- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-11
- Bylos Nr.
- A-143-1135-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Artūras Drigotas, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB ,,Liukona“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai
- Advokatai
- Algirdas Putna
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Liukona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Liukona“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB ,,Liukona“ su skundu (b. l. 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (VTAKT) 2005 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 3K05/410. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 ir 17 dalys ta apimtimi, kuria nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į faktines atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę nuobaudą, negu Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali riba, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2, 3 dalims ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas atsakovo nutarimas neteisėtas, nes Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų bei 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų nuostatos nebuvo pažeistos. Pažymėjo, kad 2005 m. rugsėjo 13 d. atitikties deklaracija atsakovui buvo pateikta tikrinimo metu, t. y. 2005 m. spalio 3 d. Vėliau UAB „Mineraliniai vandenys“ 2005 m. lapkričio 10 d. paaiškinamajame rašte nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 0496561 dėl techninės klaidos buvo neteisingai nurodytas alkoholinio gėrimo „Stumbro Starka“ 0,5 l talpos partijos ženklas. AB „Stumbras“ 2005 m. rugsėjo 13 d. atitikties deklaracija Nr. 40129 buvo pateikta dar kartą 2005 m. spalio 10 d. pagal įmonės prašymą. Iš UAB „Švyturys – Utenos alus“ gautam alui pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. B407815 ženklinimo etiketė atsakovui buvo pristatyta 2005 m. spalio 19 d. Be to, esančioje atitikties deklaracijoje, be produkcijos galiojimo laiko, yra nurodytas ir alaus pagaminimo laikas, kuris nurodytas gamykliniame lipduke. Šie rekvizitai įrodo, kad produkcija yra būtent iš tos partijos ir gauta pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. B407815 ir 2005 m. rugsėjo 30 d. atitikties deklaraciją Nr. 407815. Teigė, kad atsakovas pateiktų deklaracijų kopijų prie bylos nepridėjo, neatsižvelgė į paaiškinimus dėl tikrinimo išvadų. Be to, Alkoholio kontrolės įstatymas numato, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais ir nesilaikančioms šio įstatymo 17 straipsnio atitinkamų punktų reikalavimų, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos 5 metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos, todėl visiškai būtų sužlugdyta bendrovės veikla. Pareiškėjo nuomone, atsakovas skyrė neprotingai didelę sankciją, kuri, atsižvelgiant į valstybėje esantį ekonomikos išsivystymo bei pragyvenimo lygį, vertintina kaip griežta. Šiuo atveju Alkoholio kontrolės įstatymas nesuteikia teismui galimybės skirti mažesnę negu nustatytoji minimali sankcijos riba nuobaudą, konstatavus faktines pažeidimą ir pažeidėją apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad įstatyme nustatyta sankcija dėl savo griežtumo neatitinka pažeidimo pavojingumo laipsnio, pažeidėjo turtinės padėties, kitų aktualių aplinkybių ir todėl yra akivaizdžiai neteisinga. Pabrėžė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo normos, nenumatančios galimybės skirti mažesnę sankciją negu įtvirtinta įstatyme, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, riboja galimybę vykdyti teisingumą.
Atsiliepimas
Atsakovas VTAKT atsiliepime į pareiškėjo UAB ,,Liukona“ skundą (b. l. 16 – 18) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo motyvas, jog 2005 m. spalio 3 d. tikrinimo metu alkoholinių gėrimų prekybos vietoje buvo trauktinės ,,Stumbro Starka“ 2005 m. rugsėjo 13 d. atitikties deklaracija, o 2005 m. lapkričio 10 d. šių alkoholinių gėrimų tiekėjas UAB ,,Mineraliniai vandenys“ paaiškinamajame rašte nurodė, jog PVM sąskaitoje – faktūroje klaidingai buvo nurodytas paminėtos trauktinės talpos partijos ženklas, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teigė, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių (Taisyklės) 8, 8.9 punktai imperatyviai nustato, kad alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentai privalo būti šių produktų realizavimo ar laikymo vietose. Pažeidimui kvalifikuoti neturi reikšmės, ar alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų jų realizavimo ar laikymo vietoje nebuvo tik tikrinimo metu, ar tokių dokumentų iš viso nėra. Alkoholinių gėrimų įsigijimą įrodo PVM sąskaita – faktūra ir neatskiriama šio dokumento dalis – atitikties deklaracija. Tik esant šiems dokumentams galima nustatyti, ar faktiškai rasti tikrinimo metu alkoholiniai gėrimai ir alkoholiniai gėrimai, nurodyti įsigijimo dokumentuose, yra tapatūs. Atitikties deklaracija nėra alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentas. Pareiškėjas skunde pats patvirtino, kad tikrinimo metu pateikė atitikties deklaraciją. Tačiau ir šiame dokumente nurodyta