Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – A. S. (A. S.), jo atstovui advokato padėjėjui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, ruso, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) ventiliacijos montuotoju, aukštojo išsilavinimo, išsituokusio, neteisto, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. (A. S.) 2016 m. gruodžio 15 d., apie 18 val. 06 min., (duomenys neskelbtini), prie 11-uoju numeriu pažymėto pastato, vairuodamas automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. J., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, dėl ko stabdant automobilis pradėjo slysti ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K. A., taip apgadindamas savo vairuotą automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei K. A. priklausantį automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos A. S. pasišalino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu A. S. (A. S.) nurodė, kad norėjo parvaryti mašiną į Parko gatvę. Važiuojant mašiną sumetė ir šonu atsitrenkė į stovėjusią mašiną. Išlipęs ją apžiūrėjo, didelių apgadinimų nematė. Jo mašinai buvo nubrozdintas šonas. Manė, kad didelių pažeidimų nepadarė, todėl nuvažiavo. Po kelių dienų paskambino iš policijos, pasakė, kad reikia atvykti ir parašyti pasiaiškinimą. Mašina, kurią vairavo, priklauso J. J., ji yra jo pažįstama. Mašiną iš jos pasiėmė prieš metus, neatlygintinai su ja važinėjo. J. J. nėra jo šeimos narys ar artimas giminaitis. Jo automobiliui buvo įlenktas sparnas. Pretenzijų dėl to J. J. neturi. Važiavo tvarkingai, apie 50 km/h greičiu, bet ten buvo apledijęs sniego kalnelis ir mašina paslydo. Užvažiavo ant to apledėjimo ir mašina sparnu trenkėsi į kitą mašiną. Išlipęs apžiūrėjo, nieko nepamatė, kad kitai mašinai kažkas būtų, todėl ir išvažiavo. Nukentėjusiosios mašina stovėjo šaligatvyje, o jis važiavo antra juosta ir savo dešiniu šonu atsitrenkė jai į kairį šoną. Jei būtų pamatęs, kad nukentėjusiajai yra žala, būtų laukęs ar kvietęs policiją. Jo vairavimo stažas - 20 metų. Nekilo mintis, kad mašina gali būti pažeista. Paaiškinimą rašė ne jis, o policininkas. Jam sakė dėl savo mašinos, kad nedaug apgadinimų buvo. Ji važiavo pirma juosta, truputį įvažiavo į antrą juostą ir sumėtė, lietė stovėjusios mašinos bamperį. Ant kito automobilio nurodyta spalva gali būti nuo jo bamperio. Policijoje jam pasakė, kad automobiliui baigėsi techninė apžiūra, nei draudimas, niekas nepranešė apie tai. Policininkai gal neteisingai surašė protokolą, kad jis pasišalino, nes neturi techninės apžiūros, apgadinimai nedideli. Apie tai, kad neturi techninės apžiūros, sužinojo tik policijoje. Apgadinimų didelių ant nukentėjusiojo mašinos nebuvo, tik jo mašinos apgadinimas, todėl ir pasišalino. Gal buvo truputį nubrozdinimų ant nukentėjusiosios automobilio, o gal ir nebuvo, neprisimena dabar. Ant jo buvo sniegas, gal dėl to ir nematė nubrozdinimų. Jei yra avarija ar apgadinimas, reikia su nukentėjusios mašinos savininku pasirašyti įvykio deklaraciją, o policiją kviesti kai yra didesni pažeidimai. Išlipęs apžiūrėjo savo ir svetimą mašiną. Matė apgadinimus tik ant savo mašinos, o ant nukentėjusiojo mašinos nematė, jei būtų smarkiau apgadinęs mašiną, tai būtų palikęs raštelį. Pareigūnas ne taip surašė jo paaiškinimą. Nematė, kad būtų nuleista padanga kitam automobiliui. Žibintų toje vietoje nebuvo ir buvo gan tamsu. Mašina stovėjo tarp žibintų, ant jos šviesa nekrito. Įvykio metu buvo blaivus, automobilis – draustas privalomuoju draudimu.

