Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-327/2013

2013 m. vasario 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, sekretoriau­jant Laimai Grėbliūnienei ir Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, nu­teis­tųjų gynė­jams advokatams Rūtai Čilinskienei ir Aleksandrui Jokūbauskui, nukentė­ju­sie­siems P. R., A. K., E. P., nukentėjusiųjų atsto­vui advokatui Arū­nui Abraičiui, civilinio ieškovo atstovei G. B., viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvar­ka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. ir nu­teis­to­jo G. B. gynėjo ad­vo­kato Aleksandro Jokūbausko apeliacinius skundus dėl Mari­jam­po­lės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (to­liau – BK) 182 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 228 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 red.) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėne­siams; pagal 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme api­mant švelnesnę, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

G. B. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems me­tams; pagal BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kau­no miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ga­lu­tinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams su 16 MGL (2080 Lt) bauda;

AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš G. D. ir A. J. AB (duomenys neskelbtini) naudai priteista solidariai 1006914,15 Lt nusikalstama vei­ka padarytai turtinei žalai atlyginti; iš G. D., A. J. ir G. B. AB (duomenys neskelbtini) naudai priteista solidariai 31236,68 Lt nusikalstama veika pa­da­ry­tai turtinei žalai atlyginti; iš G. D. AB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 319,19 Lt delspinigių už kreditą ir 72,37 Lt delspinigių už palūkanas;

K. K. 9464,67 Lt civilinis ieškinys G. D. atmestas.

Dėl nuteistojo G. D. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su G. D., siek­damas jo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, lai­kotarpyje nuo 2006-12-28 iki 2008-04-28, G. D. įkalbėjus žemiau nurodytus asmenis sudaryti vartojimo kre­di­to su­tar­tis, (2008-02-01 veikdamas tik su G. D., teikdamas kreditą jam, 2008-02-27 veikdami kartu su ben­dri­nin­ku G. B.) AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus patalpose, esan­čio­se (duomenys neskelbtini), dirb­damas AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus viršininku, pikt­nau­džiau­da­mas tarnybine pa­dė­timi, siekiant turtinės naudos, pažeisdamas, atitinkamai (pagal galiojimo laikotarpius) 2004-12-31 AB (duomenys neskelbtini) valdybos po­sė­džio pro­to­ko­lu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Var­to­ji­mo kreditų teikimo tvarkos 13 p., 14 p., 15 p., 23 p., 24 p., 30 p., 31 p. ir 2007-05-09 AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio pro­to­kolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Var­to­jimo kre­di­tų teikimo tvarkos 13 p., 14 p., 15 p., 23 p., 24 p., 30 p.,31 p. reikalavimus, turėdamas AB (duomenys neskelbtini) įgaliojimus, pa­pra­šy­tas G. D., kuris pateikė ži­nomai tikrovės neati­tin­kančius duo­me­nis apie žemiau nurodytų as­me­nų gau­namas pajamas, ap­gau­le, remdamasis šiais duo­menimis, pasirašė vartojimo kredito sutar­tis su šiais asmenimis:

Nr.Kreditą gavęs asmuoSutarties pasi­ra­šy­mo dataVartojimo kre­di­to sutarties Nr.Kre­di­to suma LtNegrąžin­ta kre­dito suma Lt1.Ž. A.2006-12-28(duomenys neskelbtini)3800012580,892.R. V.2006-12-28(duomenys neskelbtini)4000013971,093.M. J.2007-01-05(duomenys neskelbtini)250008309,124.J. T.2007-01-05(duomenys neskelbtini)3500011643,645.S. B.2007-01-05(duomenys neskelbtini)300009958,526.L. Ž.2007-01-05(duomenys neskelbtini)4000013141,927.G. S.2007-02-07(duomenys neskelbtini)3500012620,128.V. M.2007-02-28(duomenys neskelbtini)3500013585,219.M. P.2007-05-04(duomenys neskelbtini)4000017746,9210.J. T.2007-05-11(duomenys neskelbtini)4000017766,9911.N. B.2007-05-16(duomenys neskelbtini)4000017706,8212.A. S.2007-07-25(duomenys neskelbtini)4000028647,4913.S. A.2007-08-28(duomenys neskelbtini)5000033254,2114.M. N.2007-11-13(duomenys neskelbtini)4000030666,1515.A. Ž.2007-11-13(duomenys neskelbtini)4000030754,5716.R. A.2007-11-13(duomenys neskelbtini)4000030814,6417.N. K.2007-11-20(duomenys neskelbtini)4000031181,7718.E. V.2007-11-20(duomenys neskelbtini)4000031332,1719.A. U.2007-11-20(duomenys neskelbtini)4000030665,4920.K. K.2007-11-20(duomenys neskelbtini)4000023232,9821.A. Ž.2007-11-26(duomenys neskelbtini)4000031314,2022.P. M.2007-11-28(duomenys neskelbtini)4000031314,9723.E. Š.2007-11-28(duomenys neskelbtini)4000031327,2724.E. P.2007-11-29(duomenys neskelbtini)4000031320,1925.V. J.2007-11-29(duomenys neskelbtini)2500015682,8326.D. P.2007-12-05(duomenys neskelbtini)4000025538,7527.M. U.2007-12-10(duomenys neskelbtini)4000025939,0928.A. S.2007-12-12(duomenys neskelbtini)5000036733,9429.S. L.2007-12-20(duomenys neskelbtini)4000025937,4030.A. V.2007-12-20(duomenys neskelbtini)4000025945,8931.E. M.2007-12-22(duomenys neskelbtini)4500025821,7632.M. A.2008-01-31(duomenys neskelbtini)3800026365,4333.G. D.2008-02-01(duomenys neskelbtini)5000036096,4634.D. K.2008-02-04(duomenys neskelbtini)4000026851,4935.A. K.2008-02-06(duomenys neskelbtini)5000029994,4736.P. R.2008-02-07(duomenys neskelbtini)5000034556,0337.S. B.2008-02-27(duomenys neskelbtini)4000028660,7838.V. M.2008-03-12(duomenys neskelbtini)4000029131,8239.V. P.2008-03-14(duomenys neskelbtini)3800027247,5640.A. V.2008-04-28(duomenys neskelbtini)3800027977,28viso1592000993338,32

