Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Boslita ir Ko“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti naudoti atvaizdą bei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – N. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pastebėjo, jog reklaminės nuotraukos su ieškovės atvaizdu yra viešai demonstruojamos UAB „Gelsva“ valdomame parduotuvių tinkle „Vynoteka“. UAB „Gelsva“ atstovas nurodė, jog reklaminis plakatas su D. P. atvaizdu yra 15-je „Vynotekos“ parduotuvių, reklama gauta iš UAB „Boslita ir Ko“, reklamos periodas nuo 2022-06-01 iki 2022-09-15. Reklaminės nuotraukos taip pat demonstruojamos „AirBaltic“ vykdomų skrydžių reklaminiuose žurnaluose ir kt.

2022-07-20 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-22-78 konstatuotas faktas dėl reklaminių plakatų su ieškovės atvaizdu demonstravimo „Vynotekos“ vitrinoje (duomenys neskelbtini).

2022-08-12 atsakovė pateikė ieškovei atsakymą, jog ieškovės atvaizdas atsakovės reklamoje naudojamas dar tik dvejus metus, todėl atsižvelgiant į tai, kad sutikimas naudoti jos atvaizdą reklamoje duotas neterminuotai, atsakovė ir toliau ketina jos atvaizdą naudoti reklamoje. Tačiau ieškovės sutikimas bei sutartis su ja, kurioje būtų aptartos Bosca Tosseli reklamos sąlygos dėl reklamos teikimo, tarp šalių nebuvo sudaryta.

Ieškovė dalyvaudama fotosesijoje su „(duomenys neskelbtini)“, susitarė ir aiškiai nurodė savo poziciją, jog fotosesijos metu pagamintos nuotraukos su ieškovės atvaizdu, išimtinai bus naudojamos tik žurnaluose „Moteris“, „Panelė“ vieno šių žurnalų leidimo metu, t. y. ne ilgiau kaip vieną mėnesį ir ieškovė niekuomet nei žodžiu, nei raštu ar kitu būdu nedavė sutikimo atsakovei naudoti ieškovės atvaizdą atsakovės komercinėje veikloje visiškai neapibrėžtomis ir neaiškiomis sąlygomis.

Atsakovė nuotraukas su ieškovės atvaizdu naudoja (viešina, demonstruoja ir perleidžia kitiems asmenims) neteisėtai, neturėdama jokio teisinio pagrindo, nes tarp šalių nebuvo sudaryta jokia sutartis dėl reklamos teikimo bei negautas ieškovės sutikimas.

Atsakovė naudoja reklamą 2 metus, tačiau ieškovė jokių pajamų/užmokesčio už jos atvaizdo naudojimą nėra gavusi, todėl atsakovė jos atvaizdą naudoja ne tik neteisėtai, bet ir neatlygintinai.

Lyginant tapačias ieškovės sudarytas paslaugų teikimo sutartis dėl tokio pobūdžio paslaugų reklamos teikimo, matyti, kad ieškovės identiškų ar panašaus pobūdžio paslaugų teikimo įkainių vidurkis yra vidutiniškai lygus 725 Eur per mėnesį. Atsakovei patvirtinus, kad ieškovės atvaizdas naudojamas 24 mėnesius, ieškovės skaičiavimu, ji nėra gavusi iš atsakovės pajamų, kurios laikytinos žala (asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos ir negautos pajamos), iš viso – 17 400 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti ieškovės patirtą žalą, sąlygotą atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, reikalauja atlyginti tik minimalią atsakovės neteisėtais veiksmais padarytą žalą - 10 000 Eur.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė nesudarė sutarties su kitu klientu – MB „Viskas apie“ dėl paslaugos teikimo. Paslaugos kaina – 4500 Eur ir ši suma laikytina negautomis pajamomis, kurios taip pat yra ieškovės nuostoliai (negautos pajamos).

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų naudojant ieškovės atvaizdą, ji patyrė 14 500 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Pasijautė bejėgė prieš didelę ir gerai žinomą bendrovę, reklamuojančią visiems gerai žinomą produktą. Jautė didelį nusivylimą dėl to, kad ja, o taip pat jos atvaizdu, buvo pasinaudota. Jautėsi apgauta ir sugniuždyta. Dėl to ieškovė ėmė jausti nepasitikėjimą aplinkiniais žmonėmis ir visais savo partneriais, išsivystė nepagrįsta baimė vėl likti apgautai, turėjo sunkumų, sudarydama naujas sutartis su klientais ir naujais būsimais partneriais. Ieškovė neturtinę žalą, sąlygotą atsakovės neteisėtų veiksmų, vertina 2000 Eur.

