomenų apie išsinuomotą automobilį, teismas negali, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, palyginti, ar ieškovo sumokėta nuomos kaina atitinka rinkoje esančias analogiškų automobilių nuomos kainas, ir kt.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad, ieškovui nepateikus konkrečių techninių duomenų apie automobilį, išsinuomotą kelionei į teismo posėdį, jo patirtos automobilio su kuru nuomos išlaidos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, todėl prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 602,30 Eur (32,30 Eur + 570 Eur Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje yra mažesnės kaip 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, valstybei šiuo atveju nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 150, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nutarė:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ (juridinio asmens kodas 145573817) iš atsakovo AB „Plasta“ (juridinio asmens kodas 110639887) 1022,98 Eur skolos, 47,88 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 1070,86 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimties eurų 86 ct) skolos ir delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo 2016-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 602,30 Eur (šešis šimtus du eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.