- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- eI-1128-811/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Rūta Miliuvienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovei Vilniaus apskrityje V, Vyriausybės atstovės Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės kalbos inspekcijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vyriausybės atstovės Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji suinteresuotieji asmenys Valstybinė kalbos inspekcija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašyme, kurį patikslino, prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorę nedelsiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos 17 straipsnio 1 dalies nuostatą bei vykdyti Aprašo 26, 27, 30 ir 31 punktuose numatytus reikalavimus ir pašalinti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles, kuriose nurodyti teisiškai neįregistruoti gatvių pavadinimai Vilniaus mieste Rusų, Islandijos, Varšuvos, Totorių, Žydų, Vokiečių, Karaimų ir Latvių gatvėse bei Vašingtono aikštėje, taip pat pakeisti gatvės pavadinimo lentelę, užrašytą valstybine kalba ir pritvirtintą ant stulpelio Varšuvos gatvėje, įrengiant naują kelio informacinį ženklą „Gatvės pavadinimas“ pagal Aprašo 26 ir 31 punkto reikalavimus.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad pagal Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. 1 d. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Vienintelė išimtis numatyta Valstybinės kalbos įstatymo 18 str. 1 d., kurioje įtvirtinta tautinių bendrijų organizacijų teisė savo pavadinimus bei informacinius užrašus pateikti ne tik lietuvių, bet greta ir kitomis kalbomis. Gatvių pavadinimų lentelės nėra tautinių bendrijų organizacijų informaciniai užrašai, todėl joms Valstybinės kalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis negali būti taikoma.
Vidaus reikalų ministro 2011-01-25 įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 31 p. nustatyta, kad gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimai, pateikiami kelio informaciniuose ženkluose, lentelėse, užrašuose ar iškabose, turi būti nurodomi taip, kaip jie yra įregistruoti Adresų ar Nekilnojamojo turto registre. Adresų registre gatvių pavadinimai registruojami valstybine kalba. Pagal Aprašo 30 p. savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja kelio informacinių ženklų, nuorodų įrengimą, lentelių, iškabų pritvirtinimą, užrašų užrašymą, jų priežiūrą ir keitimą. Gyvenamojoje vietovėje gatvės ženklinamos gatvės pradžios, pabaigos ir posūkio taškuose (ties sankryžomis) kelio informaciniais ženklais „Gatvės pavadinimas“, apibrėžtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse tvirtinamais ant metalinių stulpelių, įkastų žemėje (toliau – kelio informaciniai ženklai) (Aprašo 26 punktas). Gatvių, kurių neįmanoma paženklinti kelio informaciniais ženklais, pavadinimai nurodomi gatvių pradžios, pabaigos ir posūkio taškuose (ties sankryžomis) lentelėse, tvirtinamose ant pastatų sienų ar užrašais ant pastatų sienų (Aprašo 27 punktas). Pareiškėja nurodo nustačiusi, kad Vilniaus mieste Rusų, Islandijos ir Varšuvos gatvėse bei Vašingtono aikštėje greta gatvių pavadinimų lentelių lietuvių kalba yra gatvių pavadinimų lentelės nevalstybine kalba.
Taip pat nustatė, jog Varšuvos gatvės pavadinimo lentelė valstybine kalba neatitinka Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 1 priedo „Kelio ženklai“ 9 p. informaciniam kelio ženklui Nr. 617 „Gatvės pavadinimas“ nurodytų dizaino ir formos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės atstovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei 2016-09-09 reikalavimą Nr. 1R-8 „Dėl LR Valstybinės kalbos įstatymo ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą aprašo reikalavimų vykdymo“ (toliau – Reikalavimas). Reikalavimu prašoma nedelsiant pašalinti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles, kuriose nurodyti teisiškai neįregistruoti gatvių pavadinimai Vilniaus mieste Rusų, Islandijos ir Varšuvos gatvėse bei Vašingtono aikštėje ir pakeisti gatvės pavadinimo lentelę, užrašytą valstybine kalba ir pritvirtintą ant stulpelio Varšuvos gatvėje, įrengiant naują kelio informacinį ženklą „Gatvės pavadinimas“ pagal Aprašo 26 ir 31 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo 2016-09-15 gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-09-13 raštą Nr. A51-67873/16(3.3.2.3-TD2) (toliau – Raštas), kuriame išreiškiama nuomonė, jog savivaldybės administracijos įsitikinimu Reikalavime nurodytos gatvių lentelės nepatenka į aptartų teisės aktų reguliavimo sritį ir joms neturi būti taikomi numatyti kalbos, formos, dizaino, registracijos ar kiti reikalavimai. Rašte taip pat nurodoma, jog lentelės dekoracinės, stilizuotos, vienetinės pastatų eksterjero detalės, objektai. Teigiama, jog idėjai kabinti išverstas gatvių lenteles neprieštaravo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė 2015-09-16 susitikimo su Vilniaus miesto meru metu.