Modelius fotosesijai parinko patys fotografai, jie derino susitarimo su modeliais sąlygas ir atsakovei modelių asmenybės neturėjo visiškai jokios reikšmės, tik buvo pageidavimas, kad būtų du modeliai, nenurodant konkrečių asmenų (modelių). Atsakovė kas 2-3 metus užsako panašios tematikos reklaminės kampanijos sukūrimo paslaugas. Vėliau gautos fotonuotraukos yra naudojamos, paprastai ne ilgiau kaip 2-3 metus, kol reklaminė kampanija yra atnaujinama. Reklamuojama įvairiuose žurnaluose, parduotuvių stenduose ir pan. Būtent už šiuos reklamos kanalus atsakovė apmoka jų savininkams, todėl jai ir neturi reikšmės modelių asmenybės, kadangi ji iš jų jokios reklamos paslaugų neužsakinėja, o reklama užsakinėjama žurnaluose ir kitur, o atsakovė sumoka sutarto dydžio atlygį.

Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, viena iš reklaminėje kompanijoje dalyvavusių modelių – ieškovė, 2021 metais dalyvavo atsakovės konkurentų reklaminėje kampanijoje bei galimai su ja buvo sudariusi sutartį, kuri draudžia ieškovei dalyvauti kitų nealkoholinių gėrimų reklaminėse kampanijose. Ieškovė fotografams akivaizdžiai buvo davusi sutikimą naudoti jos atvaizdą atsakovės reklamoje, apie tai ji žinojo. Ji nepatenkinta, kad jos atvaizdas naudojamas ne tik žurnaluose ir socialiniuose tinkluose, taip pat, kad jos atvaizdas naudojamas net 2 metus, o jai buvo sumokėta tik 200 Eur. Ieškovė baiminosi gauti baudas iš kito savo kontrahento (MB „(duomenys neskelbtini)“). Ieškinyje melagingai nurodyta neva ji prarado galimybę su juo sudaryti sutartį ir dėl to prarado 4500 Eur. Ieškovės veiksmai yra tik jos nesąžiningas siekis pasipelnyti ieškovės sąskaita. Fotografai yra tikrai gavę ieškovės sutikimą naudoti jos atvaizdą atsakovės reklaminėje kampanijoje ir toks sutikimas naudoti jos atvaizdą bet kokiais Lietuvos Respublikos teisės aktams neprieštaraujantiems tikslams, yra neterminuotas.

Atsakovė yra verslo subjektas, už reklaminės kampanijos sukūrimą fotografams 2020 metais sutarties pagrindu sumokėjo 4050 Eur. Atsakovė tiesiog yra nepatenkinta, kad duodama rašytinį sutikimą neterminuotai naudoti jos atvaizdą, paprašė per mažo piniginio atlygio ir tuo metu neapsvarstė aplinkybių, jog ateityje jos gaunamas atlygis už panašius sutikimus gali padidėti ar kad duotas sutikimas gali riboti jos galimybes sudaryti sutartis su atsakovės konkurentais, nors pati atsakovė to nedraudė ir nedraudžia. Todėl ieškovės teiginiai neva atsakovė ieškovės atžvilgiu atlieka neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, kaip nepagrįsti ir keliami reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė, tiek sutikdama fotografuotis atsakovės reklaminėje kampanijoje, tiek duodama sutikimą neterminuotai naudoti jos atvaizdą, turėjo visas galimybes derėtis tiek dėl jos atvaizdo naudojimo terminų, tiek dėl jai siūlomo darbo užmokesčio už tai. Jau tuo metu ieškovė aiškiai žinojo, kokios produkcijos reklamoje jos atvaizdas bus naudojamas bei galėjo prašyti didesnio atlygio, tačiau susitarimo dėl to tuo metu nepadarė, nes galimai tuo metu ji didesnio atlygio ir negaudavo iš kitų subjektų, tačiau jos populiarumui didėjant, nusprendė tuo pasinaudoti bei nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Taip pat ji nesusitarė ir dėl reklamos naudojimo termino, nes ant sutikimo neparašė, kad sutinka jog reklaminėje kampanijoje jos atvaizdas bus naudojamas vieną mėnesį. Pažymėjo, kad ieškovė derybas vedė ne su atsakove, o su fotografais, todėl ji nėra susitarusi su atsakove dėl atlygio, termino ir kitų sąlygų.

