Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. balandžio 30 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. B. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Komisijos nutarime nurodyta, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu bausmę atlieka atvirame režime, lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis yra aktyviai įsitraukęs į pozityvias veiklas, prisideda prie jų organizavimo, dalyvavo prevenciniuose užsiėmimuose. Komisijos nuomone, išvardytos aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistojo integracija į visuomenę gali būti sėkminga, o bausmės tikslai pasiekti, taikant lygtinį paleidimą.

V. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 d. 129 straipsnio 2 dalies 4, 11 punktus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi – 16 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 27 d., pabaiga – 2027 m. spalio 27 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2023 m. birželio 23 d. suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dvidešimt vieną kartą skatintas, dirba nuo atvykimo į įkalinimo įstaigą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo, kūrybinėse veiklose, tikslinėse programose, yra stipriai motyvuotas savarankiškai lavinti savo žinias įvairiose srityse, vykdo savo finansinius įsipareigojimus, tačiau teismas pažymi, kad V. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Vienareikšmės išvados, dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, teismui neleidžia daryti nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; priežiūros / apribojimų pažeidimai.

Nors veikų, dėl kurių nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jos negali būti neįvertinamos vertinant nuteistojo asmenybės pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistasis V. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkių smurtinių nusikaltimų padarymą, kurias atliko apsvaigęs nuo alkoholio, šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog asmuo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio gali tapti impulsyvesnis, pasireikšti agresija ir savitvardos praradimo atvejai, o būnant laisvėje ir turint mažą motyvaciją atsisakyti svaigiųjų gėrimų, tai gali įtakoti pakartotinį nusikalstamumą, juo labiau nuteistasis pats pripažino praeityje egzistavusią nesaikingo alkoholio vartojimo problemą. Nors nuteistasis dalyvavo „Elgesio keitimo terapijoje“, lankė grupinius užsiėmimus susijusius su emocijų ir pykčio valdymu, pozityvaus užimtumo programose, neatsisakė dalyvauti prevenciniuose užsiėmimuose susijusiuose su nesaikingu alkoholio vartojimu, tačiau tai nepaneigia fakto, kad jo elgesyje paskutinio vertinimo metu vis dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu ir smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, kurie išlieka reikšmingais siekiant minimalizuoti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šios aptartos aplinkybės neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad nuteistasis jau vertas teismo pasitikėjimo ir laisvėje gebės susilaikyti nuo alkoholio vartojimo bei laikysis įstatymų ir nebenusikals, spręstina, jog šiai probleminiai sričiai spręsti dar reikalingos papildomos intervencijos.

Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad lygtinio paleidimo atveju sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis nepatirs, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir ketina gyventi su seserimi tame būste, kuriame yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra laikytina išskirtinai teigiama aplinkybe, kadangi bylos duomenys atskleidžia, jog darydamas nusikalstamas veikas, sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis taip pat neturėjo, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis turi gana didelių finansinių įsipareigojimų. Iš pažymos apie vykdomuosius raštus nustatyta, kad šiuo metu pagal visus vykdomuosius dokumentus nuteistojo atžvilgiu, jis turi sumokėti 40 497 Eur. Išieškota suma – 6831 Eur. Savanoriškai šių įsipareigojimų nuteistasis nedengia ir negali užtikrinti stabilių galimybių jų dengti išėjus į laisvę, kadangi nuteistasis neturi patvirtintos darbo vietos. Nepaisant to, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos iš esmės nebuvo nukreiptos į finansinės naudos siekimą, manytina, kad turimi finansiniai įsipareigojimai asmenims nukentėjusiems nuo jo atliktų nusikalstamų veikų, dabartinėje pataisos stadijoje, įvertinus tai, kad nuteistasis savanoriškai skolos nedengia, rodo, kad šiuo metu dar negalima konstatuoti, jog nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija garantuos, kad nuteistasis ir nestruktūruotoje aplinkoje sėkmingai integruosis darbo rinkoje ir tikslingai sieks atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ji išliko nepakitusi, kadangi ir anksčiau nuteistajam nustatyta žema rizika pakartotinai nusikalsti. Sutiktina, kad nuteistasis demonstruoja teigiamą elgesį laisvės atėmimo bausmės metu, tačiau, kaip ir minėta, V. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o jo elgesys buvo įvertintas perkėlus nuteistąjį atlikti bausmės lengvosios grupės sąlygomis bei suteikus galimybę vykti į trumpalaikes išvykas. Be to aiškių nuteistojo elgesio pokyčių neatspindi ir aukščiau aptarti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, V. B. neatliktos bausmės dalis (2 metai 4 mėnesiai 15 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nustačius nemažai jo elgesyje egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti minėtus kriminogeninius veiksnius bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.