Iš Rašte išdėstytų teiginių pareiškėja padarė išvadą, kad savivaldybės administravimo subjektas nesutinka su Vyriausybės atstovės pateiktu reikalavimu ir jį atsisako vykdyti, todėl pareiškėja, vadovaudamasi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. kreipėsi į teismą dėl savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo nesutinkanti su Vilniaus miesto savivaldybės Rašte išdėstytais teiginiais ir pateikta pozicija. Teigia, kad lentelių įvardijimas kaip „stilizuotų, dekoracinių“ nepakeičia jų prasmės, turinio, tikslo, o nurodytų gatvių pavadinimo lentelių tvirtinimo ant pastatų ketinimai ar šių veiksmų atlikimo interpretacijos savaime nepašalina reikalavimo vykdyti Valstybinės kalbos įstatymo ir Aprašo nuostatas, pagal kurias viešieji užrašai yra rašomi valstybine kalba. Teigia, kad nėra ginčo, jog gatvės pavadinimas nėra viešasis užrašas. Kartu nurodo, kad teisės aktai nereglamentuoja gatvių pavadinimo lentelių, tvirtinamų ant pastatų formos ar dizaino reikalavimų, todėl nurodytų lentelių, pritvirtintų ant pastatų, forma, stilizacija, dekoracijos ar spalva šiuo atveju nėra ginčijamos. Vadovaujasi Aprašo 3 p., kuriame nustatyta jog pavadinimai gatvėms suteikiami ir keičiami vadovaujantis šiais kriterijais: kalbos taisyklingumo (3.1 p.); vietovardžių oficialumo ir normiškumo (išnykusių vietovardžių – tik normiškumo) (3.2 p.); personalijų nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims (3.3 p.); istorinio įvykio reikšmės Lietuvos valstybei (3.4 p.); pavadinimo atitikties visuomenėje priimtoms moralės normoms (3.5 p.) ir tai, kad pavadinimas neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos (3.6 p.). Tuo pačiu teigia, kad pavadinimus gatvėms suteikia tik savivaldybės taryba teisės aktų nustatyta tvarka (5 p.).
Nurodo, kad pavadinimų gatvėms suteikimas ir gatvių pavadinimų lentelių tvirtinimas yra viešojo administravimo funkcija, kuri turi būti vykdoma pagal įstatymuose ir juos lydinčiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teigia, kad bet kokia viešojo administravimo subjekto veikla, neturint įstatymu suteiktų įgaliojimų ar veikiant priešingai nustatytajai teisei yra viešosios teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia teisės gatvių pavadinimus rašyti kitaip nei Adresų registre įregistruoti gatvių pavadinimai, todėl visi gatvių lentelių užrašai turi būti pateikiami valstybine kalba.
Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 37 p. reglamentuoja jog pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas vykdomas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką. Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 34 p. punktas įtvirtina savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją sprendimų dėl gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimo ir jų keitimo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus priėmime. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo ir suteikusi nurodytoms gatvėms pavadinimus kita nei valstybine kalba, todėl Vilniaus m. savivaldybės mero ir administracijos direktorės veiksmuose įžvelgia savivaldžiavimą ir veikimą „ultra vires“ (neturint įstatymais jiems suteiktų įgaliojimų) bei nustatytos kompetencijos ribų viršijimą. Tokius savivaldybės administravimo subjektų veiksmus laiko piktnaudžiavimu valdžia. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4 p., kuriame apibrėžiamas nepiktnaudžiavimo valdžia principas, reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Šiuo atveju nei Vilniaus m. savivaldybės meras, nei savivaldybės administracijos direktorė neturėjo įgaliojimų suteikti gatvės pavadinimų kita nei valstybine kalba, bei tuo pačiu tvirtinti nevalstybine kalba užrašytas lenteles ant pastatų. Teigia, kad nurodyti subjektai piktnaudžiauja valdžia ne tik neturėdami tam įgaliojimų, bet ir siekdami kitų, nei įstatymuose numatytų tikslų, kurie, kaip matyti iš viešųjų komunikacijos priemonių, sulaukė nevienareikšmiškos bendruomenės reakcijos, taip buvo pakurstyta tautinė nesantaika bei sutrikdyta viešoji tvarka (pvz. plačiai nuskambėjęs vandalizmo atvejis su gatvės pavadinimo lentelės ne valstybine kalba pakabinimu Rusų g.; protestas dvikalbės lentelės atidengimo metu Varšuvos gatvėje; įvairūs asmenų komentarai straipsniuose, pasirodžiusiuose viešojoje internetinėje spaudoje). Vieši savivaldybės mero pasisakymai apie gatvės pavadinimų lentelių kita kalba tvirtinimą (kur meras kaip pavyzdį pateikia J. B., kad šis barė valdininkus, jog šie neleidžia kabinti iškabų kita kalba: 2016 m. rugsėjo 4 d. straipsnis Alfa.lt portale „Šimašius pasipiktino sugadinta rusų lentle: kuris tai padarė – šūdžius“. Citata: „<....> paklausyk mūsų tautos patriarcho B., kuris barė lietuvių valdininkus, kad jie neleidžia iškabų kita kalba kabinti“ ar LRT mediateka (interviu paminėtas J. B. pabarimas 1924 metų pabarimas, jog neleidžiama pakabinti iškabos jidiš kalba): http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013074543/lrt_aktualiju_studija_2016_09_06_11_05 (nuo 37:40 iki 38:00)) tik įrodo savivaldybės administravimo subjektų priešingus Lietuvos Respublikos teisinei sistemai (viešųjų užrašų rašymą valstybine kalba) ketinimus, pažeidžiant eilę Lietuvos Respublikos įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatas.