Atsakovė niekada neužsakinėjo ir nesudarinėjo sutarčių dėl reklamos paslaugų su ieškove, nes jai ir nebuvo reikalingos ieškovės teikiamos paslaugos, todėl ieškovė turi pati prisiimti tokių veiksmų pasekmes, o ne jas bandyti perkelti atsakovei. Šiuo atveju, atsakovė reklamos paslaugas pirko iš kitų subjektų, o reklamai naudojamos sutarties pagrindu padarytos fotonuotraukos, kuriose yra ieškovės bei kito modelio atvaizdas. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė reklamuoja atsakovės produkciją. Galimai už tokias reklamos paslaugas ieškovė gauna gerokai didesnio dydžio atlygį nei gavo iš fotografų už dalyvavimą atsakovės reklaminės kampanijos fotosesijoje bei sutikimą naudoti jos atvaizdą joje, tačiau ieškovė šiuo atveju jokių veiksmų neatlieka, ji tiesiog sudalyvavo fotosesijoje bei davė sutikimą naudoti fotosesijos metu užfiksuotą jos atvaizdą. Todėl ieškovei buvo sumokėta tik už jos atvaizdo panaudojimą atsakovės sukurtoje reklamoje, o ne už tai, kad ieškovė reklamuotų atsakovę ar jos produktus. Pateikiamoje atsakovės reklaminės kampanijos fotonuotraukoje nėra niekaip išskirta ieškovė, nes nenurodomas nei jos vardas, nei jos pavardė ar kiti rekvizitai. Todėl tai yra ieškovės atvaizdo panaudojimas atsakovės reklamoje, o ne ieškovės teikiama reklama atsakovei, už kurią turėtų būti mokamas mėnesinis atlyginimas. Todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti jai 10 000 Eur turtinę žalą.

Nepagrįstas ir reikalavimas dėl 4500 Eur žalos atlyginimo dėl ieškovės prarastos galimybės sudaryti sutartį su kitais kontrahentais. Atsakovė niekaip neriboja ieškovės teisių sudaryti sutartis ir reklamuoti kitus gaminius ar dalyvauti bet kokiose kitose reklaminėse kampanijose. Be to, ieškovė pati teigia, kad tokią sutartį yra sudariusi, bet kontrahentas jai grasina baudomis. Reikalavimas dėl 4500 Eur žalos atlyginimo nepagrįstas, nes grindžiamas galimai melagingomis faktinėmis aplinkybėmis.

Nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas jai priteisti neturtinę žalą, nes kaip jau buvo minėta, atsakovė su ieškove nevedė derybų dėl jai mokėtino atlygio dydžio, nei dėl kitų susitarimo naudoti jos atvaizdą sąlygų, todėl teiginiai, kad atsakovė ja pasinaudojo ir apgavo yra visiškai nepagrįsti. Be to, ieškovė yra viešas asmuo, dirba modeliu, iki šiol ji teikia įvairias reklamos paslaugas socialiniuose tinkluose, todėl teiginiai neva dėl naudojamo ieškovės atvaizdo ji patiria sunkumų sudarydama naujas sutartis su kontrahentais, jais nepasitiki, jai išsivystė baimė būti apgautai, yra nepagrįsti ir jais tik siekiama neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovė jau po ieškinio teismui pareiškimo dienos toliau teikia įvairių gaminių reklamos paslaugas ir net reklamuoja nealkoholinį vyną Mionetto, nors ieškinyje klaidingai nurodo neva tokia sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.