trauktinė ,,Stumbro Starka“, ir faktiškai rasta minima trauktinė nebuvo tapačios. Bendrovės pareiga, gavus alkoholinius gėrimus, patikrinti, ar faktiškai gauti alkoholiniai gėrimai ir dokumentuose nurodyti alkoholiniai gėrimai yra tapatūs. Pareiškėjo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas akivaizdus ir nepaneigiamas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo motyvas, jog alaus ženklinimo etiketė buvo pateikta pažeidimo nagrinėjimo metu, o tai įrodo, kad tikrinimo metu rastas statinėje alkoholinis gėrimas yra alus (pateiktoje ženklinimo etiketėje nurodytas alus ,,Utenos auksinis“), gautas pagal pridėtą PVM sąskaitą – faktūrą, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas net pats neįvardijo, koks tai alus (manytina, kad to padaryti neįmanoma, kadangi pagal pareiškėjo pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. B407815 buvo gautos net kelios pozicijos alkoholinių gėrimų). Pareiškėjo pateiktame alkoholinių gėrimų gamintojo UAB ,,Švyturys – Utenos alus“ 2005 m. spalio 4 d. paaiškinamajame rašte patvirtinama, kad alus, išpilstytas į kegus, yra ženklinamas etikete, kurioje nurodoma privaloma informacija apie šį produktą. Tikrinimo metu prie pilstymo įrangos prijungta statinė buvo be jokios ženklinimo etiketės, o nesant ženklinimo etiketės nėra jokios galimybės nustatyti alkoholinio gėrimo rūšies, pavadinimo, pagaminimo datos, galiojimo termino ir kt. Nesant nurodytos informacijos, neįmanoma nustatyti, iš kur ir pagal kokį įsigijimo dokumentą gautas šis alkoholinis gėrimas, o tuo pačiu pažeistos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 119:2002 ,,Maisto produktų ženklinimas“ (Higienos norma HN 119:2002) nuostatos. Ginčijamu atveju tikrinimo metu statinė alkoholinio gėrimo buvo be jokių ženklinimo rekvizitų, o Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktas bei 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas draudžia parduoti ar laikyti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Šių nuostatų pažeidimas taip pat akivaizdus ir nenuginčijamas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas sumažinti paskirtos 3 000 Lt baudos dydį yra nepagrįstas ir atmestinas. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, jog už šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus skiriama bauda nuo 1 000 Lt iki 80 000 Lt. Minimo įstatymo 34 straipsnio 7 dalis nustato, jog konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Pažymėjo, jog pareiškėjui paskirta bauda daugiau kaip 13 kartų mažesnė už įstatyme numatytos baudos vidurkį (40 500 Lt). Taigi buvo atsižvelgta į visas įmanomas lengvinančias aplinkybes. Šiuo atveju ekonominė sankcija skirta už du atskirus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, už kiekvieną iš jų numatyta ekonominė sankcija nuo 1 000 Lt iki 80 000 Lt. Be to, pareiškėjas, būdamas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas, Alkoholio kontrolės įstatymą pažeidžia ne pirmą kartą. VTAKT 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 3K03/230 pareiškėjui buvo taikyta ekonominė sankcija už analogišką įstatymo pažeidimą. Atsakovas pabrėžė, kad skundo motyvai dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo yra nenagrinėtini, nes jis nepriėmė ir negali priimti jokio akto, kuriuo būtų panaikintas licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas. Dėl nurodytos priežasties nėra juridinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2. 3 dalims ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, kilusio ginčo Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis nereglamentuoja ir ši teisės norma nagrinėjamuoju atveju nebuvo taikyta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 20 d. sprendimu (b. l. 59 – 63) pareiškėjo UAB ,,Liukona“ skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas 2005 m. spalio 3 d. atliko pareiškėjui priklausančios kavinės ,,Šermukšnėlė“, esančios Vilniuje, J. Jasinskio g. 10, patikrinimą. Patikrinimo metu surašytame tikrinimo protokole Nr. 385 užfiksuota, kad tikrinant nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo ir gabenimo dokumentai alkoholiniams gėrimams, nurodytiems 2005 m. spalio 3 d. prekių saugojimo akte – trims buteliams trauktinės ,,Stumbro Starka“, o iš 30 l talpos nepaženklintos statinės, kuri buvo prijungta prie pilstymo įrangos, buvo prekiaujama alumi (likutis apie 10 l). Atsakovas, remdamasis šiais duomenimis, už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų bei 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų pažeidimus 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 3K05/410 paskyrė pareiškėjui ekonominę sankciją – 3 000 Lt baudą. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 17 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktais, 34 straipsnio 2 dalimi. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog pagal pateiktus dokumentus 3 buteliai ,,Stumbro Starka“ nebuvo įsigyti ir jog prekiauta nustatyta tvarka nepaženklintu alumi. Pareiškėjo motyvai, kad dėl UAB ,,Mineraliniai vandenys“ pardavėjo kaltės 2005 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 0496561 dėl techninės klaidos neteisingai nurodytas alkoholinio gėrimo ,,Stumbro Starka“ partijos ženklas, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, yra atmestini. Teismo nuomone, pareiškėjas, kaip ūkinės – komercinės veiklos subjektas, privalo žinoti jo veiklą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas ir jas vykdyti. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas pasitikėjo ūkinės – komercinės veiklos partneriu ir nepatikrino pagal minėtą PVM sąskaitą – faktūrą neteisingai įrašyto pirktų alkoholinių gėrimų partijos numerio, nepanaikina jo kaltės ir neatleidžia nuo atsakomybės dėl įstatymų nustatytos pareigos nevykdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė trauktinės ,,Stumbro Starka“ 3 butelių, nurodytų prekių saugojimo akte, įsigijimo ir laikymo dokumentų, todėl šiais veiksmais padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus pažeidimus. Teismas taip pat vadovavosi Higienos normos HN 119:2002 33, 36 punktais. Pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse įsakmiai nurodytas draudimas laikyti, gabenti ir parduoti alkoholio produktus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Kadangi pareiškėjas neneigia, jog prekiavo nepaženklintu alumi, o atsakovui alaus ženklinimo etiketė buvo pateikta 2005 m. spalio 19 d., darytina išvada, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 17 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinti reikalavimai buvo pažeisti. Teismas, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2, 7 dalimis, konstatavo, kad paskiriant pareiškėjui ekonominę sankciją buvo įvertintos visos reikšmingos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (pareiškėjas nekliudė nustatyti ir tirti pažeidimą), paskirtos baudos dydis daug kartų mažesnis už sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, todėl paskirta ne per griežta bauda, kurios pakeisti nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad nekyla pagrįstų abejonių, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2, 3 dalims ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies nuostatos sprendžiant ginčą netaikytinos, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 98 str. 1 d. 4 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB ,,Liukona“ apeliaciniame skunde (b. l. 67) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi VTAKT 2005 m. spalio 3 d. tikrinimo metu neteisėtai nustatė, jog įmonei priklausančioje kavinėje ,,Šermukšnėlė“ buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kuriems patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo dokumentai, alkoholinių gėrimų ženklinimas neatitiko nustatytų reikalavimų, ir skyrė 3 000 Lt baudą. Teigia, jog VTAKT 2005 m. spalio 3 d. tikrinimo protokole Nr. 385 neteisėtai parašyta, kad įmonė nepateikė akte nurodytų gėrimų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Kontrolieriams buvo pateikti alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentai – PVM sąskaitos faktūros: 2005 m. rugsėjo 13 d. serija VIL Nr. 0496561, pagal kurią buvo įsigyta trauktinė ,,Stumbro Starka“, ir 2005 m. rugsėjo 30 d. Nr. B407815 - ,,Utenos“ alus statinėje. Kontrolieriai nustatė, kad pateiktoje atitikties deklaracijoje trauktinės ,,Stumbro Starka“ pagaminimo data nesutampa su data, esančia ant butelio kamščio. Šią klaidą pripažino alkoholinių gėrimų tiekėjas UAB ,,Mineraliniai vandenys“, kuris patikrinimo metu atsiuntė teisingą atitikties deklaraciją, kurią vėliau patvirtino 2005 m. lapkričio 10 d. raštu. Deja, kontrolieriai į šią deklaraciją nekreipė dėmesio ir jos nepriėmė, todėl pažeidė įmonės teises, numatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. B1-579 patvirtintose Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklėse, taikomose parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus. Pažymi, jog ant alaus statinės buvo gamyklinis lipdukas, kuris, pagal UAB ,,Švyturys – Utenos alus“ paaiškinimą, parodo gamybos datą. Jame pažymėta gamybos data atitinka atitikties deklaracijoje nurodytą datą, o tai įrodo partijos tapatybę. Uždedama ant statinės ženklinimo etiketė, kurios nerado kontrolieriai, buvo nukritusi šalia statinės, todėl pateikta vėliau. Pareiškėjas pabrėžia, jog nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas VTAKT atsiliepime į pareiškėjo UAB ,,Liukona“ apeliacinį skundą (b. l. 71 – 73) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad teismas pasisakė dėl visų skunde išdėstytų motyvų, nurodė materialinės teisės normas, kuriomis vadovavosi priimdamas sprendimą. Pabrėžia, jog pareiškėjo padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų ir 17 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktų pažeidimai yra akivaizdūs ir nenuginčijami. Skiriant pareiškėjui baudą buvo atsižvelgta į protingumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija – 3 000 Lt bauda - pareiškėjui paskirta už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 2 dalies 2 punkto, taip pat šio straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 2 dalies 5 punkto reikalavimų pažeidimą.
