Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2015 m. birželio 30 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą dėl to, kad jis 2015 m. birželio 26 d., apie 00 val. 11 min., viešoje vietoje, Mindaugo g. 42A, Vilniuje, nevykdė policijos pareigūnų R. O. ir A. Č. teisėto reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimą, pakelti automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, kuris buvo sustabdytas įtariant pažeidimo padarymu.

Teismo posėdžio metu M. D. neprisipažino padaręs pažeidimą. Paaiškino, kad 2015-06-26 po darbo jis atvežė darbuotoją K. K. į namus, sustojo ir automobilyje sėdėdami šnekėjosi. Automobilio variklis buvo išjungtas. Prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis ir tuomet jis išgirdo grubią frazę „pakelk lagą“, taip buvo pakartota kelis kartus. Jo automobilio priekiniai stiklai nėra tamsinti, šiek tiek tamsinti užpakaliniai langai. Sėdint automobilyje jo pusės priekinis stiklas buvo atidarytas, keleivės langas uždarytas (pakeltas), todėl gerai buvo matoma ar jis yra tamsintas, ar ne, nes aikštelė buvo apšviesta. Kadangi jis nesuprato kas vyksta, bandė išsiaiškinti priežastis. Tuomet iš automobilio išlipęs pareigūnas R. O., kuris neprisistatė ir vadindamas jį „tu“, grubiai pasakė „duok dokumentus“. Nematydamas pagrindo ir nesuprasdamas pareigūno reikalavimo teisėtumo, nes jokio paižeidimo nebuvo padaręs, jis paparašė pareigūno parodyti tarnybinį pažymėjimą, į tai buvo atsakyta, kad šis turi ženklelį. Kuomet pareigūnas atsisakė pateikti pažymėjimą, jis įjungė telefono video kamerą. Preigūno bendravimas pasikeitė, kuomet šis suprato, jog situacija yra filmuojama, tačiau ir toliau pažymėjimas nebuvo pateiktas, o pareigūnas pradėjo elgtis neadekvačiai, puolė jį pro pravirą priekinių durelių langą. Dėl tokio pareigūno elgesio jis jautėsi tarsi užpultas, todėl vienintelė jo mintis buvo gintis, tačiau jis buvo surakintas antrankiais, išvilktas iš automobilio ir pasodintas į tarnybinį policijos pareigūnų automobilį, kur buvo įžeidinėjamas, po ko pristatytas į policijos nuovadą. Situacija buvo įtempta. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo sulaikytas per klaidą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė bylą jo atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti, kadangi M. D. veiksmuose nėra ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju, policijos pareigūnas R. O. paaiškino, kad patruliuojant kartu su A. Č., buvo gautas pranešimas, jog prie „Pramogų banko“ buvo muštynės, kuriose dalyvavo automobiliai MB ir BMW, muštynės su ginklais, su peiliais, beisbolo lazdomis. Kadangi asmenys automobiliais tamsintais langais pasišalino, buvo paskelbtas cirkuliaras, kad minimi automobiliai galimai važinėja po miestą. Patruliuojant Mindaugo g., jie pastebėjo automobilį BMW. Privažiavo prie šio automobilio ir paprašė vairuotojo pakelti automobilio langą, vairuotojas tai daryti asisakė. Tuomet jis išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie vairuotojo ir, prisistatęs, paprašė pakelti langą, pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas atsisakė pateikti dokumentus, prašydamas pateikti tarnybinį pažymėjimą. Jis nepateikė tarnybinio pažymėjimo, parodė policijos ženklą, kuris yra priskirtas kiekvienam policijos pareigūnui, nes tuo metu negalėjo ištraukti pažymėjimo, kuris buvo giliai kišenėje, o be to, buvo gautas cirkuliaras, kad yra ginkluotos muštynės. Tuomet jis paparašė vairuotojo išlipti iš automobilio, tačiau vairuotojas atsisakė išlipti iš automobilio, pradėjo