- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- 1-514-496/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06240-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Kaltinamasis
- D. L.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. L. terorizavo žmogų, o būtent: 2019 m., vasario 10 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), savo namuose, naudojo psichinę prievartą, kuri pasireiškė išsakytu grasinimu užmušti, papjauti, pakasti, susprogdinti R. L. priklausantį automobilį Opel Astra, tokiu būdu grasindamas terorizavo savo žmoną R. L., sudarė nukentėjusiajai realų pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad paskutiniu metu jo santykiai su žmona R. L. pablogėjo dėl to, kad jis dažnai vartoja alkoholį. Apie metus laiko kartojasi jų konfliktai, žmona jam priekaištauja dėl girtavimo, o jis nesusivaldo ir ją visaip išvadina, grasina, įžeidinėja. Jis keikiasi ir grasina žmonai, kai būna neblaivus. Paskutinio konflikto metu jis sakė žmonai, kad susprogdins jų automobilį. Automobilis pirktas už žmonos pinigus iki santuokos sudarymo, jis vairavimo teisių neturi, bet kartais vairuoti nori. Žmona jam vairuoti automobilio neleidžia, todėl jis galėjo pagrasinti, kad susprogdins automobilį. Tokių aplinkybių jis tiksliai neprisimena, bet sutinka, kad taip galėjo grasinti. Kaltinamasis pripažįsta, kad jis yra pagrasinęs žmoną užmušti, pakasti. Galėjo būti, kad grasindamas jis buvo paėmęs į rankas peilį. Gali būti, kad grasindamas jis norėjo, kad žmona išsigąstų, gal ji išsigando, bet tokių grasinimų jis niekada neketino įvykdyti. Konfliktai paprastai baigdavosi jo išėjimu iš namų. Žmona kreipėsi į policiją pirmą kartą. Yra buvę, kad jis, būdamas girtas, įspyrė savo žmonai, yra sudavęs su delnu jai per pakaušį. Dėl girtumo jis neprisimena įvykio detalių, savo veiksmų, bet tiki, kad žmona viską aiškina teisingai. Dabar, po 2019 m. vasario 10 dienos konflikto, jis laikinai gyvena pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini). Savo žmonos R. L. jis atsiprašė, jis nori pasikeisti, pradėti dirbti, gydytis dėl dažno alkoholio vartojimo. Žmona jam atleido, jie susitaikė. Dėl savo elgesio labai nuoširdžiai gailisi. Nuo 2019-02-18 jis turėjo pradėti dirbti Švedijoje, planavo išvykti. Jis nori pasitaisyti, dirbti, išlaikyti šeimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. L. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji R. L. pareiškime apie įvykį, parodymų protokole parodė, kad prieš santuoką ir santuokos metu vyko ir vyksta nuolatinis girtuokliavimas. Niekada nedirbo jokio darbo, šeimos finansiškai neišlaiko. Ji namuose nuolat yra žeminama, keikiama visais necenzūriniais žodžiais prie mažamečio vaiko, naudojamas psichologinis smurtas, grasinama. Imamas jos asmeninis automobilis be jos žinios. Neretais atvejais ji būna stumdoma, pastumiama, ar jai trenkiama delnu per galvą, įspiriama į sėdmenis (b. l. 8-13).
Nukentėjusioji R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos vyras yra D. L.. Konfliktai su juo tęsiasi apie metus laiko. 2019 m. vasario 10 dieną D. parėjo į namus neblaivus ir ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Visą laiką jis ją įvairiai iškeikdavo. Tą vakarą jai trūko kantrybė ir ji iškvietė policiją. Fizinio smurto jis nenaudojo, jokių smūgių nesudavė, todėl policija jo neišsivežė. Policijai išvažiavus, D. L. jai pagrasino, kad susprogdins jos automobilį, Jis pasakė tuos žodžius ir nuėjo miegoti. Anksčiau ji jo grasinimų nebijojo, paskutinį kartą šiek tiek išsigando. Anksčiau jis, būdamas girtas, yra grasinęs jai užmušti, papjauti, pakasti. Yra buvę, kad jis su delnu sudavė jai per galvą, yra buvęs sugriebęs už kaklo, yra įspyręs į sėdmenis. Dėl tokių D. L. veiksmų jai mėlynių neatsirado, skausmo beveik nejautė.
Apklausiama policijos pareigūnų 2019-02-10 nukentėjusioji R. L. parodė, kad neblaivus vyras namuose nuolatos triukšmauja, ją išvadina keiksmažodžiais, jis neleidžia ilsėtis, girtauja kiekvieną dieną, niekur nedirba apie penkerius metus. Ji bijo namuose palikti mažametę dukrą. Ji į policiją kreipėsi todėl, kad D. L. bijo ir nenori, kad jis būtų jų namuose. Jie kartu gyvena nuo 2013 m. Ji bijo, kad vyras prisidarys problemų, o ji turės už jas atsakyti, kadangi vyras niekur nedirba, o turtas yra bendras. Kelmėje parduotuvėse jis ima prekes į skolą, o vėliau parduotuvės darbuotojos iš jos reikalauja grąžinti skolas (b. l. 28-31).