žinodamas, kad jiems kreditas negali būti suteiktas, ir šių sutarčių pagrindu tą pačią dieną AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje šie asmenys pasiėmė nurodytas sumas pinigų, kuriuos pagal sutartis gavo iš kasos grynaisiais, tokiu būdu bendrais veiksmais su G. D., jo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, nurodytą šių asmenų sudarytose var­to­ji­mo kredito sutartyse ir negrąžinus dalies kredito, padarė AB (duomenys neskelbtini) 993338,32 Lt turtinę ža­lą ir dėl tokių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus viršininko A. J. veiksmų juridinis asmuo – AB (duomenys neskelbtini) pa­ty­rė didelės turtinės ir neturtinės žalos, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais, pažeisdamas teisės aktus, sumenkino institucijos – AB (duomenys neskelbtini) autoritetą visuomenėje bei diskreditavo jos vardą.

G. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su G. D. ir A. J., siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, 2008-02-27 įkalbėjo S. B. sudaryti var­tojimo kredito sutartį, AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus patal­po­se, esančiose (duomenys neskelbtini), G. D. paprašė A. J., kuris dirb­da­mas AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus viršininku, pikt­nau­džiau­da­mas tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, turėdamas AB (duomenys neskelbtini) įgaliojimus, G. D. kartu su G. B. pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis apie S. B. gau­na­mas pajamas, apgaule, remdamasis šiais duomenimis, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 40000 Lt sumai su S. B., žinant, kad jam kreditas negali būti suteiktas, šios sutarties pagrindu tą pačią dieną banko skyriuje G. B. pasiėmė 40000 Lt, kuriuos S. B. pagal sutartį gavo iš kasos grynaisiais, tokiu būdu bendrais veiksmais su A. J. ir G. D., savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – 40000 Lt, ir negrąžinus dalies kredito, pa­darė AB (duomenys neskelbtini) 30007,95 Lt turtinę žalą.

Nuteistojo G. B. gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendžio dalį, kuria G. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., ir jį išteisinti nepadarius nu­si­kals­tamos veikos.

Skunde nurodoma, kad nuosprendis nepagrįstas, kadangi bylos medžiagoje nesurinkta fak­ti­nių duomenų, kad G. B. padarė sukčiavimą, o teismas savo išvadas grindė prieš­ta­rin­gais, neteisingais ar iki galo nepatikrintais duomenimis. Byloje nėra faktinių duomenų, kad G. B. prisidėjo prie schemos, pagal kurią būtų apgaule įgytas AB (duomenys neskelbtini) pri­klau­sančios piniginės lėšos. Tiek šioje byloje nuteistas G. B., tiek nukentėjusiu pri­pa­žin­tas S. B. dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Darbuotojų atlyginimams bei įmokoms bankui pagal li­zin­go sutartį dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) įgijimo reikėjo lėšų. G. B. su S. B. sutarė, kad pas­tarasis paims iš banko vartojamąją paskolą, o lė­šos bus panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms, o direktorius G. B. pasirūpins dėl pa­lū­kanų mokėjimo bei paskolos grąžinimo. G. B. dėl paskolos gavimo nepateikė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, pačios su­tar­ties pasirašyme nedalyvavo. Sta­ty­bos ir remonto firmos išduota pažyma apie darbo užmokestį, pa­žyma apie S. B. valstybinį so­cia­linį draudimą tik patvirtina G. B. parodymų pagrįs­tumą bei paneigia pirmos instancijos teismo nuosprendžio išvadas.

Pagal vartojimo kredito sutartį, kurią pasirašė A. J. ir S. B., su banku buvo atsiskaitoma. G. B. po paskolos išdavimo 4-5 mėnesius per G. D. bankui mokėjo pas­kolos grąžinimo įnašus. Vėliau G. D. perdavė 60000 Lt ir sutarė, kad S. B. pas­kolą dengs jis. Tuo pa­nei­gia­ma teismo išvada, jog banko pinigai įgyti apgaule. Jeigu paskola iki šiol negrąžinta, dėl to G. B. kaltės nėra.