filmuoti. Kadangi vairuotojas nevykdė teisėtų reikalavimų, ir M. D. buvo įspėtas, jis bandė atidaryti dureles iš išorinės automobilio pusės. Tačiau durelės buvo užrakintos. Kadangi automobilio langas buvo praviras, jis įkišo ranką į automobilio vidų, kad atidaryti dureles iš vidaus. Tuomet M. D. stvėrė jam (R. O.) už rankos, kad šis neatrakintų automobilio. Atitinkamai M. D. buvo paimta už rankos, nes šis mosikavo rankomis. Automobilį R. O. atrakino iš vidinės pusės, uždėjo antrankius M. D. už nugaros ir ištraukė iš automobilio. M. D. buvo blaivus. Kuomet M. D. buvo sulaikytas, tuomet automobilio priekiniai langai buvo pakelti, po ko ir buvo nustatyta, jog langai nėra tamsinti, tuomet įtarimas nepasitvirtino. Jis dirbo pagal instrukciją, vykdė savo pareigas pagal gautą cirkuliarą, kurio metu turėjo patikrinti gautą informaciją. Kuomet vairuotojo buvo reikalauja pakelti langą iš tarnybinio automobilio, A. Č. kartu sėdėjo tarnybiniame atutomobilyje, jam išlipus iš tarnybinio automobilio, A. Č. taip pat išlipo ir stovėjo prie vairuotojo pusės galinių durelių.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja, policijos pareigūnė A. Č. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir apklaustas teisme liudytoju R. O., patvirtindama, kad konfliktas tarp M. D. ir policijos pareigūno R. O. kilo kuomet kolega R. O. paprašė vairuotojo pakelti stiklą, o šis atsisakė vykdyti reikalavimą, paprašydamas pateikti tarnybinį pažymėjimą. Saugumo sumetimais, R. O. pažymėjimo nepateikė, nes pagal pagal gautą cirkuliarą automobilyje galėjo būti ginklai, nurodydamas savo policijos ženkliuką. Asmeniui buvo išaiškinta, kad tai yra kiekvieno pareigūno identifikacinis numeris, bet asmuo vis reikalavo pažymėjimo, po ko kolega vėl parodė ženkliuką. R. O. išlipus iš tarnybinio automobilio, ji taip pat išlipo iš tarnybinio automobilio ir konfliktą stebėjo iš šono. Kilęs konfliktas buvo filmuojamas telefono pagalba, pradžioje filmavo vairuotojas, vėliau telefoną perdavė keleivei. Antrankių uždėjimo metu ji nepastebėjo, kad asmuo būtų sužalotas. Sėdėdamas automobilyje asmuo elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, o kuomet porininkas bendravo su M. D., šis stumdė R. O. ranką. Kuomet M. D. buvo sulaikytas ir vežamas į policijos komisariatą, vairuotojas pakėlė langus ir tuomet paaiškėjo, jog gautas cirkuliaras nepasitvirtino.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja K. K. paaiškino, jog ją su M. D. sieja darbiniai santykiai. Įvyko metu ji dirbo antroje pamainoje, kadangi darbą baigė vėlai vakare, direktorius M. D. ją parvežė namo. Jiems sėdint stovinčiame automobilyje, privažiavo policijos pareigūnai. Neprisistatęs pareigūnas paprašė pakelti langą. Direktorius M. D. paprašė, kad pareigūnas prisistatytų, jisai atsakė, kad turi ženkliuką savo aprangos ir to užtenka. Tuo metu M. D. langas buvo nuleistas, o jos pusės langas – uždarytas. Priėjus prie automobilio pareigūnui, M. D. įsijungė filmavimo kamerą. Pareigūnas laužėsi į automobilį ir traukė M. D. iš automobilio. Ji norėjo išlipti iš automobilio, tačiau ir jai buvo pasakyta, kad jei lips, tai bus traktuojama, kaip pareigūnų reikalavimų nepaklusimas, liepė sėdėti vietoje. Todėl toliau telefonu filmavo ji, nes direktoriui M. D. buvo uždėti antrankiai. Sulaikius M. D., automobilį saugoti buvo palikta jai, automobilis nebuvo užrakintas, raktai liko pas M. D.. Ji apie valandą laiko sėdėjo automobilyje, vėliau sugrįžo M. D.. Jis buvo blaivus. Sugrįžus M. D. ant jo rankų buvo likusios antrankių žymės.