Nepagrįstu laiko atsakovo teiginį, kad ginčo lentelės nebuvo registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, nes Adresų registras neregistruoja ne valstybine kalba suteiktų gatvės pavadinimų. Be to, gatvių pavadinimų lentelės su užrašais kita nei valstybine kalba, kurias teismas panašaus pobūdžio bylose įpareigojo pašalinti, taip pat nebuvo įregistruotos Adresų registre, tačiau vien neįregistravimo faktas nėra patvirtinimas, jog tai nėra gatvės pavadinimas nevalstybine kalba bei tai, jog tai nėra gatvės pavadinimo lentelė. Teigia, kad Rašte minimas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės ir Vilniaus mero susitikimo protokolas nelaikytinas įtakos bylai turinčiu oficialiu dokumentu ir negalima tapatinti jo su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimu. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimai yra priimami kolegialiai jos įgaliojimų srities klausimais ir įteisinami nutarimu (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 6 str. 1 d.), todėl negalima laikyti, kad šiuo klausimu buvo priimtas Valstybinės kalbos komisijos sprendimas ar pateikta šios komisijos nuomonė. Tuo labiau, kad iš protokolo turinio negalima aiškiai ir vienareikšmiai suprasti Valstybinės kalbos komisijos pirmininkės D. V. nuomonės šiais konkrečiais gatvių pavadinimų lentelių pakabinimo klausimais.
Mano, kad ne lentelių kiekis apsprendžia teisės aktų reikalavimų pažeidimą, o esamos teisės turinys. Tuo pačiu laiko reikšmingais savivaldybės teiginius apie savivaldybės administravimo subjektų ketinimus („kurti modernaus, atviro, neatsiliekančio nuo Europos sostinėse vyraujančių tendencijų, miesto įvaizdį“) pakabinant kita, nei valstybine, kalba gatvių užrašus, nes viešojoje teisėje galioja vienas pagrindinių viešosios teisės principų – įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.). Teigia, kad savivaldybės administravimo subjekto veiksmai (veikla) turi būti pagrįsti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Nurodo, kad Vilniaus m. savivaldybės administravimo subjektai, dalyvaujantys šiame dvikalbių (trikalbių) lentelių kabinimo procese, pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą, nes siekia kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Tokį savivaldybės administravimo subjektų veikimą prieš egzistuojančią teisinę sistemą (viešieji užrašai turi būti yra valstybine kalba) ir jos principus (kad viešojo administravimo subjektas gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie aiškiai yra leidžiami įstatymu ir jo pagrindu priimtiems teisės aktams, o vykdoma veikla atitikti teisės aktų reikalavimus), laiko diskredituojančiais ne tik pasitikėjimą vietos savivaldos valdžia, bet ir pačia valstybe.
Vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. nuostata, pagal kurią savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir mano, kad nagrinėjamuoju atveju šis savivaldybių veiklos teisėtumo principas yra pažeistas.
Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika analogiškose bylose dėl dvikalbių (trikalbių) gatvių pavadinimų lentelių (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-1271-13; LVAT 2013-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-761-13), taip pat dėl Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų taikymo (LVAT 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2011-07-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011), kad Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai vienareikšmiškai yra nustatę, jog gatvių pavadinimų užrašai turi būti pateikiami valstybine kalba, gatvių pavadinimai negali būti laikomi tautinės bendrijos organizacijos pavadinimais ar tokios bendrijos informaciniais užrašais. Gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse gali būti vartojama tik oficiali vietovardžių forma, nes tai susiję su valstybinės kalbos vartojimu viešajame gyvenime, ir tokia informacija nepatenka į Valstybinės kalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reglamentavimo sferą (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-1271-13).