G. B. jokių apgaulės veiksmų nei S. B., nei banko atžvilgiu neatliko. Duo­me­nis sprendimui dėl paskolos suteikimo priimti pateikė pats banko klientas S. B.. Jis pagal nus­tatytas procedūras gavo iš banko pinigus bei savanoriškai juos perleido G. B., o šis atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus atsis­kai­tymui su banku.

Teismas nuosprendžio rezoliucine dalimi pripažino G. B. kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteisė laisvės atėmimu dvejiems metams bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. baus­mę subendrino su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-07 bau­džiamuoju įsakymu – 16 MGL (2080 Lt) bauda. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta 30007,95 Lt žala nesu­daro didelės vertės dydžio pagal BK 190 str., todėl veikos kvalifikavimas pagal straip­s­nio 2 dalį yra nepagrįstas. G. B. 2011 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumo­kėjo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2600 Lt baudą, todėl 2011-01-07 bau­džia­muoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta nepagrįstai. Aplinkybė, jog G. B. 2012-08-09 nuosprendžio rezoliucine da­li­mi pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., o aprašomojoje dalyje jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 str. 2 d., rodo, kad šis procesinis doku­men­tas yra netei­sėtas bei leidžia daryti išvadą, jog pir­mos instancijos teismas netinkamai vertino by­los fak­ti­nes aplinkybes, todėl nepagrįstai G. B. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėja palaikė apeliacinio skundo reika­lavimus.

Nuteistojo G. B. gynėjas palaikė savo apeliacinio skundo reikalavimus.

Civilinio ieškovo atstovė prašė palikti galioti priimtą sprendimą dėl civilinio ieškinio nepa­keistą, nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko ir nuteistojo A. J. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniais skundais ginčijama nuosprendžio dalis, kuria A. J. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir 228 str. 2 d., o G. B. – pagal BK 182 str. 1 d., prašoma šiuos nuteistuosius išteisinti nepadarius nusikalstamų veikų, todėl teisėjų kolegija šią bylą tikrina tik šiais aspektais.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu abu kal­ti­na­mieji, dėl kurių paduoti ape­liaciniai skundai, pagrįstai pripa­žin­ti kaltais dėl jiems inkri­mi­nuotų nusikalstamų veikų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad G. B. ir A. J. pripažinti kaltais dėl BK 182 str. numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo, kurio dalykas yra banko paskolų pi­ni­ginės lėšos, kurias, atliekant bankų įstaigų operacijas, buvo siekiama įgyti, o ir įgyta savo ar kitų as­menų naudai, o ne verslui, kaip kad nurodoma paraiškose bankui dėl paskolų suteikimo. Teismas nus­tatė, kad kaltinamiesiems veikiant bendrai, buvo sukurta ir realizuota schema, kurios dėka buvo neteisėtai apgaule įgytas AB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – piniginės lėšos. Lėšos apgaule bu­vo įgytos 39 atvejais iš nagrinėjamų epizodų G. D. naudai ir viename epizode – G. B. naudai. Savininko, tai yra banko turtas buvo įgytas apgaulės būdu per surastus asmenis gau­nant vartojimo kreditus, pastariesiems atsiėmus kreditus, pinigus perduodant G. D. ir vie­nu atveju – G. B.. Turtą užvaldant apgaule minėtų asmenų naudai dalyvavo banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas A. J., kuris tuo pačiu metu ir pikt­nau­džia­vo tarnyba, siekdamas turtinės naudos. Nors parinkti asmenys vartojamiesiems kreditams gauti neatitiko elementarių tokiems asmenims keliamų reikalavimų, banko atstovui piktnaudžiaujant tar­ny­ba ir bendrininkaujant apgaule įgyjant turtą, tokie vartojamieji kreditai buvo suteikiami, nors tai akivaizdžiai prieštaravo banko keliamiems reikalavimams, nustatytiems vidinių norminių aktų. Šiuo at­metamas A. J. apeliacinio skundo argumentas, kad jis jokių veiksmų, nukreiptų prieš ban­ką, nėra atlikęs.

A. J. veiksmai pagrįstai vertinami kaip sukčiavimas, kadangi nustatyta ir įro­dyta, kad jo tyčia siejama su jo užimamomis pareigomis ir tarnybine atsakomybe.

Apklausus teisiamajame posėdyje nukentėjusiuosius liudytojus pasitvirtino, kad kalti­na­mo­jo G. D. pozicija yra tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kad jis neketino paimtų pinigų grąžinti ir kad visa jo veikla buvo sutelkta į tikslą apgauti paskolas gavusius asmenis ir banką. Jis ir pats, kalbėdamas apie savo bendroves, nurodė, kad įmonės gaudavo tik minimalų pelną, apie tokią finansinę įmonių padėtį bankas turėjo žinoti, nes įmonių vardu buvo imtos pas­ko­los, įmonės turto neturėjo, kaip ir jis pats, todėl sutarčių laiduotoju jis tapo banko atstovui A. J. žinant jo turtines galimybes.