Atsakovė, siekdama išvengti ilgo bylinėjimosi, sutiktų atsisakyti savo teisės naudoti ieškovės atvaizdą ateityje, ieškovei atsisakius savo finansinių reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Bylos esmė

Tarp šalių kilo ginčas dėl fizinio asmens atvaizdo naudojimo komerciniais (reklamos) tikslais.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų

2020-06-05 atsakovė UAB „Boslita ir Ko“ su trečiuoju asmeniu N. T. sudarė Fotografijos paslaugų sutartį, kuria susitarė pagal atsakovės užsakymą suteikti pastarajai fotografavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti 4050 Eur kainą šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartis pasirašyta su priedais Nr. 1 (Paslaugų kainų detalizacija) ir Nr. 2 ( D. P. sutikimas dėl atvaizdo naudojimo).

Trečiasis asmuo N. T. susitarė su ieškove D. P. dėl fotosesijos „Boscos“ reklaminei kompanijai, nurodant, kad nuotraukos bus naudojamos žurnaluose „Moteris“, „Panelė“ ir kt., taip pat socialiniuose tinkluose bei susitarė už atvaizdo panaudojimą ieškovei sumokėti 200 Eur.

Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Fotografijos paslaugų sutartis ir trečiojo asmens susitarimas su ieškove dėl fotosesijos ir apmokėjimo už ją buvo įvykdytos.

Taip pat nustatyta, kad trečiojo asmens padarytos reklamines fotonuotraukas UAB „Boslita ir Ko“ panaudojo „Moters“, „Panelės“ žurnaluose, „AirBaltic“ kataloguose ir „Vynotekos“ parduotuvių tinklo 15-koje parduotuvių, laikotarpiu nuo 2022-06-15 iki 2022-09-15 (3 mėnesius).

Dėl tarp šalių ir trečiojo asmens susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo

Neginčytina ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo (sutarties) dėl atsakovės UAB „Boslita ir Ko“ produkcijos reklamos.

Susitarimas buvo tarp atsakovės ir trečiojo asmens - profesionalaus fotografo N. T. dėl fotografijos, kuri reklamuotų atsakovės produkciją, sukūrimo, panaudojant modelių atvaizdus. Tai patvirtina ir Priedas Nr. 1 prie Fotografijos paslaugų sutarties, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo įsipareigojo sukurti reklaminę nuotrauką (vaizdą), t. y. ne tik padaryti fotografiją, bet prodiusuoti ir organizuoti paslaugą – nuomoti rekvizitus, pasinaudoti stilisto/plaukų stilisto/visažisto paslaugomis, atlikti retušavimo paslaugą, apšvietėjo, foto studijos nuomos, įrangos nuomos paslaugą, surasti modelius, iš esmės - sukurti nuotrauką, kuri reklamuotų atsakovės produkciją – nealkoholinį gėrimą. Nepaneigtos aplinkybės, jog atsakovė nenurodė konkrečių asmenų, kurių atvaizdas turėtų būti reklaminėje nuotraukoje, atsakovės vienintelis reikalavimas buvo, kad fotografijoje būtų dviejų asmenų (modelių) atvaizdai. Tokiu būdu, pripažintina, kad tarp šalių nėra jokių reklamos paslaugų teisinių santykių, o ginčas kyla iš specifinės fizinių asmenų civilinės teisės – teisės į atvaizdą.

Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminamas, parduodamas, demonstruojamas, spausdinamas, taip pat tas asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnio 1 dalis).