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime nurodė su pareiškėjos prašymu nesutinkanti, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjos ginčijamos gatvių lentelės užsienio kalbomis nepatenka į Vyriausybės atstovo nurodytų teisės aktų - Valstybinės kalbos įstatymo, Aprašo, nurodytų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų reguliavimo sritį ir joms neturi būti taikomi šiuose teisės aktuose numatyti kalbos, formos, dizaino, registracijos, sprendimų priėmimo tvarkos ar kiti reikalavimai. Teigia, kad poziciją atsakovė išreiškė Rašte atsakydama į pareiškėjos Reikalavimą, ir šios pozicijos laikosi nagrinėjamoje administracinėje byloje. Mano, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja susiklosčiusią situaciją ir visiškai nepagrįstai ginčų lenteles užsienio kalbomis laiko pavadinimų gatvėms suteikimu. Kiekviena iš ginčo gatvių jau turi egzistuojantį pavadinimą valstybine lietuvių kalba, kiekvienas iš šių pavadinimų buvo suteiktas kompetentingo subjekto sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruotas Adresų registre, laikantis teisės aktų reikalavimų (šios aplinkybės pareiškėjas neginčija). Nėra jokio pagrindo pritarti nelogiškai pareiškėjo išvadai, kad atsiradusios lentelės užsienio kalba yra naujai suteikti gatvių pavadinimai, kuriems turėjo būti taikomi Aprašo reikalavimai ir kriterijai ir kurių atžvilgiu Vietos savivaldos įstatyme numatytas subjektas - Vilniaus miesto savivaldybės taryba - turėjo priimti sprendimus.
Vietos savivaldos institucijos, ypač kai ta institucija yra Lietuvos sostinėje - tikslas - užtikrinti, kad atvykę į sostinę pasisvečiuoti, ar, kasdien mindami jų gimtojo miesto šaligatvius, ir, turėdami ne tik lietuviškų šaknų, asmenys, tam tikruose istorinio miesto (senamiesčio) kampeliuose pasijustų lyg namuose. Miestas, ypač sostinė, turi traukti, ne atstumti, nebūti pernelyg nacionalistinis, išlaikyti sveiko proto kriterijumi matuojamą pusiausvyrą tarp šių vertybių - praeities išsaugojimo, pagarbos galiojantiems teisės aktams, ir siekio neatsilikti nuo to, kas yra modemu, stengiantis išlikti laimėtoju Europos sostinių konkurencinėje kovoje. Atsakovė yra įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo, taip pat neįžvelgia ir pareiškėjos nurodomo Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. nustatyto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo, numatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, pažeidimo. Atsakovė nesiekė pareiškėjos įvardytų tikslų - suteikti gatvėms naujus pavadinimus, todėl ir teisės aktuose numatyti reikalavimai tokių pavadinimų suteikimui šiuo atveju netaikytini. Savivaldybės siekiai nagrinėjamu atveju nėra susiję su kito subjekto - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos - kompetencija, be to, nors ir tiesiogiai neįtvirtinti, nėra draudžiami Vietos savivaldos įstatymo, todėl negali būti laikomi kompetencijos ribų viršijimu (veikimu ultra viręs). Pareiškėjos prašymo turinyje kalbama apie dviejų subjektų - Vilniaus miesto mero ir administracijos direktorės neteisėtus veiksmus, tačiau pareiškėjos reikalavimas yra reiškiamas tik administracijos direktorei, todėl mano, kad prašymo argumentai, susiję su mero veiksmais, ypač komentarais (pasisakymais viešojoje erdvėje) nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir yra nevertintini ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginį, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama viskas, išskyrus tai, kad tiesiogiai leidžiama, susiklosčiusios situacijos kontekste, vertina kaip prieštaraujantį Europos vietos savivaldos chartijos ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, numatančioms, kad įstatymų apibrėžtose ribose savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, o pareiškėjos nurodomi teisės aktų pažeidimai nesudaro pagrindo vykdyti pareiškėjos reikalavimo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė iš institucijos, kuriai priskirta tinkamo lietuvių kalbos laikymosi kontrolės funkcija, nėra gavusi reikalavimo pašalinti Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą, pažeidimus, surašyto administracinių teisės pažeidimų protokolo dėl ginčo lentelių užsienio kalbomis. Todėl mano, kad institucija, kuriai priskirta Valstybinės kalbos įstatymo kontrolė, atsakovės veikloje Valstybinės kalbos įstatymo ar kitų norminių teisės aktų pažeidimų neįžvelgia. Tuo pačiu teigia, kad ginčo lentelės užsienio kalba nedaro žalos Valstybinės kalbos įstatymu ar kitų įstatymų saugomoms vertybėms.
Mano, kad pareiškėjos nurodyta LVAT praktika dėl dvikalbių (trikalbių) gatvių pavadinimų lentelių neturėtų būti vadovaujamasi nes šios bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos aplinkybėms, kurios buvo nagrinėjamos pareiškėjos nurodytose bylose. Nagrinėjamos bylos situacija ir gatvių lentelės užsienio kalbomis nesiejamos su sisteminiu, vienos konkrečios užsienio kalbos vartojimu, be to, kaip jau minėta, ginčo lentelės nėra oficialios nuorodos ir informaciniai ženklai, t. y. jomis nebuvo siekiama informuoti tam tikros konkrečiai apibrėžtos asmenų grupės jai suprantama kalba, t. y. išversti gatvės pavadinimą, siekiant sudaryti sąlygas paprasčiau orientuotis kasdieniame gyvenime (gyvenvietėje) (kaip nagrinėtų bylų atveju, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl Šalčininkų, Eišiškių gyvenviečių gatvių pavadinimų, kurie nurodomi ne tik valstybine, lietuvių kalba, tačiau ir rusų, lenkų kalbomis).