Byloje esančiuose policijos pareigūnų R. O. ir A. Č. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2015 m. birželio 26 d. vyr. patruliui R. O. patruliuojant kartu su patrule A. Č., apie 00 val. 11 min. buvo gautas cirkuliaras, apie tai, kad Pamėnkalnio g. 8 prie „Pramogų Banko“ įvyko muštynės. Asmenys pasišalino su automobiliu MB ir BMW 730 tamsintais langais. Apie 01 val. 15min. važiuojant Mindaugo g., Mindaugo g. 42A, buvo pastebėtas automobilis BMW 730 juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galiniai langai buvo tamsūs ir automobilio salone sėdėjo piliečiai. Privažiavus prie minėto automobilio, ir prisistačius, buvo paprašyta pakelti priekinį, šoninį automobilio stiklą. Už vairo sėdėjęs M. D. atsisakė tai padaryti ir paprašė pateikti pareigūno tarnybinį pažymėjimą. M. D. elgesys buvo įtartinas jam buvo nurodytas tarnybinis ženkliukas su numeriu ir paaiškinta, kad tai kiekvieno policijos pareigūno identifikacinis numeris (tarnybinio pažymėjimo pateikti tuo metu nebuvo galimybės, nes pagal pranešimą automobilyje esantys asmenys, galėjo būti ginkluoti), tačiau M. D. vėl pareikalavo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Paprašius M. D. pateikti vairuotojo pažymėjimą, tai padaryti kategoriškai atsisakė, ir pradėjo agresyviai elgtis (šūkauti, mosikuoti rankomis). M. D. buvo perspėtas, dėl teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymo, jam gresiančios atsakomybės. Pabandžius atidaryti automobilio dureles, paaiškėjo, kad jos buvo užrakintos iš vidaus, todėl durims atidaryti buvo įkišta ranka į automobilio vidų, kad atrakinti duris, tuo metu M. D. suėmė vyr. patruliui R. O. už dešinės rankos, tuomet buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir uždėtos spec. priemonė – antrankiai. Sulaikius M. D., ir jam uždarant automobilį, bei automobilio langus pareigūnai pamatė, kad langai nebuvo tamsinti. 01 val. 28 min. M. D. buvo pristatytas į Vilniaus m. 3PK. Kadangi M. D. nepateikė jokių automobilio dokumentų, automobilio duomenys buvo patikrinti per „Policijos informacinė sistema mobiliems įrenginiams“ automobilis liko stovėti Mindaugo g. 42 A (b.l. 3,4).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį gali būti traukiamas asmuo, kuris nevykdė teisėto šiame įstatyme nurodyto pareigūno nurodymo ar reikalavimo. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Asmens kaltė turi būti įrodyta, siekiant jį nubausti už administracinį teisės pažeidimą, tačiau asmuo neturi įrodinėti savo nekaltumo – jis preziumuojamas, kol neįrodoma priešingai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. D. nevykdė policijos pareigūnų R. O. ir A. Č. teisėto reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimą, pakelti automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, kuris buvo sustabdytas įtariant pažeidimo padarymu.