Nukentėjusioji K. A. savo 2016 m. gruodžio 15 d. paaiškinime (b. l. 27) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad viskas vyko gruodžio 15 d., ketvirtadienį. Ji pasistatė automobilį Nemuno gatvėje, šalikelėje. Į automobilį grįžo po 20-25 minučių, greitai įsėdo į mašiną, ją apėjo per priekį, pažeidimų nematė. Atsisėdusi, pajudėjusi į priekį pajuto, kad kažkas negerai. Atsidariusi langą pamatė, kad atbėga mergina, ji sakė „sustok, į tave atsitrenkė“. Išlipusi pamatė, kad pažeistas bamperis, deformuotas ratas, mašinos tiltas pažeistas, šonas - nubrozdintas. Atvažiavo policijos pareigūnai, surašė pareiškimą. Kitą dieną nuvyko į draudimą, užregistravo pažeidimą, nurodė A. S. (A. S.) numerį. Sakė, kad žalą skaičiuos, kai gaus iš teismo rezultatus. Šiai minutei negali nurodyti, kokia žala padaryta. Liudytoja pasakė, kad į automobilį atsitrenkė, ji nurodė mačiusi kaip įvyko eismo įvykis, užsirašė numerius. Sakė, kad A. S. (A. S.) išlipo, apžiūrėjo jos mašiną ir pabėgo iš įvykio vietos. Prisimena, jog sakė, kad mašina sukosi ir trenkėsi. Liudytoja išgirdo didelį garsą, trenkėsi teisiai į ratą, į kairės pusės paskutinį ratą. Vairuotojo pusėje galinis ratas pažeistas. Pati apžiūrėjo pažeidimus ir nuotraukas darė. Iki įvykio buvo atliktas automobilio remontas, nudažytos visos dalys, techniškai sutvarkyta, apdrausta. Ratai buvo pakeisti į žieminius ir visi buvo techniškai tvarkingi. Pažeidimai negalėjo atsirasti iki įvykio. Visada išvažiuodama į mokyklą apžiūri, ar mašina tvarkinga. Jos automobilis yra juodos spalvos. Kur yra nutrinta, ten yra pilka, atrodo, kad dažai nutrinti. Nubrozdinimai nuotraukoje atrodo kaip balti, bet iš tikrųjų yra pilki. Turėjo ratą pastebėti, nes jis buvo subliuškęs, bet ir turėjo pastebėti nubrozdinimą. Eismo įvykio liudytoja jai sakė, kad kaltininko automobilio ratlankis buvo nukritęs. Jis mėtėsi eismo įvykio vietoje, buvo ant gatvės. Matė ratlankį, bet iš tolo.

Liudytoja V. M. savo 2016 m. gruodžio 15 d. paaiškinime (b. l. 26) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ėjo iš papildomos pamokos. Mokyklos kieme stovėjo automobilis. Išgirdo didelį garsą, atsisuko ir pamatė kaip kaltininko automobilis buvo atsitrenkęs šonu į kitą automobilį. Išlipo iš mašinos, apžiūrėjo mašinas ir nuvažiavo. Ji užsirašė automobilio numerius, pradėjo ieškoti kieno ta mašina, įėjo į mokyklą. Išėjusi pastebėjo, jog nukentėjęs automobilis bando važiuoti. Nukentėjusiąją sustabdė, nes pamatė, kad mašinos ratas nuleistas. Su nukentėjusiąja turi tik šokių pamoką kartu, kartais pašneka ir tiek. Neturi tikslų apkalbėti A. S. (A. S.). Išgirdusi garsą atsisuko ir matė, kaip A. S. (A. S.) automobilis stovi šalia nukentėjusiojo automobilio, negali įvardyti kas kaip atsitrenkė, bet turi nuotrauką. Matė, kaip nuriedėjo pravažiuojančios mašinos gaubtas ir jį parodė policininkams. Garsas buvo didelis, nes nuo jo atsisuko, išsigando. Kadangi buvo garsas, tai tikrai mašinos susilietė. Į vairuotojo kairės pusės galą, nukentėjusiosios automobilį atsitrenkė. Buvo automobilio nubrozdinimai, po garso pribėgo ir nufotografavo. Trenkėsi į vairuotojos pusės galą, nes K. A. automobilis stovėjo šalikėlėje. Neprisimena, kokia automobilio markė turėjo kontaktą, nes nekreipė dėmesio, jai buvo šokas. Atrodo, kad automobilis buvo pilkas, jo numerį įsivedė į telefoną, telefone yra net laikas. Buvo įtarimai, kad asmuo yra neblaivus, nes išlipęs susvirduliavo, bet žmogus gal patyrė stresinę situaciją, išsigando.

Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. S. jokių santykių nėra. Anksčiau jie draugavo. Tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad įvyko eismo įvykis. Tuo automobiliu nesinaudoja, pretenzijų dėl jo neturi.

Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė nukentėjusiojo automobilį, užfiksavo duomenis eismo įvykio vietoje. Nukentėjusysis teigė, kad paliko neapgadintą automobilį eismo įvykio vietoje. Liudytoja teigė, kad matė automobilį, kuris kliudė, kad vairuotojas buvo išlipęs ir pasišalino iš įvykio vietos. Neatsimena, ar sakė, kuria dalimi kliudė, tik matė, kad galinė kairė pusė apgadinta - kairės pusės galinis sparnas ir ratas. Bamperio apgadinimas, nuotraukoje tai ne sniegas, o nubraukti dažai. Bamperis stipriai apgadintas, ne paviršutiniškai. Apgadinimą turėjo justi, nes apgadinimai yra dideli, vairuotas buvo išlipęs ir apžiūrėjo. Tai turėjo matyti. Liudytojos dėmesį atkreipė tas triukšmas. Matomumas buvo geras, kelio ruožas - apšviestas. Negali pasakyti, kur automobilis stovėjo - ar šviesiame, ar tamsiame kelio ruože. Turėjo būti šviesiame, nes su prožektoriumi nešvietė, kai fotografavo. Prieš fotografavimą nukentėjusioji atsisėdo į automobilį ir bandė važiuoti, tai galėjo būti nusileidęs ratas, tas nubrozdinimas.

A. S. (A. S.) 2016 m. gruodžio 19 d. paaiškinime užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 15 d., apie 18 val. 06 min., vairavo automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. J.. V. N. gatve pirma eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Pamatė prieš jį stovintį automobilį, norėjo jį apvažiuoti, bet pasukus vairą į kairę pusę automobilis pradėjo slysti ir kliudė prieš jį stovėjusį automobilį. Po susidūrimo sustojo, išlipo ir nuėjo apžiūrėti apgadinimų. Pamatęs, kad stovėjusio automobilio apgadinimai nėra dideli ir dėl to, kad jo vairuotas automobilis neturi techninės apžiūros, nusprendė iš eismo įvykio vietos išvažiuoti. Galvojo, jog eismo įvykio niekas nematė (b. l. 28).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos II-ojo būrio vyriausiųjų patrulių K. M. ir T. D. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 16 d., 18 val. 06 min., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) ties 11-uoju numeriu pažymėtu pastatu, automobilių stovėjimo aikštelėje rastas apgadintas automobilis. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko K. A., kuri paaiškino, kad automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti sveiką, o grįžusi rado jį apgadintą. Pagal matomus apgadinimus kito automobilio vairuotojas kontaktą turėjo justi. Įvykį mačiusi V. M. nurodė, kad eidama išgirdo triukšmą, matė kaip automobilis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, išlipęs vairuotojas apžiūrėjo automobilius ir pasišalino, jo automobilio valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini) Pabendravus telefonu su J. J., ji nurodė, kad šiuo metu jos automobiliu T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi buvęs sugyventinis A. S. (A. S.). Susisiekus su juo, pastarasis nurodė, kad pirmoje eismo juostoje pamatė stovintį automobilį, norėjo jį apvažiuoti, bet pasukus vairą automobilis pradėjo slysti ir kliudė stovintį automobilį. Po susidūrimo išlipo, apžiūrėjo automobilius, pamatė, kad stovėjusio automobilio apgadinimai nėra dideli. Jo automobilis neturėjo techninės apžiūros, todėl nusprendė iš eismo įvykio vietos išvažiuoti, galvojo, kad įvykio niekas nematė (b. l. 21, 22).

