Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovams J. Ž. ir A. Ž. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo ir atsakovės J. Ž. patikslintą priešieškinį dėl dalies sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovė AB „Kauno energija“, atsakovas A. Ž., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. S., L. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovė byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2002 m. birželio 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties registro Nr.4614, kuria R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė, o A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pirko kambarį su rūsiu 316A-3/12,11 kv. m su bendro naudojimo patalpomis, esantį gyvenamajame name Raudondvario pl. 230, Kaune, dalį – įrašą „<...bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su savo sutuoktine J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

5. Ieškovė su patikslintu priešieškiniu nesutiko nurodydama, kad pati atsakovė pateikė buto, kurios unikalus Nr. 1997-2019-6012:0048, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties fragmentą, kurioje nurodyta, kad atsakovė kartu su atsakovu bendros jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą. Sutartis yra patvirtinta notaro, kurio pareiga yra patikrinti visus būtinus duomenis apie pirkimo – pardavimo sutarties šalis, todėl darytina išvada, jog pirkimo – pardavimo sutartį tvirtinęs notaras patikrino bei nustatė, jog sutarties sudarymo metu minėtų asmenų santuoka buvo galiojanti. Taip pat atsakovė pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodyta, kad butas priklauso atsakovei ir atsakovui bendros jungtinės nuosavybės teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės teiginį ir pateiktą ištuokos liudijimą, kad santuoka buvo nutraukta iki buto įsigijimo paneigia viešame registre įtvirtinti duomenys. Ieškovas vadovaujasi viešame registre prieinama informacija, kol ji nėra nuginčyta. Buto pirkimo – pardavimo sutartis kol kas nėra pripažinta negaliojanti, o viešame registre bei pačioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma, kad butas įgytas bendrąja jungtine nuosavybės teise. Jei teismas netenkintų reikalavimo ir nepriteistų susidariusios skolos solidariai iš A. Ž. ir J. Ž., ieškovė prašo teismo tenkinti alternatyvų reikalavimą ir ieškovės naudai susidariusį įsiskolinimą priteisti iš A. Ž..

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys tenkintinas.

6. Byloje nustatyta, jog santuoka tarp A. Ž. ir J. Ž. nutraukta 1997-09-26 (b.l.15, 43). 2002-06-21 R. S. ir L. S. pardavė, o A. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su savo sutuoktine J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nupirko pardavėjams nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.31). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad patalpa Raudondvario pl. 230-316a, Kaune, nuosavybės teise priklauso A. Ž. ir J. Ž. nuo 2002-06-25 (b.l.33).

7. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str.).Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais (3.100 str.).

8. Nagrinėjamu atveju atsakovui įsigijus butą santuoka tarp atsakovų jau buvo 5 metai kaip nutraukta, todėl atsakovai negalėjo buto įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šias aplinkybes patvirtina ir pati atsakovė. Atsakovė nurodė, kad nutraukus santuoką ji su atsakovu jokių santykių nepalaikė, bendro ūkio nevedė, turto neįgijo. Santuokos nutraukimo metu atsakovai taip pat jokio turto įgiję nebuvo. Byloje priešingų duomenų nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės parodymais, kurie neprieštarauja byloje esantiems įrodymams. Taip pat pažymėtina, jog buto pirkimo-pardavimo sutarties atsakovė nepasirašė ir nekilnojamojo turto perdavimo priėmimo aktu nepriėmė (b.l.75-76, 32).

9. Ieškovės nurodytas argumentas, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad butas priklauso atsakovei ir atsakovui bendros jungtinės nuosavybės teise, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, atkreipė dėmesį į tai, jog sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Teismo nuomone, dėl nežinomų aplinkybių, sandorio tvirtinimo metu atsakovė nepagrįstai sutartyje buvo nurodyta kaip kartu su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijusi statinius, esančius Ra(duomenys neskelbtini). Lietuvos notarų rūmai informavo, kad 2012-06-26 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.9P-8, Kauno miesto 8-ojo notaro biuro notarės L. M. (Telksnienės) įgaliojimai yra pasibaigę nuo 2012-07-01 ir ji yra atleista iš notaro pareigų (b.l.136).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 str. įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-432/2008, 2005-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263/2005).

11. Nagrinėjamu atveju sudaryta pirkimo pardavimo sutartis dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytų statinių prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, numatytoms CK 3.87 str., 3.100 str. Kaip minėta turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė tada, kai jis yra sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo. Nustačius, jog santuoka tarp sutuoktinių įgyjant turtą buvo nutraukta konstatuotina, kad sandoris dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytų statinių pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys yra sandorio dalies negaliojimas. Vadovaujantis nurodytais argumentais darytina išvada, jog ieškovė nėra solidariai atsakinga už buvusio sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus, todėl šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas.

12. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus priešieškinys tenkintinas - pripažintina negaliojančia ab initio nuo sudarymo momento 2002 m. birželio 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties registro Nr.4614, kuria R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė, o A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pirko kambarį su rūsiu 316A-3/12,11 kv. m su bendro naudojimo patalpomis, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), dalis – įrašas „<...bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su savo sutuoktine J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 1.5 str., 1.80 str., 1.95 str. 1 d., 3.87 str., 3.100 str., CPK 178 str., 185 str.).

13. Ieškovė patikslintu ieškiniu pateikė alternatyvų reikalavimą iš atsakovo priteisti už suteiktas paslaugas susidariusį įsiskolinimą. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais tenkinamas ieškovės alternatyvus reikalavimas iš atsakovo A. Ž. priteisti įsiskolinimą susidariusį dėl ieškovės teiktos šilumos energijos butui, (duomenys neskelbtini). Susidariusį įsiskolinimą už atsakovo butui tiektą energiją patvirtina byloje pateikti įrodymai - VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Gyventojų registro tarnybos išrašai apie asmenį, buto apyvartos žiniaraščiai, įrodymų, patvirtinančių piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, nepateikta (CPK 178 str.).

14. Atsakovas privalo vykdyti savo kaip buto savininko įsipareigojimus ir atsiskaityti su ieškove už jo naudai tiekiamą šilumos energiją. CK 6.383 str. 1 d. reglamentuoja, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo. Ieškovė vykdė savo įsipareigojimus ir tiekė šilumos energiją atsakovo butui, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas ir tiekiamą energiją su ieškove neatsiskaitė, įsiskolino 2 322,26 Eur sumai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 2 322,26 Eur įsiskolinimas ir 81,84 Eur delspinigių (CK 1.125 str. 5 d., 6.2 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.351 str., 6.383 str., 6.384 str. 1 d., 6.388 str.).

15. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 404,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).

16. Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos 107,98 Eur bylinėjimosi (CPK 80 str. 7 d., 93 str.).

17. Valstybė patyrė 11,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b.l.2), ieškinį tenkinus visiškai šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 177 str.,178 str., 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Kauno energija", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, LT-47179 Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 2 322,26 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt du eurus 26 ct) skolos, 81,84 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 84 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 404,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107,98 Eur (vieną šimtą septynis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2002 m. birželio 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties registro Nr.4614, kuria R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė, o A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pirko kambarį su rūsiu 316A-3/12,11 kv. m su bendro naudojimo patalpomis, esantį gyvenamajame name Raudondvario pl. 230, Kaune, dalį – įrašą „<...bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su savo sutuoktine J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 11,84 Eur (vienuolika eurų 84 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.