Tiek administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių nustatinėjimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, M. D. neigė kaltę ir tvirtino, jog policijos ekipažas privažiavo prie stovinčio automobilio ir pareikalavo pakelti priekinį automobilio langą, nesuprasdamas pareigūno reikalavimo teisėtumo, nes jokio paižeidimo jis nebuvo padaręs, M. D. paparašė pareigūno parodyti tarnybinį pažymėjimą, tuomet iš automobilio išlipęs pareigūnas R. O., kuris neprisistatė ir vadindamas jį „tu“, grubiai pasakė „duok dokumentus“, toliau kalbėjo nepagarbiai, įžeidžančiai, elgėsi neadekvačiai. Teismo posėdyje apklausta liudytoja K. K. patvirtino M. D. parodymus, nurodydama, jog policijos pareigūnas neprisistatęs pareikalavo pakelti langą, o M. D. paprašė, kad pareigūnas prisistatytų, pateiktų pažymėjimą, į ką buvo atsakyta, jog pareigūnas turi savo aprangos ženkliuką ir to užtenka. Pažymėdami, jog M. D. pusės langas buvo nuleistas, o K. K. pusės langas – uždarytas (pakeltas), dėl ko, teismo vertinimu, įsitikinti ar paieškomas automobilis tamsintais stiklais ar ne, jokių kliūčių pareigūnams nesudarė, juolab, jog jie privažiavo prie stovinčio automobilio. Tai, jog M. D. sulaikęs pareigūnas nepateikė policijos pareigūno pažymėjimo, užfiksuota ir M. D. pateiktame vaizdo įrašė, kurį peržiūrėjus teisme akivaizdžiai matyti, jog M. D., bandydamas išsiaiškinti tikrinimo priežastis, policijos pareigūnui jo prašymu nepateikiant policijos pareigūno pažymėjimo, jis išreiškė nepasitenkinimą, o kaip matyti iš M. D., K. K., A. Č. paaiškinimų, būtent policijos pareigūno R. O. veiksmai – nepagarbus elgesys (asmens „tuinimas“, grubūs pasakymai), policijos pareigūno pažymėjimo nepateikimas, kreipimosi priežasties ir tikslo neišdėstymas asmeniui, jam sukėlė pasipiktinimą. Nors iš tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos apie galbūt neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus prieš M. D. patikrinimo“ matyti, kad įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją konstatuota, kad duomenų, patvirtinančių M. D. teiginius, jog Vilniaus apskrities VPK PER pareigūnai 2015-06-26 su juo netinkamai elgėsi, neteisėtai sulaikė ar pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, negauta, pažymint, jog pareigūnų veiksmai buvo įvertinti ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu (2015-07-17 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) ir pareigūnų veikoje teisės pažeidimų nenustatyta, dėl ko konstatuota, jog pradėti tarnybinį patikrinimą nėra pagrindo, tačiau kaip matyti iš to paties tarnybinio pranešimo, Vilniaus apskr. VPK PER vyresniajam patruliui R. O. buvo primintina Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 3 d. nuostata (b.l. 27-30).

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos PVĮ) 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Lietuvos Respublikos PVĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Lietuvos Respublikos PVĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti, o jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad policijos pareigūnų reikalavimai pateikti vairuotojo pažymėjimą, pakelti automobilio priekinį stiklą, yra vertintini kaip teisėti ir tokiems policijos pareigūnų reikalavimams jiems nepavaldus asmuo turi paklūsti. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 31 punkte, numatyta, kad policijos patrulis, kreipdamasis į asmenį, turi pasisveikinti, pasakyti savo pareigas, pavardę, trumpai ir aiškiai išdėstyti kreipimosi priežastį ir tikslą, reikalavimą.

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus virš aptartą reglamentavimą, rašytinę bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų parodymus, teismas mano, jog policijos patrulio R. O. išsakytas reikalavimas grubiomis frazėmis „pakelk lagą“, „duok dokumentus“, asmeniui neprisistačius, neišaiškinus jam tikrinimo priežasties, nepateikus asmens prašymu tarnybinio pažymėjimo, laikytinas nepagarbiu elgesiu. Taip bendraudamas pareigūnas R. O. nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.13 punkto, kuriame numatyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikoje turi su asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūrus ir taktiškas, reikalavimų, dėl ko, teismas mano, ir priklausė M. D. veiksmų seka, kuomet jis galėjo iš karto ir nesuvokti jam reiškiamų reikalavimų esmės ir jų nevykdymo pasekmių, o policijos pareigūno nepagarbus elgesys ir veiksmai neabejotinai įtakojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens priimamus sprendimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. D. kaltę jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, M. D. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą M. D. pagal ATPK 187 str. 2 d., nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.