Tuo pačiu vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento pateikta informacija ir teigia, kad Varšuvos gatvės lentelė lietuvių kalba, dėl kurios atitikimo Aprašo reikalavimams pareiškėja kelia abejonių, nėra informacinis kelio ženklas (Kelių eismo taisyklių Nr. 617 „Gatvės pavadinimas“), tai - informacinė nuoroda, nurodanti gatvės pavadinimą, todėl jai nėra taikomi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-01-25 įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 26, 27, 30 ir 31 punktuose numatyti reikalavimai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodo, kad jos nuomone šiems pavadinimams netaikytina Valstybinės kablos įstatymo 18 str. nuostata „Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis“. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ 2 str. nurodytos sritys, kuriose kitomis kalbomis gali būti teikiama informacija tarptautiniams reikalams: transportas, muitinės, viešbučiai, bankai, turizmo agentūros, taip pat reklamos elementai, su kuriomis gatvių pavadinimai nesietini.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės kalbos inspekcija atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė prašymą iš esmės jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjos prašymu iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje sutiko su pareiškėjos prašymu ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje reikalavimo, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalaujama įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. 1 d. nuostatą ir vykdyti Aprašo 26, 27, 30 ir 31 p. numatytus reikalavimus teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja 2016-09-09 surašė reikalavimą Nr. 1R-8 (toliau – Reikalavimas) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei, kuriuo pareikalavo nedelsiant įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. 1 d. nuostatą ir vykdyti Aprašo 26, 27, 30 ir 31 p. numatytus reikalavimus: pašalinti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles, kuriose nurodyti teisiškai neįregistruoti gatvių pavadinimai Vilniaus mieste Rusų, Islandijos ir Varšuvos gatvėse bei Vašingtono aikštėje ir pakeisti gatvės pavadinimo lentelę, užrašytą valstybine kalba ir pritvirtiną ant stulpelio Varšuvos gatvėje, įrengiant naują kelio informacinį ženklą „Gatvės pavadinimas“ pagal Aprašo 26 ir 31 p. reikalavimus. Tuo pačiu nurodė per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos jį apsvarstyti ir per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pranešti pareiškėjai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Rašte nurodė, kad pareiškėjos Reikalavime nurodomos gatvių lentelės nepatenka į rašte nurodytų teisės aktų reguliavimo sritį ir joms neturi būti taikomi juose numatyti kalbos, formos, dizaino, registracijos ar kiti reikalavimai. Rašte teigiama, kas šios lentelės užsienio kalba nėra informacinio pobūdžio oficialios nuorodos ir informaciniai ženklai – šią funkciją atlieka lentelės, žyminčios gatvių pavadinimus valstybine kalba. Reikalavime nurodytos lentelės yra dekoracinės, stilizuotos, vienetinės pastatų eksterjero detalės, objektai, skatinantys turistų susidomėjimą Lietuvos sostine, formuojantys Vilniaus, kaip atviro, draugiško, daugiakultūrio miesto įvaizdį ir išreiškiančios pagarbą kitoms valstybėms ar žyminčios tam tikrus svarbius istorinius įvykius (faktus), glaudų, ilgalaikį dvišalį tarptautinį bendradarbiavimą. Tuo pačiu nurodė, kad tokiai Vilniaus miesto savivaldybės idėjai neprieštaravo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, 2016-09-16 susitikimo su Vilniaus meru metu išreiškusi poziciją, kad į užsienio kalbą išverstų gatvių pavadinimų lentelės negali būti prilyginamos oficialiesiems gatvių pavadiniams ir pateikusi siūlymą, kad jos galėtų būti pateikiamos tik kaip eksterjero dekoracinės detalės, išverstą gatvių pavadinimą pateikiant tautinių spalvų lentelėje.
Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 2 d. nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas: 1) atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės sprendimą. Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos; 2) per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti reikalavimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.
Nagrinėjamuoju atveju atsakovė Reikalavime nurodytų veiksmų neatliko, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą.
Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba (1 d.). Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose (2 d.). Pagal to paties įstatymo 18 str. tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis (1 d.). Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba (2 d.).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-01-25 įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta, kad gyvenamojoje vietovėje gatvės ženklinamos gatvės pradžios, pabaigos ir posūkio taškuose (ties sankryžomis) kelio informaciniais ženklais „Gatvės pavadinimas“, apibrėžtais Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, tvirtinamais ant metalinių stulpelių, įkastų žemėje (toliau – kelio informaciniai ženklai). Konkrečios kelio informacinių ženklų tvirtinimo vietos šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių turi būti suderintos Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimai gali būti nurodomi stenduose, skyduose, lentelėse ir kt., kurie gali būti tvirtinami ant pastatų ar statinių sienų, šalia pastatų, statinių ar kitų objektų (toliau – iškabos) (26 p.). Gatvių, kurių neįmanoma paženklinti kelio informaciniais ženklais, pavadinimai nurodomi gatvių pradžios, pabaigos ir posūkio taškuose (ties sankryžomis) lentelėse, tvirtinamose ant pastatų sienų (toliau – lentelės), ar užrašais ant pastatų sienų (toliau – užrašai). Ties gatvių sankryžomis gali būti įrengiamos nuorodos, kuriose nurodomi pastatų, jų kompleksų ar korpusų, kuriuos galima rasti pasukus viena ar kita kryptimi, numeriai (toliau – nuorodos) (27 p.). Lentelėms, užrašams, iškaboms gaminti naudojami dažai, fonas ir užrašų spalvos parenkami taip, kad įrašai būtų lengvai perskaitomi dieną ir tamsiu paros metu esant dirbtiniam apšvietimui (29 p.). Savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja kelio informacinių ženklų, nuorodų įrengimą, lentelių, iškabų pritvirtinimą, užrašų užrašymą, jų priežiūrą ir keitimą (30 p.). Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimai, pateikiami kelio informaciniuose ženkluose, lentelėse, užrašuose ar iškabose, turi būti nurodomi taip, kaip jie yra įregistruoti Adresų ar Nekilnojamojo turto registre (31 p.).
Pareiškėja nurodo nustačiusi, kad Vilniaus mieste Rusų, Islandijos, Varšuvos, Totorių, Žydų, Vokiečių, Karaimų ir Latvių gatvėse bei Vašingtono aikštėje greta gatvių pavadinimų lentelių lietuvių kalba yra gatvių pavadinimų lentelės nevalstybine kalba. Iš pareiškėjos pateiktų į bylą nuotraukų matyti, kad minėtos lentelės užsienio kalbomis iškabintos ne visose nurodytose gatvėse, kaip tai nustatyta Aprašo 27 p., tačiau tik vienoje konkrečios gatvės vietoje – gatvių pradžiose.
Pareiškėjos teiginį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 37 p., 16 str. 2 d. 34 p., Aprašo 5 p. nuostatas pavadinimus gatvėms suteikia tik savivaldybės taryba teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo ir suteikusi nurodytoms gatvėms pavadinimus kita nei valstybine kalba, teismas atmeta, nes šiuo atveju gatvėms nebuvo naujai suteikiami pavadinimai, be to, šis klausimas nebuvo keliamas pareiškėjos Reikalavime atsakovei.
Pareiškėja teigia, kad Rašte minimas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – Komisija) pirmininkės ir Vilniaus mero susitikimo protokolas nelaikytinas įtakos bylai turinčiu oficialiu dokumentu ir negalima tapatinti jo su Komisijos sprendimu. Komisijos sprendimai yra priimami kolegialiai jos įgaliojimų srities klausimais ir įteisinami nutarimu (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 6 str. 1 d.), todėl negalima laikyti, kad šiuo klausimu buvo priimtas Komisijos sprendimas ar pateikta šios komisijos nuomonė. Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo priimtas Komisijos nutarimas, kaip tai numatyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 6 str. 1 d. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijos 2012-11-08 nutarimu Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ nutarta, kad tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis (1 p.). Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba (2 p.).
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 8 str. nustatyta, kad Komisijos pirmininkas, be kita ko, organizuoja Komisijos darbą, atsako už valstybės biudžeto ir iš kitų šaltinių gautų lėšų tinkamą panaudojimą; atsako už tai, kad Komisija atliktų jai pavestus darbus; šaukia Komisijos posėdžius ir jiems vadovauja, rūpinasi posėdžiams teikiamų nutarimų projektų rengimu; parašu tvirtina Komisijos nutarimus; atstovauja Komisijai. Taigi, nagrinėjamuoju atveju Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė atstovavo Komisijai 2015-09-16 susitikime su Vilniaus miesto savivaldybės meru, išreiškė nuomonę, kad išverstų gatvių pavadinimų lentelės negali būti prilyginamos oficialiesiems gatvių pavadinimams, kad tai galėtų būti eksterjero dekoracinė detalė, pavyzdžiui, išverstą gatvių pavadinimą pateikiant tautinių spalvų lentelėje, siūlė tai pritaikyti prie atitinkamos progos, pvz., Europos kalbų dienos ar pan., nurodė, kad svarbu atsižvelgti, kaip šie dalykai dera ir kiek kalbinis kraštovaizdis yra lietuviškas, atkreipė dėmesį, kad į Vilnių atvykęs turistas neturi galvoti, kad antra valstybinė kalba Lietuvoje yra anglų kalba.