Pagrįstai teismo nuosprendyje nurodyta ir tai, kad A. J. bendrai veikė kartu su G. D. ir G. B.. Ši pirmos instancijos teismo išvada yra reikiamai argumentuota – A. J. iš G. D. žinojo apie kreditams gauti jo parinktų asmenų nepakankamas pa­jamas ir jų neatitikimą banko kredito gavėjui keliamiems reikalavimams, apie tai, kad gautos lė­šos bus naudojamos ne pagal kredito paskirtį, kreditai buvo imami vienas po kito, dar nesu­grąžinus anksčiau paimtų.

Kvalifikuodamas kaltinamųjų A. J. ir G. B. veiksmus, teismas va­do­va­vosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nutartimis: 2K-35/2009, 2K-231-2011 ir 2K-246/2011. Jose suformuota praktika, jog sukčiavimo atveju BK 182 str. prasme kaltininko tyčia nukreipta į nepagrįstą praturtėjimą, siekiant turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Esminis suk­čia­vi­mo požymis yra apgaulės panaudojimas prieš svetimo turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti tą turtą. Sukčiavimo dalykas atliekant bankų įstai­gų operacijas yra banko paskolų piniginės lėšos, kurias siekiama įgyti savo ar kitų naudai, o ne verslui. Šiuo atveju apgaulė naudojama siekiant gauti paskolą. Piniginės lėšos turi sutartyje numa­ty­tą paskirtį. Ištirtais įrodymais nustatyta, jog apgaulė buvo nuo pat pradžių, gaunant vartojamuosius kre­ditus. Šis apylinkės teismo motyvas grindžiamas tuo, jog nustatyta ir įrodyta, kad kreditų gavėjai neatitiko sąlygų, buvo pateikti jų finansinę ir turtinę padėtį iškreiptai atspindintys ir suklastoti do­ku­mentai, nieko bendro su tikrove nė vienu iš 40 epizodų neturėjo nurodyti kreditų gavimo tikslai. Pir­mosios instancijos teismo nuosprendyje tai detaliai išnagrinėta pagal kiekvieną epizodą analizuojant rašytinius įrodymus. Už įgytus vartojamuosius kreditus, kaip kad nurodyta jų gavimo paraiškose, nebu­vo įgyjami automobiliai, sklypai, daromi remontai ar įgyjami baldai, įranga ar buitinė technika. Veiksmai buvo nukreipti į turto pasisavinimą, tai yra, sudaryta galimybė G. D. ir G. B. apgaule užvaldyti AB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas.

Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, jog A. J. pripažino, kad kai kurios iš laidavimo sutarčių, „kaip papildomas saugiklis“ buvo sudarytos atgaline data, net bankui žinant, kad G. D. neturi jokio turto ir finansinių galimybių at­sakyti pagal paimtų kreditų prievoles. A. J. G. D. pats pasiūlė ieškoti as­me­nų, kurių vardu būtų paimami kreditai. Kad G. D. vadovaujamos bendrovės imtų kreditus net nebuvo spren­džiama, nes tokios didelės sumos A. J. negalėtų suteikti be banko valdybos žinios.

Nuteistojo skunde teigiama, kad teismas neįvertino atvejų, kai A. J. atsi­sa­ky­da­vo priimti teigiamą sprendimą dėl kredito išdavimo G. D. atvestiems asmenims. Pažy­mė­tina, kad dėl šių atvejų kaltinimų nėra pareikšta. Teismas pagrįstai vertino tik tuos kredito išdavimo atvejus, kurie faktiškai buvo sudaryti.

Nuteistojo skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. J. kaip at­lygį už G. D. naudingus sprendimus dėl vartojimo kreditų išdavimo iš jo gavo (duomenys neskelbtini) čekius ir pinigų. Šios aplinkybės patvirtinamos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šias aplinkybes patvirtino G. D., čekių gavimą pripažino ir A. J., patvirtino liu­dytojai – banko darbuotojai. Nėra pagrindo netikėti G. D. parodymais, kad jo turimos ben­drovės negalėjo gauti paskolų. Jos gaudavo tik minimalų pelną, apie tokią bendrovių prastą fi­nan­sinę padėtį turėjo žinoti bankas, nes bendrovės vardu buvo imtos paskolos, jos turto neturėjo, buvo „jaunos“, kaip pats išsireiškė. G. D. nurodė, kad A. J. atsilygindavo per­duo­damas pi­ni­gus – 20000 Lt vokeliuose bei 3000 Lt apsipirkimo čekiais. A. J. ir G. D. veiks­mai buvo kryptingi ir suderinti. Iš abiejų kaltinamųjų veiksmų sprendžiama apie vieningą neapi­brėžtą tyčią. Kreditai buvo imami, o A. J. atveju – suteikiami, jam pikt­nau­džiau­jant tarnyba, siekiant turtinės naudos, vis nauji ir nauji, dar nebaigus grąžinti prieš tai pa­im­tųjų. Tai buvo daroma neaptarus ir nesuderinus jų konkretaus dydžio ir kiekio. Nuosprendyje pa­mi­nėti asmenys patvirtinto, kad už sutikimą tapti vartojimo kredito sutarčių dalyviais gavo atlygį, tai yra veikė suvokdami savo veiksmus.