Iš eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį, fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu apgadinta K. A. priklausanti transporto priemonė O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje ant važiuojamosios kelio dalies rastas nukritęs rato gaubtas (b. l. 23-25)

Iš draudimo bendrovės pateiktos informacijos matyti, kad paskaičiuoto nuostolio dydis yra 296,19 Eur (b. l. 62).

Vertindamas A. S. (A. S.) veiksmus, teismas pažymi, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Šio kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, laikytina, jog šiame straipsnyje numatytas nusižengimas atitinka 2016 m. gruodžio 15 d., t. y. galimo pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kuomet pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į aptartą įstatyminį reglamentavimą bei tai, kad už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – areštas, tuo tarpu ANK 426 straipsnio 1 dalis šios nuobaudos rūšies nenumato, laikytina, jog ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, todėl A. S. (A. S.) veiksmai vertinami būtent šio straipsnio aspektu. Tuo pačiu teismas pažymi, jog spręsdamas klausimą dėl padarytos žalos dydžio (kadangi būtent šios žalos dydis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus), teismas atsižvelgia į tai, kad draudimo kompanija nurodė, jog paskaičiuotos žalos dydis yra 296,19 Eur, taigi matyti, jog ši suma neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas laiko įrodyta, kad A. S. (A. S.) administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, vairuodamas automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, dėl ko stabdant automobilis pradėjo slysti ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip jį apgadindamas, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš A. S. (A. S.) rašytinio paaiškinimo bei jo teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, jog važiuojant keliu buvo slidu, dėl ko automobilį sumėtė ir jis trenkėsi į kitą automobilį. Šias jo nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina tiesioginės įvykio liudytojos V. M. paaiškinime užfiksuoti duomenys bei jos teismo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog ši liudytoja girdėjo didelį garsą, o atsisukusi matė, kad automobilis, kurio valstybinius numerius ji užsirašė (t. y. (duomenys neskelbtini) buvo atsitrenkęs šonu į kitą automobilį. Nukentėjusioji bei policijos pareigūnai nurodė, kad iškart po įvykio V. M. jiems nurodė analogiškas aplinkybes, taigi, byloje esančių įrodymų visuma, tarp jų ir rašytinė bylos medžiaga, kurioje fiksuoti atitinkami O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimai, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl pažeidėjo sukelto paties eismo įvykio buvimo fakto.

Teismo posėdžio metu A. S. (A. S.) nurodė, kad iš eismo vietos išvažiavo todėl, kad manė, jog apgadinimai kitam automobiliui nebuvo padaryti, tačiau šią jo nurodytą įvykio versiją teismas vertina kritiškai ir laiko jo pasirinktu gynybos būdu siekiant sušvelninti savo padėtį ar išvengti atsakomybės. Šiuo atveju teismas pažymi, jog eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, <...> turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).