Nukentėjusioji R. L. policijos pareigūnų papildomai apklausiama liudytoja, 2019-02-14 papildomai parodė, kad ji su D. L. santuokoje gyvena nuo 2016 m. Su juo turi vieną vaiką - dukrą K., gimusią 2016 m. Butas, kuriame gyvena, yra pirktas jau gyvenant santuokoje. Automobilis Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos, nes ji jį įsigijo prieš santuoką. Nuo 2018m. pradžios vyras pradėjo ją terorizuoti. Jis nuo to laiko niekur nedirba, jokių pajamų neturi. Ji viena išlaiko mažametę dukrą ir viena dirba. Nuo 2018 m. pradžios vyras D. kiekvieną dieną geria alkoholį. Pinigus jis kartais paima iš jos piniginės, o kartais jis skolinasi iš kitų. Kai ji grįžta iš darbo, vyras namuose jau būna girtas ir kiekvienu atveju jis ją įžeidinėja, vadindamas necenzūriniais žodžiais ir visa tai girdi mažametė dukra. Jis jai grasina, kad ji nebegyvens, ją papjaus, užmuš, pakas, jai nieko neliks ir jai nieko neatiteks. Taip pat konfliktų metu ją stumdo, yra buvę penki atvejai, kai jis ją įžeidinėdamas ir grasindamas, įspyrė į užpakalį, pastūmė, bei rankomis sudavė į galvą. Ji jausdavo fizinį skausmą, tačiau į policiją nesikreipė, nes tikėjosi, kad vyras pasikeis, bei jai ant kūno nesimatydavo mėlynių. Ji kentėjo, nes nenorėjo ardyti šeimos, nes turi mažametę dukrą. Nuo 2019 m. pradžios vėl vyksta viskas taip pat. Vyras nuolat girtauja ir, kai ji pareina iš darbo su dukra, ji randa girtą vyrą. Vyras, vaikui girdint, ją įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, baugina ir grasina, kad ji negyvens ir su ja susidoros. Tai vyko ir 2019-02-10. Todėl ji, nutarė nebekentėti. Kai atvyko policijos pareigūnai ir ją apklausė, vyras tai matė ir, išvykus policijos pareigūnams, vyras jai pagrasino, kad ją papjaus, užmuš, jei ji neatsiims pareiškimo. Jis taip pat sakė, kad susprogdins jos automobilį, tą, kuriuo ji važinėja į darbą. Taip pat vyras, jos neatsiklausęs, tuo jos automobiliu važinėjasi net ir būdamas girtas. Matydama, kad jos vyras D. į namus grįžta būdamas labai neblaivus, ji jo neįsileidžia į namus, kadangi jo bijo. Mano, kad D. L. išsakomi grasinimai yra realūs, kad jis minėtus grasinimus gali bet kada įvykdyti. Bijo, kad jis ir vėl prieš ją smurtaus, naudos psichologinį smurtą, ją žemins, baugins atimti viską, ką turi tuo pačiu grasindamas sveikatai, jei kreipsis kur nors pagalbos. Nuo D. sistemingo bauginimo jai pastoviai sukeliamas stresas, nerimas ir baimė. 2018 m. rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į ligoninę dėl nuolatinio galvos skausmo. Gydytojai jai diagnozavo skausmo priežastį - nervinis išsekimas, stresas. Nebegalėdama taip gyventi ji pasiryžo kreiptis į policiją pagalbos. Prieš bendrą vaiką K. D. L. nesmurtauja. Prašo dėl tokio D. L. elgesio prieš ją, pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį įpareigoti nesilankyti, nebendrauti su ja (b.l. 34-35).
Nukentėjusioji R. L. policijos pareigūnų papildomai apklausiama liudytoja, 2019-02-18 papildomai parodė, kad jos vyras D., po to karto kai ji kreipėsi į policijos pareigūnus yra pasikeitęs, alkoholio nevartoja, su ja elgiasi gražiai, jai nebegrasina, neįžeidinėja. D. dėl savo elgesio jos atsiprašė, mato, kad gailisi ir supranta, kad turi keistis, ji jam atleidžia, D. pažadėjo, kad gydysis dėl alkoholio vartojimo. Prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas jiems susitaikius. Namuose D. dabar negyvena, jis gyvena pas savo mamą I. L. (b.l. 39).