Nusikalstamą veiką – sukčiavimą A. J. įvykdė, būdamas valstybės tarnautojui pri­lygintu asmeniu. A. J. vykdydamas savo pareigas, išduodamas kreditus, privalėjo va­do­vautis teisės aktais, reglamentuojančiai jo darbines funkcijas: 2004-12-31 AB (duomenys neskelbtini) val­dybos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-05-09 AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio pro­to­ko­lu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Vartojimo kreditų teikimo tvarka. Siekdamas G. D. ir G. B. naudai apgaule įgyti banko pinigines lėšas A. J. tyčia pažeidė šių aktų 13 p., 14 p., 15 p., 23 p., 24 p., 30 p., 31 p., kurie reglamentuoja kokiomis sąlygomis gali būti išduodami vartojimo kreditai, kokius dokumentus apie savo pajamas turi pateikti banko klientas ir kt. A. J. pagal savo pareigas, pasirašydamas išvadas ir sprendimus dėl paskolų suteikimo, turėjo tikrinti šių rei­kalavimų vykdymą, tačiau veikė priešingai banko interesams. Veikimą prieš banko interesus įro­do ir faktas, kad A. J. kreditavimo klausimus sprendė su nekartą teistais asmenimis G. D. ir G. B., nepatikrino šių asmenų vindikacijos tarnybos pajėgomis, suti­ko, kad G. D. 38 atvejais būtų kreditų tretiesiems asmenims laiduotoju. Teisėjų kolegija spren­džia, kad priežastinis ryšys tarp pažeidimų ir kilusių pasekmių – bankui atsiradusios didelės turtinės ir neturtinės žalos neabejotinas. G. D. ir iš dalies paties A. J. paro­dy­mais nustatyta, kad kaltinamasis veikė siekdamas turtinės naudos. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pakankamai argumentavo savo sprendimą A. J. pripa­žinti kaltu pagal BK 228 str. 2 d.

Nustatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) patyrė žalą dėl G. D., A. J. ir G. B. padarytų nusikalstamų veikų. A. J. einant AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje viršininko pareigas, G. D., pasi­nau­do­damas gerais san­ty­kiais su juo, surasdavo asmenis, kurie dėl G. D. įtakos kreipdavosi į banką dėl vartojimo kredito gavimo (G. D. lai­da­vo už suteiktus vartojimo kreditus), o A. J. var­to­ji­mo kreditus išduodavo nesi­lai­ky­da­mas banke nustatytos tvarkos. Bankui išdavus kreditą, jis iš kar­to buvo paimamas grynais pinigais ir perduodamas G. D.. Tai teisme patvirtino visi kre­ditus gavę asmenys. Nustatyta, kad didelė dalis kreditus gavusių asmenų buvo įdarbinti tik keletui dienų, kita dalis asmenų kreditui gauti savaitei laiko buvo išsipirkę verslo liudijimus. Tam tikrą lai­ko­tarpį G. D. mokėjo kredito įmokas, vėliau mokėjimai buvo nutraukti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-08-09 nutartimi prokuroras informuotas apie tai, kad kreditus paėmę asmenys gali būti įvykdę nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. Nustatyta, kad beveik visi nutartyje paminėti asmenys už sutikimą tapti vartojimo kre­dito sutarties dalyviais gavo atlygį, tai yra veikė motyvuotai, suvokdami savo veiksmus, visi savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančią savo turtinę padėtį, pajamas, melagingą kredito ėmimo tikslą.

Be to, teismas nustatė (G. D. parodymais), jog liudytoja I. K., veikų pa­da­ry­mo metu dirbusi AB (duomenys neskelbtini) kreditų vadybininke, žinojo apie teikiamų kredituoti asme­nų neatitikimą banko sąlygoms, matė jų tikrinimo rezultatus duomenų bazėse, tačiau nežiūrint to, išrašinėjo ant G. D. pateiktų firminių blankų tikrovės neatitinkančias pažymas. G. D. parodymais nustatyta, jog už savo paslaugas iš jo yra gavusi atlygį. Teismas taip pat kons­ta­tavo, jog be šių asmenų aktyvios pagalbos, nuteistųjų sukurtos nusikalstamos schemos reali­za­vimas būtų neįmanomas. Tačiau aplinkybės, jog kiti banko darbuotojai ar kreditų gavėjai taip pat gali būti padarę BK 182 str. numatytą nusikalstamą veiką, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, įtakos neturi. Šioje byloje šių asmenų kaltės ir at­sa­ko­mybės klausimas nesprendžiamas.