Iš byloje esančių automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų (b. l. 25) matyti, jog šio automobilio apgadinimai yra pakankamai žymūs ir aiškiai pastebimi, kas visiškai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad automobilio apgadinimų nematė. Svarbu ir tai, kad tiesioginė įvykio liudytoja V. M. nurodė, kad iškart po šio įvykio matė buvusius automobilio nubrozdinimus, po išgirsto garso pribėgo ir juos nufotografavo, kas dar sykį patvirtina, jog A. S. (A. S.) šių apgadinimų tikrai negalėjo nepastebėti. Svarbu ir tai, jog pirminiame savo paaiškinime jis nurodė, kad išties matė automobilio apgadinimus, o versiją, jog šių apgadinimų nepastebėjo, jis iškėlė daug vėliau, t. y. tik bylą nagrinėjant teisme, todėl ji atmetama kaip prieštaraujanti objektyviai bylos medžiagai. Nors teismo posėdžio metu A. S. (A. S.) siekė sumenkinti šio savo pirminio paaiškinimo teisingumą nurodęs, jog policijos pareigūnui nesakė, kad matė kito automobilio apgadinimus, tačiau teismas šią jo nurodytą versiją vertina kritiškai, kadangi teismo posėdžio metu ją visiškai paneigė policijos pareigūnas T. D., nurodęs, kad užrašė tą, ką sakė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Šiuo atveju svarbu tai, kad kiekvienas liudytojas, prieš duodamas parodymus teisme, yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, yra prisaikdinamas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad šis pareigūnas būtų sulaužęs priesaiką, davęs melagingus parodymus, taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis būtų suinteresuotas tyrimo baigtimi ar turėjęs kokią nors paskatą melagingai surašyti A. S. (A. S.) paaiškinimą.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus motyvus, teismas konstatuoja, kad A. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta neginčijamai, todėl jis baustinas.

Tuo tarpu vertinant A. S. (A. S.) veiksmus ATPK 127 straipsnio 2 dalies aspektu, svarbu tai, kad šiame straipsnyje buvo numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, tačiau ANK šio pažeidimo jau nebenumato, t. y. šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje atsakomybė už šio pažeidimo padarymą numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. (A. S.) turi teisę vairuoti transporto priemones, jo veika pagal minėtą ANK straipsnį nekvalifikuotina ir bylos teisena šioje dalyje nutraukiama.

Svarbu ir tai, jog nors administracinio teisės pažeidimo protokole A. S. (A. S.) veika kvalifikuota ir pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, tačiau formuojant pažeidimo esmę protokole nėra nurodytas konkretus pažeidimas, kurį asmuo padarė, t. y. nėra paminėta, kad A. S. (A. S.) inkriminuojama tai, jog jis vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti aprašyta pažeidimo esmė. Teismo vertinimu, tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Nubaudus asmenį administracine tvarka už tai, kuo jis nėra kaltinamas, būtų pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Šis trūkumas yra esminis ir teismas savo iniciatyva negali jo ištaisyti, t. y. teismas ex officio negali inkriminuoti A. S. papildomo pažeidimo, todėl šioje dalyje bylos teisena nutraukiama.

A. S. (A. S.) atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, padarytos žalos dydį, tai, kad asmens atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, asmuo yra dirbantis, turi legalų pragyvenimo šaltinį, todėl A. S. (A. S.) už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skiriama minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Kartu spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tikslingumo, teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. (A. S.) praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir už itin šiurkščius, tačiau išvadų apie savo elgesį nedaro ir toliau gana sistemingai pažeidinėja E. T. asmens elgesys jį charakterizuoja ypatingai neigiamai bei rodo, jog tokio pobūdžio pažeidimų darymas nėra atsitiktinis. A. S. (A. S.) piktybiškai nepaiso KET normų, todėl siekiant apsaugoti visuomenę nuo akivaizdžiai pavojingo jo elgesio, A. S. (A. S.) atimama teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones vienerių metų terminui.

J. J. ir K. A. teismui nepateikė prašymų dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo, todėl turtinio nuostolio atlyginimo klausimas paliktinas spręsti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir ANK 591 straipsnio 6 punktu, 565, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų terminui.

Nutraukti bylos teiseną dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo.

Administraciniu nusižengimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo klausimą palikti spręsti civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 16064094085.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.