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 2 dalies 2 punktą (2004-03-09 įstatymo Nr. IX-2052 redakcija), draudžiama realizuoti ir laikyti alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus. Iš šios materialinės teisės normos matyti, kad ji yra skirta užtikrinti, jog nurodyti dokumentai privalomai būtų laikomi būtent prekybos (sandėliavimo) vietoje. Taigi, sprendžiant šį administracinį ginčą, reikšminga yra aplinkybė, ar 2005 m. spalio 3 d. pareiškėjo kavinėje „Šermukšnėlė“, esančioje Vilniuje, J. Jasinskio g. 10, patikrinimo metu rastų trijų 0,5 l talpos butelių trauktinės „Stumbro Starka“ įsigijimo arba gabenimo dokumentai buvo laikomi šios produkcijos realizavimo vietoje.
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei 2 dalies 5 punktą (2004-03-09 įstatymo Nr. IX-2052 redakcija), draudžiama parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Todėl, sprendžiant šį ginčą, taip pat reikšminga yra aplinkybė, ar minėto patikrinimo metu rasta 30 l talpos alaus statinė buvo paženklinta pagal ženklinimui nustatytus reikalavimus.
Iš byloje esančių įrodymų, tarp jų ir pareiškėjo paaiškinimų, kuriuose iš esmės nėra ginčijami nurodyto 2005 m. spalio 3 d. patikrinimo rezultatai, matyti, kad patikrinimo metu pateiktų minėtų trijų butelių trauktinės „Stumbro Starka“ įsigijimą tariamai patvirtinantys dokumentai neatitinka vienas kitam, o minėta alaus statinė nebuvo paženklinta, kaip to reikalauja ženklinimo taisyklės. Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose bei šio straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose nurodyti draudimai pareiškėjo buvo pažeisti. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog minėtos materialinės teisės normos atsakovo pritaikytos pagrįstai.
Pareiškėjas ginčija jam paskirtą ekonominę sankciją ir tuo aspektu, kad ji yra per griežta, todėl yra būtina pasisakyti dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų ekonominių sankcijų parinkimo taisyklių ir jų taikymo.
Pažeidimo metu galiojusio Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad minėti pažeidimai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų. Kolegija pažymi, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pagal taisykles, nurodytas šio straipsnio 7 dalyje, t. y. atsižvelgiant į straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes bei įstatymo nustatytos sankcijos vidurkį (šiuo atveju 39 500 Lt). Todėl skiriant mažesnę negu sankcijos vidurkis baudą visada yra būtina nustatyti pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nurodytas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje. Kolegija taip pat pažymi, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas, pateiktas šioje straipsnio dalyje, nėra išsamus. Pagal šią teisės normą, skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju atsakovas turi teisę (o ne pareigą) skirti mažesnę negu sankcijos vidurkis baudą atsižvelgiant į, jo manymu, tam pakankamas aplinkybes. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių buvimą kiekvienu konkrečiu atveju lemia faktinės aplinkybės, kurios, įvertinant jas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, akivaizdžiai nerodo, jog skiriama bauda savo dydžiu nėra adekvati padarytam nusižengimui ir jį padariusio asmens turtinei padėčiai.
Šiuo atveju pareiškėjui paskirta bauda savo dydžiu yra žymiai mažesnė negu minėtas sankcijos vidurkis. Todėl konstatuotina, kad faktiškai buvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytus argumentus dėl sankcijos švelninimo. Kolegija, įvertinusi šiuos pareiškėjo argumentus pagal aukščiau nurodytas taisykles, pripažįsta, kad atsakovo paskirta bauda savo dydžiu yra adekvati padarytam nusižengimui ir aplinkybėms, pareiškėjo nurodytoms kaip lengvinančioms jo atsakomybę.
Pareiškėjo (apelianto) prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 ir 17 dalių atitikties Konstitucijos nuostatoms patikrinimo kolegijos pripažintinas nepagrįstu, nes tokiam kreipimuisi būtina sąlyga yra šio klausimo tiesioginis ryšys su (šia) administracine byla. Šiuo atveju Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis byloje netaikytina, nes ji reglamentuoja šioje byloje nenagrinėjamus teisinius santykius, o straipsnio 7 dalis (pareiškėjo nurodytu aspektu) netaikytina dėl aukščiau nurodyto pareiškėjui paskirtos baudos adekvatumo padarytiems nusižengimams.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.