Nepagrįstas ir tas nuteistojo A. J. skundo argumentas, jog daugelis reikšmingų aplinkybių nustatytos remiantis tik vieno iš kaltinamųjų – G. D. parodymais arba banko pažymomis. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį priėmė remdamasis ne vienu kuriuo nors įro­dymu, o byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų visuma, pinigus kaltinamieji įgijo naudo­da­mie­si bankinėmis kreditinėmis operacijomis. Visuose pirmosios instancijos teismo išnagrinėtuose epi­zo­duose kreditams gauti parinkti asmenys neatitiko elementarių kreditavimo sąlygų, banko atstovas A. J. tai žinodamas neteisėtai išdavė kreditus, o gautos kreditinės lėšos ne tik nebuvo pa­nau­dotos pagal tikslinę paskirtį, bet pagal kaltinamųjų planą iš kreditus savo vardu paėmusių asme­nų pateko kaltinamiesiems, tai yra buvo apgaule jų užvaldytos. Aplinkybė, kad kreditų vady­bi­nin­kas V. Š. tvarkė paskolos išdavimo dokumentus, taip pat nepašalina A. J. kal­tės įvykdžius šią nusikalstamą veiką, kadangi V. Š. pasirašė ir suteikė vieną kreditą A. J. atostogų metu, jis priėmė sprendimą dėl šio kredito išdavimo telefonu A. J. paliepus tą kreditą pasirašyti. Tai nebuvo išskirtinis atvejis, kadangi dėl visų kreditų vady­bi­nin­kai tardavosi su viršininku, visus dokumentus nešdavo jam pasirašyti. Už vadybininkų darbą A. J. buvo atsakingas kaip vadovas. A. J. pasirašydavo sutartis jau atlikus pas­kai­čiavimus, todėl jis privalėjo žinoti kreditų išdavimo aplinkybes.

Skundo argumentas, jog apylinkės teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad po 2009 m. vasario 2-3 d. patikrinimo akto surašymo banko darbuotojui V. T. susitikus su G. D. šis banko naudai išrašė vekselį, kurio suma ir data nėra žinomi A. J., atmetamas. Vekselio iš­ra­šymas po kreditų suteikimo, neturi reikšmės nuteistųjų kaltės klausimo svarstymui, tai ver­ti­na­ma kaip siekis sušvelninti situaciją, atlyginti žalą ir galbūt išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atmetamas kaip nepagrįstas ir tas A. J. skundo argumentas, jog teismo posė­dy­je nebuvo tiriami įrodymai – vartojimo kreditų išdavimo taisyklės ar kiti dokumentai, kurių pa­žei­di­mas jam inkriminuotas. Šie dokumentai, kuriais atlikdamas savo pareigas privalėjo vadovautis A. J., yra aprašyti skundžiamame nuosprendyje. Pirmos ins­tancijos baigiamajame doku­men­te yra atskleista esmė to, kuo pasireiškė kaltinamojo A. J. pareigas reglamentuojančių taisyklių o būtent, 2004-12-31 AB (duomenys neskelbtini) valdybos po­sė­džio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-05-09 AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) pa­tvir­tin­tų Vartojimo kreditų teikimo tvar­kos pažeidimas, tai yra tuo, kad kreditai išduoti asmenims, kurie neatitinka jiems keliamų rei­ka­lavimų. Pirmosios instancijos teisme buvo aptartas pa­tikrinimo aktas ir visi kiti pateikti dokumentai, apklausti banko atstovai paaiškino, kaip atliktas pa­ti­kri­nimas. Todėl teismas patikrinimo aktu va­do­vavosi pagrįstai.

Dėl G. B. gynėjo apeliacinio skundo pasakytina, kad kaip minėta aukščiau, pagal tą pačią schemą 2008-02-27, veikiant bendrai A. J., G. D. ir G. B., pas­tarojo naudai apgaule įgyta 40000 Lt, ir negrąžinus dalies šio kredito bankui padaryta 30007,95 Lt ver­tės žala. Kaltinamasis G. D. teisme parodė, kad jis prašė G. B. pa­galbos gau­nant paskolą, šis sutiko, su juo ir A. J. buvo susitikę prie banko ir šį klau­simą suderino, vėliau G. B. atsivežė S. B. kaip paskolos gavėją, M. V. buvo šio kre­dito laiduotoju. S. B. banke gavo paskolą ir atidavė pinigus G. B.. S. B. patvir­tino, kad kalbėjosi su G. B. apie paskolą, pasitikėjo juo, pasirašė paskolos dokumentus kaip paskolos gavėjas, o pi­nigų negavo. Liudytojas M. V. patvirtino, kad jis laidavo G. B. paprašytas, tačiau neži­nojo, kad laiduoja už S. B.. Teismo nuosprendyje aptartais dokumentais įrodyta, kad dėl S. B. bankui buvo pateikti melagingi dokumentai apie jo pajamas G. B. vadovaujamoje ben­drovėje, apie turtą, apie planus panaudoti kredito lėšas kitais tikslais, negu deklaruota, todėl teis­mas pagrįstai sprendė apie G. B. tyčią gauti iš banko kreditą apgaule, apie tikslą pasi­sa­vinti dalį kredito.