Iš viešoje erdvėje esančios informacijos matyti, kad Islandijos gatvės lentelė Islandų kalba atidengta pagerbiant Lietuvą ir Islandiją jungiančius tvirtus draugiškus ryšius – 1991-02-11 Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę, tais pačiais metais, rugpjūčio mėnesį, pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Islandijos dėl ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo bei užmegzti diplomatiniai santykiai (http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/vilniaus-zinios/vilniaus-islandijos-gatve-papuose-uzrasas-islandu-kalba-793-580171); Vašingtono aikštėje lentelė anglų kalba atidengta paminint Jungtinių Valstijų deklaracijos, pasmerkusios Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją 76-ąsias metines (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/amerikieciams-vilnius-atsidekojo-anglisku-aikstes-pavadinimu.d?id=71875110); Rusų ir Varšuvos gatvių pavadinimų lentelės rusų ir lenkų kalba buvo atidengtos tęsiant tradicija tampančia akciją, kuri simbolizuoja šalių, miestų draugystę bei partnerystę (http://www.alfa.lt/straipsnis/50074146/sostines-gatves-pasipuose-uzrasais-rusu-ir-lenku-kalbomis); Žydų gatvėje lentelė su šios gatvės pavadinimais jidiš ir hebrajų kalbomis atidengta minint 75-tąsias Vilniaus geto įkūrimo metines bei rugsėjo 23-iąją - Lietuvos žydų genocido dieną (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniuje-zydu-gatveje-atidengta-lentele-jidis-ir-hebraju-kalbomis.d?id=72349778); Totorių gatvėje lentelė totorių kalba atidengta kaip draugiškas ženklas minint Totorių gatvės pavadinimą ir totorių bendruomenės įsikūrimą Vilniaus mieste (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-09-15-totoriu-gatve-vilniuje-papuose-uzrasas-ir-totoriu-kalba/148904); Vokiečių gatvėje simbolinė lentelė vokiečių kalba atidengta 2016 m. spalio 3 d. minint Vokietijos valstybės dieną, tuo pačiu dvidešimt penktąsias atkurtų Lietuvos ir Vokietijos diplomatinių santykių metines (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/vokietijos-vienybes-diena-vilniaus-vokieciu-gatve-papuosta-vokisku-uzrasu-774261); Karaimų gatvės lentelė karaimų kalba atidengta minint šešių šimtų metų karaimų bendruomenės sukaktį svarbioje karaimų bendruomenei Vilniaus miesto dalyje (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-10-14-draugiskumo-zenklas-vilniaus-karaimams-meninis-gatves-akcentas-karaimu-kalba/150060); Latvių gatvėje lentelė latvių kalba atidengta minint Latvijos Respublikos nepriklausomybės dieną (http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/gatve-vilniuje-papuose-lentele-latviu-kalba.htm).
Visos lentelės atidengtos oficialių ceremonijų metu dalyvaujant atitinkamų bendruomenių atstovams. Jos atidengtos kaip meniniai gatvių akcentai, puošybos elementai, simbolizuojantys Lietuvos valstybės bei Vilniaus miesto ryšius su atitinkama tauta ar bendruomene, jose atitinkamos tautos gatvės pavadinimas nurodytas tos tautos kalba kaip simbolis ir pagarbos ženklas kitos tautos žmonėms, kaip puošybos ženklas gatvėse, kurios buvo pavadintos pagal etninę kilmę ar religiją (Vokiečių, Totorių, Karaimų, Žydų g.). Tai nėra oficialios lentelės, jos nedubliuoja gatvės pavadinimo lietuviškai, visos jos yra vienetinės ir skirtingos ir negali būti prilyginamos masiniams užrašams kitos tautos kalba. Jos skirtos ne visų gatvės užrašų kita kalba žymėjimui, o skirtingų bendruomenių ir tautų simboliams pagerbti. Lentelės nėra atidengtos visose Vilniaus miesto gatvėse, taip pat galimose atitinkamos gatvės vietose (pabaigoje, posūkio taškuose), jomis nesiekiama informuoti asmenų, kalbančių jose nurodytomis kalbomis apie gatvės pavadinimą, jomis nesiekiama skleisti informaciją kita, nei valstybine kalba, jomis nesiekiama konkuruoti su lietuvių kalba, jos neparemtos siekiu tautinėms mažumoms greta valstybinės kalbos vartoti savo gimtąją kalbą. Tai pagarba valstybėms ar tautinėms bendruomenėms, turinčioms sąsajų su Lietuva. Net ir turint mintyje, kad jose fiksuojama tam tikra informacija, tai nereiškia, kad jos atlieka grynai tik informacinę funkciją, todėl negali būti prilyginamos viešiesiems užrašams, kaip tai nustatyta Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. 1 d.