PRĮP išrašas patvirtina, kad 2019-02-10 15:00 val. R. L. kreipėsi pagalbos ir pranešė, kad jos vyras D. L. nuolatos konfliktuoja, vartoja alkoholį, neleidžia ramiai gyventi. Namuose kartu gyvena dukra, gimusi 2016-08-19. R. L. teigė, kad smurto D. L. nevartoja, fizinio skausmo nejautė, tačiau nuolatos vadina ją necenzūriniais žodžiais, triukšmauja ir neleidžia ilsėtis. Bijo, kad būdamas neblaivus D. L. prisidarys problemų, už kurias reikės atsakyti jai, kadangi vyras niekur nedirba. D. L. namuose nerastas. Smurto faktas nenustatytas. Tarp asmenų vyksta žodinis konfliktas (b. l. 16-19).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai ( pvz. 2K-238-699/2016). Svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji R. L., kreipdamasi pagalbos 2019-02-10 pranešė, kad vyras ją vadina necenzūriniais žodžiais, triukšmauja ir neleidžia ilsėtis. Ji bijo, kad būdamas neblaivus D. L. prisidarys problemų, už kurias reikės atsakyti jai, kadangi vyras niekur nedirba. Tokios veikos, nurodytos pranešime, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Jos gali užtraukti administracinę atsakomybę. Nukentėjusioji skundėsi ne dėl grasinimų jai, bet dėl jai galinčios grėsti civilinės atsakomybės už sutuoktinio veiksmu. Nukentėjusioji R. L. parodė, kad kai jos sutuoktinis D. L. pamatė, kad ji kalbasi su policijos pareigūnais, šiems išvykus jis pagrasino susprogdinti jos automobilį. Po šio grasinimo iš naujo ji į policiją nesikreipė, jokios pagalbos neieškojo, nors grasinimas ją išgąsdino, atrodė realus.
Vertindamas kaltinamojo veiką dėl grasinimo nukentėjusiajai R. L. teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios nuoseklius aiškinimus, kad jos vyras D. L. jai grasino žodžiais, grasino užmušti, pakasti, papjauti, susprogdinti jos automobilį. Nukentėjusioji nurodė, kad sutuoktinis grasindamas buvo neblaivus, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis pripažįsta kaltę dėl grasinimo, tačiau nurodo, kad neketino įvykdyti grasinimų. Teismas pripažįsta įrodytu, kad D. L. 2019 m. vasario 10 dieną grasino nukentėjusiajai sakydamas, kad ją užmuš, pakas, papjaus, susprogdins jos automobilį. Grasindamas D. L. buvo girtas ir sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. grasino susprogdinti automobilį, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis terorizavo nukentėjusiąją, todėl jo veikoje yra BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Iš kaltinimo D. L. išjungiama tai, kad jis grasino metus laiko nuo 2018 metų pradžios iki 2018 m. vasario 9 dienos, nes per šį laikotarpį nukentėjusioji nė karto nesikreipė į policiją ir teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad kaltinamasis namuose triukšmaudavo, vartojo necenzūrinius žodžius, grasindavo jai nuo 2018 m. pradžios, bet ji to nebijojo, jai neatrodė, kad šie grasinimai gali būti realūs. Taip pat teismas pripažįsta, kad kaltinimas grasinus, terorizavus nukentėjusiąją metus laiko yra nekonkretus ir neįrodytas.
Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-12-21 nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ 5 punkto pirma dalimi teismai orientuojami į tai, kad esant formaliajai nusikaltimų sudėčiai veikos pavojingumą, visų pirma, lemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas.
Šiuo atveju matyti, kad kaltinamojo veika nebuvo labai agresyvi, neteisėti veiksmai, grasinimas pasireiškė kaltinamajam girtaujant, ir nukentėjusiajai iškvietus policijos pareigūnus. Išvykus policijos pareigūnams kaltinamasis pagrasino susprogdinti automobilį ir nuėjo miegoti. Nukentėjusioji po šio grasinimo pakartotinai į policiją nesikreipė, tai įrodo, kad kaltinamojo išsakytas grasinimas nelabai stipriai išgąsdino nukentėjusiąją. Be to, kreipdamasi pagalbos nukentėjusioji labiau baiminosi, kad kaltinamasis pridarys turtinės žalos, kurią jai, kaip sutuoktinei reikės atlyginti, ir ji iš pradžių nesiskundė dėl grasinimų jos sveikatai ar turtui. Nors D. L. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas. Kaip minėta, tarp kaltinamojo ir jo sutuoktinės R. L. egzistuoja tarpusavio nesutarimai, nukentėjusioji nurodė, kad pradės skyrybų procesą, tarp jų dažni tarpusavio konfliktai, barniai, įtampa. Nors nuolatinė įtampa tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepaneigia ir nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo jo atliktų veiksmų ženkliai mažesnį pavojingumą, mažesnį poveikį nukentėjusiajai išgirdus grasinimus.
Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad nors D. L. veiksmai ir atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikalstama, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 37 str.).
BK 67 straipsnio 2 dalis nenumato imperatyvo skirti baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis yra neteistas, jis atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, taip pat atsižvelgiant ir į anksčiau paminėtas veikos padarymo aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonės jam neskirtinos.
Kaltinamajam D. L. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės – paėmimas panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
D. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
D. L. palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą. Kardomąsias priemones panaikinti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.