G. B. versija, kad jis duodavo pinigų G. D. mokėti įsiskolinimą bankui pagal paskolos sutartį, nurodyta tik teisminio nagrinėjimo metu ir ji nepasitvirtino, kadangi jis pa­si­naudojo G. D. sukurtu nusikalstamos veikos modeliu savo asmeninių interesų paten­ki­ni­mui. Kad G. B. prašė paskolos, o S. B. neatitiko reikalavimų paskolai gauti, patvirtino G. D.. Teisme G. B. pripažino, kad jam reikėjo pinigų, o G. D. jį apgavo.

Nuteistojo G. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucine dalimi pripažino G. B. kaltu pagal BK 182 str. 1 d., nors apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ap­gau­le pasisavino didelės vertės turtą, nes 30007,95 Lt žala nesudaro didelės vertės dydžio pagal BK 190 str. nuostatą. Šį skundo argumentą kolegija nelaiko pakankamu keisti arba naikinti nuosprendį. Nors aprašomojoje dalyje teismas ir nurodė, kad G. B. naudai apgaule įgyta 40000 Lt, ir įvardijo jo veiksmus kaip didelės vertės turto užvaldymą, tačiau negrą­žinus dalies šio kredito bankui pa­da­ryta 30007,95 Lt žala, kuri nesudaro BK 190 str. nustatyto dydžio veikai pagal BK 182 str. 2 d. kvalifikuoti. Kadangi G. B. nusikalstama veika rezoliucinėje dalyje teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d., nuosprendžio aprašomojoje dalyje apgaule įgytos sumos įvardijimas kaip didelės, teisėjų kolegijos vertinamas kaip apsirikimais, neturintis įtakos kaltinamojo teisinei pa­dė­čiai ir bausmės dydžiui.

Kolegijai nesuprantama, kodėl apeliantas ginčijasi dėl BK 184 str. 2 d. inkriminavimo, ka­dan­gi turto iššvaistymas pagal šio straipsnio antrą dalį nuteistajam neinkriminuotas, todėl apelia­ci­nės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisakys.

G. B. gynėjas skunde pažymi, jog G. B. 2011 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2600 Lt baudą, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė nepa­grįstai subendrinta su 2012-08-09 nuosprendžiu paskirta bausme. Šiuo aspektu pasakytina tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. nuostatomis ir subendrino bausmes, paskirtas G. B. 2011-01-07 baudžiamuoju įsakymu ir skun­džia­mu nuosprendžiu, nustatęs, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo pada­rė kitą nusi­kals­tamą veiką. Pagal BK 63 str. 9 d., tokiu atveju į bausmės laiką įskai­to­ma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Apylinkės teismas tei­sin­gai taikė bausmių subendrinimą reglamentuojančias teisės normas ir baudžiamojo proceso įsta­tymo pažeidimų nepadarė. O dėl mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasakytina, kad jis patvirk­tina 2600 Lt baudos sumokėjimą, tačiau kitoje byloje, pagal BK 202 str. 1 d. kaltinimą. Gi Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-07 baudžiamuoju įsakymu G. B. pripažintas kaltu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., o duomenų apie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 2080 Lt baudos sumokėjimą nėra Valstybinėje mokesčių ins­pekcijoje (t. 19, b. l. 166), tokių duomenų nepateikė ir antstolio S. U. kontora, ku­rioje yra už­vesta vykdomoji byla dėl baudų išieškojimo iš G. B. (tai patvirtina pa­žy­ma iš ant­sto­lio S. U. kontoros).

Dėl civilinio ieškinio.

Apeliaciniais skundais taip pat prašoma atmesti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlygi­ni­mo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo turtinės ža­los pada­ry­mo faktą, tačiau nepakankamai pagrindė aplinkybes, dėl kurių šią žalą nusprendė išieškoti iš nu­teistųjų.

AB (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašė priteisti iš kaltininkų (nuteistųjų ir kreditų gavėjų) 1048720,92 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad žala susideda iš negrąžintos kredito dalies, delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių už palūkanas (t. 3, b. l. 147-154, 157-205). Apylinkės teismas priimdamas sprendimą dalinai tenkinti ieškinį, vadovavosi aplinkybe, kad šioje byloje G. D., A. J. ir G. B. pripažįstami kaltais, ir priteisė ža­los atlyginimą iš šių asmenų solidariai, atitinkamai pagal inkriminuotas veikas. Iš ieškiniu reika­lau­jamos su­mos dydžio teismas atėmė delspinigius už palūkanas, nurodydamas, kad šis ieškinio rei­kalavimas pa­grįstas vartojimo kredito sutarčių, kurių nuteistieji nepasirašė, santykiais. Kaip matyti iš bylos dokumentų, asmenys, kurių vardu buvo paimti vartojimo kreditai, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Tačiau pirmos instan­ci­jos teismas, iš dalies pripažindamas nuteistiesiems inkriminuotų vartojimo kredito sutarčių legiti­mu­mą ir kartu su nuosprendžiu priimta nutartimi informavęs prokurorą, kad kreditų gavėjų veiks­muose įžvelgia BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. sudėtį, nuosprendyje neįvertino šių asmenų kaltės dėl padarytos žalos ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo, nukreipto į šiuos asmenis. Ikiteisminis tyrimas dėl šių asmenų galimai nusikalstamos veikos dar atliekamas. Šiomis aplinkybėmis šių asmenų procesinė padėtis bylos nagrinėjimo metu pir­mos instancijos teisme buvo dviprasmiška, jie buvo ir nukentėjusieji, ir asmenys, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas pagal vartojimo kredito sutartis.

Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nuteistiesiems inkriminuotos vartojimo kre­di­to sutartys yra nutrauktos. Šis faktas konstatuojamas remiantis AB (duomenys neskelbtini) pažymomis apie kredito gavėjų įsiskolinimo paskaičiavimą (t. 3, b. l. 155-193, 207), kuriose nėra duomenų apie su­tar­čių nutraukimo datą ir pagrindą. Kitų dokumentų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra.

Be to sprendžiant civilinį ieškinį nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į galimai nuteistojo G. D. AB (duomenys neskelbtini) išrašytą vekselį dėl skolos pagal minėtas vartojimo kredito su­tar­tis. Byloje šio dokumento nėra.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti traktuojamas kaip visiškai atskiras ir nesusijęs su asmenų, kurie buvo vartojimo kredito sutarčių šalimis, atsakomybe ir interesais šioje byloje. Kredito gavėjų atsakomybė yra sutartinė, ji atsiranda tokiais pagrindais, kurie numatyti vartojimo kredito sutartyje. Pagal šias sutartis taip pat turi būti sprendžiama, ar jie atsakingi už negrąžintą kredito dalį ir kitus nuostolius ir kokia apim­timi. Byloje nėra pakankamai duomenų kaip buvo sprendžiamas atsakomybės pagal šias sutartis klausimas. Be to dar nėra išspręstas klausimas dėl šių asmenų baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra aiški jų procesinė padėtis civilinio ieškinio atžvilgiu ir šiuo aspektu.

Šiomis aplinkybėmis civilinis ieškinys galėjo būti išspręstas neteisingai.

Civilinio ieškinio teisingas išsprendimas šioje byloje yra susijęs su daugelio asmenų skir­tin­gais interesais dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl reikalinga daugiau duomenų apie kaltininkų, var­to­jimo kredito sutarčių šalių santykius, taip pat tokių sąlygų, kuriomis kiekvienas iš suin­te­re­suo­tų as­menų galėtų išdėstyti savo pozicijas dėl padarytos žalos ir jos dydžio atsižvelgdamas į visus by­loje surinktus įro­dymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pa­kan­kamai duomenų apie atsakomybės už nusikaltimu padarytą turtinę žalą paskirstymą. Paskirs­ty­damas žalos atly­gi­ni­mą tik tarp nuteistųjų, apylinkės teis­mas iš esmės pasirėmė faktais, kurie bylos dokumentais nėra pakankamai patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neati­dė­jus bylos nagrinėjimo bei nega­vus papildomų duomenų, nenustačius kokia yra asmenų, gavusių var­to­ji­mo kreditus, procesinė padėtis, neįmanoma tiksliai nustatyti ieškinio pagrįs­tu­mo, nuteistųjų ir gali­mai kredito gavėjų ci­vi­li­nės atsakomybės dydžio, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos perduotinas na­grinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Apylinkės teismo sprendimas civilinio ieškinio dalyje, kuria iš G. D. AB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 319,19 Lt delspinigių už kreditą ir 72,37 Lt delspinigių už palūkanas yra pakankamai motyvuotas, šis nuteistasis nuosprendžio neginčija, jis buvo šios konkrečios var­tojimo kredito sutarties šalis, todėl šioje dalyje teismo sprendimas dėl ieškinio paliekamas galioti.

Nukentėjusiųjų E. P., A. K. ir P. R. atstovas prašo priteisti šiems nukentėjusiesiems iš nuteistųjų atstovavimo išlaidas. Atstovas nenurodė jokių motyvų šias iš­lai­das pripažinti proceso išlaidomis. Nurodyti nukentėjusieji savo nuožiūra pakvietė byloje daly­vau­ti atstovą, todėl šias išlaidas apmoka patys iš savo lėšų (BPK 104 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teis­tųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Įvertinusi minėtus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo daryti iš­va­dai, kad dėl nuteistųjų A. J. ir G. B. kaltės padarius jiems inkri­mi­nuo­tus nusikaltimus apylinkės teismas priėmė netei­sė­tą ir nepagrįstą sprendimą šioje baudžia­mo­jo­je byloje. Tačiau civilinio ieškinio klausimą apylinkės teismas išsprendė netinkamai, todėl nuteistojo G. B. gy­nė­jo ir nuteistojo A. J. apeliaciniai skundai tenkinami iš da­lies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuos­prendis keičiamas civilinio ieškinio dalyje (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str.1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutaria:

nuteistojo G. B. gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko ir nuteistojo A. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio da­lį, kuria AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš G. D. ir A. J. solidariai AB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 1006914,15 Lt nusikalstama vei­ka padarytai turtinei žalai atlyginti; iš G. D., A. J. ir G. B. solidariai AB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 31236,68 Lt nusikalstama veika pa­da­ry­tai turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) teisę į ieškinio paten­kini­mą, o klau­si­mą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.