Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šios bausmės iš dalies pridėta bausmė, neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, bei galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. K. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

V. K. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. lapkričio 30 d., apie 17 val., duomenys neskelbtini, Vilniuje, asmeninio konflikto su žmona G. K. metu, tyčia sudavė jai ne mažiau kaip 12 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairiojo raktikaulio krūtinkaulio galo srityje, kraujosruvą poliežuvinio kaulo srities minkštuosiuose audiniuose kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairėje krūtyje, dvi poodines kraujosruvas nugaroje, kairėje juosmeninėje srityje – sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, infiltruojančią kraujosruvą kaktos dešinėje, poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą kairėje (apimančią paausinę, skruostinę, apatinį žandikaulio kampą), poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą dešinio skruosto apatinio žandikaulio kampo srityje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje ir infiltruojančią nosies – lūpos srities kraujosruvą, poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą smakro kairėje, trauminės kilmės kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo ir dešiniojo pusrutulių – sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų bei smegenų kamieno pabrinkimu, dėl ko 2006 m. gruodžio 4 d. nukentėjusioji G. K. name, esančiame duomenys neskelbtini, Mostiškių k., Vilniaus r., mirė ir taip V. K. tyčia nužudė G. K.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Dėl skundo argumentų apie neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą bei kitus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus

Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visą dėmesį sutelkė į V. K. kaltinančių bylos duomenų analizę, liudytojų V. B., L. F., G. L. parodymus, patvirtinančius G. K. sumušimą ir nuteistojo V. K. konfliktus su nužudytąja G. K. Tačiau ir pats nuteistasis iš esmės neneigia smurto vartojimo fakto prieš G. K. Pagrindiniai skundo argumentai grindžiami tuo, jog mirtini kūno sužalojimai padaryti 1-3 paros prieš G. K. mirtį, o veikoje, kuri teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, konstatuota, jog smūgius G. K. nuteistasis sudavė 2006 m. lapkričio 30 d., apie 17 val., tuo tarpu sužalotoji G. K. mirė 2006 m. gruodžio 4 d., apie 3 val. nakties, t.y. praėjus 3 paroms ir apie 10 valandų.. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nutarties aprašomojoje dalyje pripažįsta, jog nuo nuteistojo smūgių sudavimo iki G. K. mirties praėjo apie trys su puse paros, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog šio laiko neatitikimo nepavyko pašalinti apklausiant ekspertę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau kolegija pati pašalina šį prieštaravimą nurodydama, jog remiantis ekspertės apklausos duomenimis asmenų, vartojančių alkoholį, sutrinka organizmo atsakomoji reakcija ir todėl pailgėja laiko tarpas tarp įvykio ir organizmo atsakomosios reakcijos. Tačiau šį ekspertės paaiškinimą galima laikyti tik bendro pobūdžio tezė, nes tiek specialistės išvadoje Nr. M 3656 /06 (01), tiek ir apklausiant ją pirmosios instancijos teismo posėdyje ji nurodė, jog G. K. mirtis įvyko 1-3 parų laikotarpiu po sužalojimų padarymo, jokio kito termino ar paklaidos minėtam 1-3 parų laikotarpiui ekspertė netaikė. Iš ekspertės apklausos duomenų galima spręsti, jog 1-3 parų intervalas ir yra paklaida, susijusi su organizmo atsakomąja reakcija, įtakota alkoholio vartojimo. Abejones apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl V. K. kaltės nužudžius G. K. pagilina ir tai, jog ekspertė atskirai identifikuoja kraujosruvą nosyje ir poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, pripažindama, jog jie padaryti prieš 2-5 paras iki mirties, šie sužalojimai, jos nuomone, negalėjo sukelti mirties, visi kiti sužalojimai, tarp jų ir sukėlę mirtinus padarinius, ekspertės tvirtinimu, padaryti 1-3 paros iki mirties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistajam pateikus klausimą ekspertei, ši nurodė, jog G. K. galėjo mirti nuo sužalojimų, kurie padaryti para iki mirties. Remiantis specialistės išvada bei jos apklausa pirmosios instancijos teismo posėdyje, kai kurie G. K. priešmirtiniai sužalojimai apžiūros metu buvo pakankamai švieži, todėl abejotina, ar jie galėjo būti padaryti 2006 m. lapkričio 30 d., 17 val. Visų šių abejonių apeliacinės instancijos teismas nepašalino. Smūgių sudavimo ir padarinių atsiradimo laikas yra esminė įrodinėtina aplinkybė nustatant priežastinį ryšį tarp V. K. suduotų smūgių ir kilusių padarinių – G. K. mirties. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti nepilnai ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl kolegija šią aplinkybę pripažįsta esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.