Valstybinės kalbos įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus. Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 20 straipsnį, valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2004-05-11 nutarimą Nr. IX-2232 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo“, svarbiausias Komisijos uždavinys – spręsti Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus (6 p.). Pagal minėtų nuostatų 7 punktą, Komisija, vykdydama jai pavestą uždavinį, vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius); nagrinėja visuomenės kalbos kultūros klausimus ir priima dėl jų sprendimus, rūpinasi kalbos būkle švietimo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse, leidyboje, mokslo veikloje, viešajame gyvenime ir kitose srityse. Komisijos įgaliojimų sričiai priklausantys klausimai svarstomi ir sprendžiami Komisijos posėdžiuose (15 p.). Komisijos rekomendacinio pobūdžio pranešimai ir jos darbą nustatantys dokumentai priimami, sekretoriato nuostatai, struktūra ir pareigybių sąrašai tvirtinami protokoliniais Komisijos nutarimais. Protokoliniai nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma (20 p.). Komisijos posėdžiai protokoluojami, gali būti daromas garso įrašas (21 p.). Posėdžio dalyviai pasirašo posėdžio dalyvių sąraše (23 p.). Nors trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad į bylą pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016-10-12 išvada Nr. S1-419(1.7) priimta komisijos posėdyje, akivaizdu, kad ji neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų. Išvadoje pacituoti Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. bei 18 str., taip pat įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ 2 str. nuostatos ir nurodyta Komisijos nuomonė, kad su pastarojo įstatymo 2 str. išvardintomis sritimis gatvių pavadinimai nesietini. Taigi iš pačios išvados turinio nėra galimybės nustatyti nei šio klausimo svarstymo eigos, nei argumentų, kuriais remiantis pateikta tokia nuomonė. Be to, kaip jau konstatuota aukščiau, Komisijos posėdyje apsvarsčius šį klausimą, turėjo būti priimtas nutarimas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nutarimas nebuvo priimtas, laikytina, kad Komisijos pirmininkė išreiškė Komisijos nuomonę 2015-09-16 susitikime su Vilniaus miesto savivaldybės meru. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė nesilaikė šiame posėdyje Komisijos pirmininkės pateiktų rekomendacijų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamuoju atveju atidengtos ginčo lentelės užsienio kalbomis nėra viešieji užrašai, kaip jie apibrėžiami Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. 1 d., todėl jiems netaikytinos šio straipsnio nuostatos. Tuo pačiu konstatuotina, kad šios ginčo lentelės nėra naujai suteikti gatvių pavadinimai, todėl joms netaikytinos ir Aprašo 26, 27, 30 ir 31 p. nuostatos. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos Reikalavimas laikytinas nepagrįstu, tuo pačiu pripažįstant, kad atsakovė pagrįstai nevykdė pareiškėjos reikalavimo.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjos nurodyta LVAT praktika konkrečiose bylose šiuo atveju negali būti vadovaujamasi, nes iš esmės skiriasi šios bylos ir pareiškėjos nurodytų bylų faktinės aplinkybės, t. y. šioje byloje ginčo dalyku esančiomis lentelėmis nebuvo siekiama užtikrinti tautinės mažumos (tautinių mažumų) teisių greta valstybinės kalbos vartoti savo gimtąją kalbą – nesutampa šios ir pareiškėjos nurodytų bylų ratio decidendi.
Dėl lentelės valstybine kalba Varšuvos g.
Pareiškėja tuo pačiu Reikalavime nurodė pakeisti gatvės pavadinimo lentelę, užrašytą valstybine kalba ir pritvirtintą ant stulpelio Varšuvos gatvėje, įrengiant naują kelio informacinį ženklą „Gatvės pavadinimas“ pagal Aprašo 26 ir 31 p. reikalavimus.
Aprašo 26 p. nustatyta, kad pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimai gali būti nurodomi stenduose, skyduose, lentelėse ir kt., kurie gali būti tvirtinami ant pastatų ar statinių sienų, šalia pastatų, statinių ar kitų objektų (toliau – iškabos). Pagal Aprašo 31 p. gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimai, pateikiami kelio informaciniuose ženkluose, lentelėse, užrašuose ar iškabose, turi būti nurodomi taip, kaip jie yra įregistruoti Adresų ar Nekilnojamojo turto registre.
Reikalavime nėra nurodyta, kuo Varšuvos gatvės pavadinimas valstybine kalba neatitinka Aprašo 26 p. reikalavimų. Iš viešai prieinamų Adresų registre esančių duomenų matyti, kad Varšuvos gatvės pavadinimas įregistruotas „Varšuvos g.“ – tai atitinka nuotraukoje nurodytą šios gatvės pavadinimą valstybine kalba.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjos teismui pateiktame prašyme nurodoma, kad ši lentelė valstybine kalba neatitinka Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 1 priedo „Kelio ženklai“ 9 p. informaciniam kelio ženklui Nr. 617 „Gatvės pavadinimas“ nurodytų dizaino ir formos reikalavimų. Šios pozicijos laikėsi pareiškėja ir teismo posėdyje. Pareiškėja dėl šio teisės akto pažeidimo Reikalavimo atsakovei nepateikė, todėl teismas dėl šio pareiškėjos prašymo argumento nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTĮ .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 89 str. 1 d. 2 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.