Kai atvaizdas panaudojamas reklamai, reikalingas specialus sutikimas, kurio turinį sudarytų ir tai, kad pozuotojui žinoma jo atvaizdo naudojimo reklamai sąlygos ir jis su tuo sutinka. Toks teisinis reguliavimas išplaukia iš to, kad ginama teisė į atvaizdą, kaip teisės į privatumą dalis ir jos prasmė yra apsaugoti asmenį nuo galimų finansinių ir moralinių nuostolių, susijusių su neteisėtu asmens atvaizdo panaudojimu komerciniais ar kitais tikslais. Asmuo, sutikdamas su atvaizdo panaudojimu reklamai už atlygį ar be jo, tačiau būdamas informuotas apie komercines atvaizdo panaudojimo aplinkybes, savo valia nusprendžia dėl jam priklausančių teisių realizavimo, nes jis apsisprendžia ar jam tinka dalyvauti komercinėje veikloje, ar jam priimtina reklamuoti konkrečią prekę, taip pat svarstyti kitas jam aktualias aplinkybes, taip pat dalyvavimo tokioje veikloje sąlygas. Ar atsisakyti dalies privatumo dėl komercinių sumetimų, sprendimo teisė priklauso tos teisės turėtojui, o reklamos publikuotojui turi būti žinoma to asmens nuostata, kad sutinkama su dalyvavimu reklamoje ir pakankamai aišku, kokiomis sąlygomis leidžiama publikuoti. Įstatymas nenumato kokia forma yra duodamas sutikimas - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė yra davusi sutikimą naudoti jos atvaizdą komerciniais tikslais – UAB „Boslita ir Ko“ produkcijos - nealkoholinio gėrimo reklamai, atsakydama į trečiojo asmens – fotografo pasiūlymą dalyvauti „Boscos“ reklaminėje kompanijoje, jam nurodžius, kad nuotraukos bus publikuojamos žurnaluose „Moteris“, „Panelė“ ir kt., taip pat socialiniuose tinkluose. Ieškovė taip pat sutiko ir su jai pasiūlytu atlygiu – 200 Eur už atvaizdo panaudojimą reklamoje. Taigi buvo susitarta dėl ieškovės atvaizdo naudojimo komerciniais tikslais reklaminei kampanijai ir kur atvaizdas bus demonstruojamas/publikuojamas bei dėl atlygio ieškovei už atvaizdo panaudojimą. Dėl atvaizdo naudojimo termino nesusitarta. Iš ieškovės susirašinėjimo su fotografu matyti, jog jie pripažįsta, kad nenustatydami termino padarė klaidą.

Ieškovės sutikimą naudoti atvaizdą reklamai patvirtina ir Fotografijos sutarties priedas Nr. 2 - ieškovės rašytinis sutikimas dėl jos atvaizdo naudojimo. Ir nors ieškovė teigia, jog ji neprisimenanti ar davė tokį sutikimą, taip pat, kad jis jos nepasirašytas, be datos, tačiau teismas, vertina įrodymų visumą, t y. visas nustatytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 178 straipsnis) ir pripažįsta, kad sutikimą naudoti jos atvaizdą ieškovės buvo duotas (dalyvavo fotosesijoje, žinojo kieno ir kokios produkcijos reklamavimui bus panaudotas jos atvaizdas, gavo atlygį ir svarbiausia, susitarė dėl dalyvavimo tokioje veikloje pagrindinių sąlygų – kieno produkcija bus reklamuojama, kur bus publikuojama/demonstruojama (trumpinys – „kt.“ lingvistiškai reiškia - kita, kitur). Viso šios teismo nustatytos aplinkybės reiškia, kad ieškovės sutikimas naudoti jos atvaizdą „Boscos“ reklamai buvo duotas ir duotas neterminuotam laikui (dėl laiko nebuvo susitarta). Trečiasis asmuo gavo atsakovės reklamos užsakymą, sugalvojo reklaminės kampanijos idėją, tada kreipėsi į modelius, o ieškovė sutiko. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kuriant reklaminę kampaniją akcentas buvo į fizinį grožį ir patrauklumą (reklamos veidas turi būti gražus), o ne į konkretų asmenį, šiuo atveju – ieškovę, vėliau išgarsėjusią kaip šou vedėją. Tą patvirtina ir tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta Fotografijos paslaugų sutartis, kurioje buvo numatytas nuotraukų retušavimas ir liudytojo A. M. parodymai, kuris parodė, jog ne iš karto ieškovė „Boscos“ reklaminėje nuotraukoje buvo atpažinta kaip ieškovė. Todėl ieškovės ieškinys atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas, nes atsakovė nėra Reklamos paslaugų teikimo sutarties šalis, todėl atmestinas visa apimtimi.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1361,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra būtinos, realios ir pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1-R-85 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų „Rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių“.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei - 44,32 Eur (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

IV. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2022-10-14 teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei UAB „Boslita ir Ko“ naudoti D. P. atvaizdą reklamose ir/ar kitokio pobūdžio viešose visuomenės informavimo priemonėse reklamos/ komerciniais tikslais.

Atmetus ieškinį, sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. P. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Boslita ir Ko“ 1361,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės D. P. valstybei 44,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022-10-14 teismo nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Boslita ir Ko“ naudoti D. P. atvaizdą reklamose ir/ar kitokio pobūdžio viešose visuomenės informavimo priemonėse reklamos/ komerciniais tikslais.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.