- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 1-1071-900/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00794-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Misevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turi pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 24 kartus, yra kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. 2014 m. gegužės 23 d. apie 14⁴⁰ val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos - traumatologijos skyriaus palatos Nr. 15, esančios adresu V. Kudirkos g. 99, Šiauliai, pagrobė svetimą R. Š. priklausančią rankinę, kurios vertė 30 Lt, su joję buvusiais daiktais: 140 Lt vertės piniginę, 180 Lt, 3 vnt. raktų su pakabuku, kurių vertė 30 Lt, 350 g šokolado plytelę, kurios vertė 10 Lt, 40 Lt vertės veido kremą „Rasa“, bendra pagrobto turto vertė - 430 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamosios R. P. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 53), kuriame nurodyta, kad ji 2014 m. gegužės 23 d. po pietų vaikščiojo po VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės palatas ieškodama čia gydomos kaimynės, nes nežinojo, kurioje palatoje ji guli. Įėjusi į palatą Nr. 15, pamatė miegančią moterį. Šalia jos lovos buvo spintelė, iš kurios kyšojo rankinės rankena. Ji nutarė pavogti tą rankinuką. Iš spintelės ištraukė rankinę ir įsidėjo į maišelį. Prieš jai išeinant, miegojusi moteris pabudo ir kažko jos paklausė, bet ji išėjo. Lankyti kaimynės nebėjo, grįžo namo. Pavogtą rankinę išmetė į konteinerį, prieš tai iš jos ištraukusi piniginę, kurioje buvo 180 Lt. Pinigus išleido maistui. Gailisi padariusi nusikaltimą, jaučia gėdą.
Nukentėjusiosios R. Š. parodymais, užfiksuotais protokole-pareiškime ir apklausos protokoluose (3, 10 b. l.), kuriuose teigiama, kad 2014 m. gegužės 23 d. apie 14⁴⁰ val. ji gulėjo VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos - traumatologijos skyriaus palatoje Nr. 15. Pabudusi pamatė iš palatos išeinančią moterį, kuri sakė atėjusi aplankyti draugės. Ji pastebėjo, kad ta moteris dėjosi į maišelį kažkokį baltą daiktą, o jai išėjus, R. Š. pasigedo savo rankinės, kurioje buvo piniginė su pinigais ir kitais daiktais. Padaryta 350 Lt turtinė žala.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (b. l. 12-14 ), kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji R. Š. atpažino R. P. kaip moterį, kuri buvo užėjusi į jos palatą. R. Š. patikslino, kad padaryta turtinė žala siekia 430 Lt.
Liudytojos S. S. apklausos protokolu ( b. l. 15 ), kuriame nurodyta, kad 2014 m. gegužės 23 d. ji dirbo VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ortopedijos - traumatologijos skyriuje. Apie 14³⁰ val. pamatė, kaip iš palatos Nr. 15 išėjo moteris su maišeliu rankoje. Vėliau užėjusi į palatą Nr. 15, iš ten gulėjusios moters sužinojo, kad pastarąją apvogė kažkokia moteris.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (16-18 b. l.), kuriame užfiksuota, kad liudytoja S. S. atpažino R. P. kaip moterį, kuri išėjo iš palatos Nr. 15.
Liudytojo D. B. apklausos protokolu (19-20 b. l.), kuriame teigiama, kad 2014 m. gegužės 23 d. jis su pažįstama R. P. nuvyko į ligoninę aplankyti pažįstamos. Ją sutiko prie įėjimo į palatą, todėl po palatas nevaikščiojo. Kur nuėjo R. P., nematė ir nematė. Su R. P. susitiko tik vakare, tačiau ši jam nesakė, ką veikė ligoninėje, apie vagystę jis sužinojo tik iš policijos.
2014 m. gegužės 23 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – palatos Nr. 15 apžiūra (5-8 b. l.).
2014 m. rugpjūčio 21 d. kasos pajamų orderiu Nr. 184945 (107 b. l.), iš kurio matyti, kad R. P. pervedė nukentėjusiosios R. Š. sutuoktiniui 230 Lt turtinės žalos dalies atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip slaptas neteisėtas svetimo turto pagrobimas, pavogto turto vertė viršija 3 MGL, įvykio aplinkybės aiškios, abejoti kaltinamosios kaltumu nėra pagrindo.
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajai 42 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro siūlymui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (110 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji nedirba, darbo biržoje neregistruota (85-86 b. l.). Nuo 1975 m. įrašyta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą, diagnozė – adaptacijos sutrikimas, vyrauja mišrūs emocijų ir elgesio sutrikimai; nuo 1999 m. įtraukta į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registrą, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (82-84 b .l.). Teista 24 kartus, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei (61-80 b. l.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ji prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padariusi, gailisi, savo noru iš dalies atlygino turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Už nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį padarymą gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaip minėta, kaltinamoji teista, taigi BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikoma recidyviste. Įvertinęs veikos padarymo ir dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismo mano, kad adekvati bausmė galėtų būti prokuroro siūloma griežtesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurios trukmė parenkama šiek tiek mažesnė nei sankcijos vidurkis.
Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
R. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (54 b. l.) – taikoma tol, kol paskirta arešto bausmė bus pradėta vykdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.
R. P. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti tol, kol paskirta arešto bausmė bus pradėta vykdyti.
Išaiškinti R. P., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, ji turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei kad skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.