Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės UAB „Geosoma“ direktoriui Artūrui Jonikavičiui ir UAB „Geosoma“ atstovei Daivai Šemiotaitei, atsakovui N. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Geosoma“ ieškinį atsakovui N. J., dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Geosoma” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. J., prašydama priteisti iš atsakovo 580 Eur skolos, 46,40 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.

Ieškovė 2016-04-07 ieškinyje nurodė, kad 2014-07-15 atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tikslius kadastrinius matavimus, kurie reikalingi minėto sklypo topografinės nuotraukos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ūkininko sodybos vietai parinkti parengimui. 2014-07-17 ieškovė su atsakovu sudarė Darbų rangos sutartį Nr. 14/55-3 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė

įsipareigojo parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo ruožtu įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti per 5 darbo dienas pagal pateiktą darbų perdavimo – priėmimo aktą ir pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Sutarties 3 punktu ieškovė ir atsakovas susitarė, kad ieškovė Sutartimi numatytus atliktinus darbus pradės daryti pasirašius Sutartį, gavus visus darbų atlikimui reikalingus dokumentus bei 500 Lt (144,81 Eur) avansą. Šalys sutarė, jog darbų atlikimo terminas – 6 mėnesiai. Pagal Sutarties 6.1.1 punktą, ieškovė įsipareigojo parengtą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, pateikti derinti ir tikrinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atstovauti, derinti bei tikrinti minėtą projektą, atsiimti patikrintą projektą. Tos pačios Sutarties 6.1.2 punktu, ieškovė įsipareigojo paskelbti vietos spaudoje apie priimtą įsakymą dėl projekto patvirtinimo. Atsakovo pageidavimu, šalys papildomai susitarė, kad ieškovė parengs ir pilnai suderins to paties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., topografinę nuotrauką. 2014-08-26 ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 005855, pagal kurią, atsakovas sumokėjo 500 Lt avansą už ieškovės pagal Sutartį atliktinus darbus. Ieškovė parengė kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, kuris 2014-11-05 patvirtintas. 2014-11-18 ieškovė laikraštyje paskelbė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus vedėjas 2014-11-05 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). sav., Kaimo plėtros projektą. Papildomu atsakovo prašymu ieškovė 2014-12-17 parengė ir suderino žemės sklypo topografinę nuotrauką su visomis atsakingomis institucijomis bei įstaigomis. Ieškovei tinkamai ir laiku atlikus Sutartimi sutartus įsipareigojimus, kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti parengusi matininkė telefonu informavo atsakovą apie būtinybę atvykti į ieškovės ofisą atsiimti visą parengtą ir sukauptą dokumentaciją bei pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą. Atsakovas savo ruožtu telefonu informavo, jog į ieškovės ofisą atvyks greitu metu ir dokumentus pasiims, tačiau į ieškovės ofisą neatvyko, parengtos dokumentacijos nepasiėmė, priėmimo – perdavimo akto nepasirašė, todėl ieškovė geranoriškai dar porą kartų informavo atsakovą telefonu apie būtinybę atvykti. Nesulaukdama atvykstančio atsakovo, ieškovė 2015-07-21 atsakovui išsiuntė priminimą, kad atsakovas yra neatsiskaitęs už kaimo plėtros projekto ūkininko sodybos vietai parinkti bei topografinės nuotraukos parengimą, paprašė iki 2015-08-04 sumokėti 580 Eur. 2015-08-19 ieškovė atsakovui išsiuntė pretenziją dėl skolos apmokėjimo. 2016-01-18 ieškovė trečią kartą paštu informavo apie dokumentacijos parengimą ir reikalavimą sumokėti 580 Eur. Atsakovui akivaizdžiai vengiant bendrauti su ieškove ir nereaguojant į ieškovės raginimus atsiskaityti už atliktus darbus, ieškovė išsiuntė atsakovui vienašališkai pasirašytą atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, o atsakovui per numatytą laiką neatsiskaičius su ieškove, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo skolą.

Teisme 2016-05-06 gautas atsakovo N. J. atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka dalinai sumoje 124,24 Eur. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovas jokio papildomo susitarimo su ieškove dėl papildomų darbų nėra sudaręs, vienintelis susitarimas yra 2014-07-17 pasirašyta Darbų rangos sutartis Nr. 14/55-3, kurios bendra darbų suma buvo 2000 Lt (579,24 Eur). Remiantis Sutartimi, atsakovas 2014-08-26 sumokėjo ieškovei 500 Lt (144,81 Eur) avansą, tai patvirtina ir pati ieškovė. Atsakovas nurodo, jog ieškovė reikalauja atsakovo sumokėti 580 Eur už atliktus darbus, nors 144,81 Eur jau yra sumokėti kaip avansas, be to, ieškovė mokėtiną sumą perskaičiavo savo naudai, t. y. į didesnę pusę, nes 2000 Lt yra 579,24 Eur, o ne 580 Eur, todėl mokėtina suma turėtų būti 434,43 Eur. Atsakovas atsiliepime teigia, kad ieškovė pavėlavo atlikti Sutartimi sutartus darbus, nes jis darbų perdavimo – priėmimo aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą gavo tik 2016-02-18, taigi, ieškovė pavėlavo atlikti sutartus darbus 357 dienas, todėl turi būti taikytinas Sutarties 6.1.3 punktas ir skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai nuo sutartos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovės teiginiai, kad darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai, o atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas tik dėl paties atsakovo nesąžinigų veiksmų, vengiant bendradarbiauti ir komunikuoti su ieškove, nėra laikytini įrodymais, nes atsakovui reikalingas projektas tam, kad galėtų pradėti statybas, todėl atsakovas neturi tikslo nebendradarbiauti su ieškove. Atsakovas sulaukęs ieškovės skambučio, kad atvyktų atsiimti neva padarytą darbą, telefonu paprašė atsiųsti atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktus darbus, tačiau ieškovė į tokį atsakovo prašymą nereagavo. Atsakovui dar kartą paskambinus ieškovei ir paprašius atsiųsti dokumentus, taip kaip parašyta Rangos sutartyje, tam, kad galėtų peržiūrėti ar viskas yra atlikta tinkamai, ieškovė dokumentų neatsiuntė. Ieškovei atsiuntus atsakovui raginimą susimokėti, atsakovas ieškovei nurodė, jog susimokės, kai gaus visus dokumentus, tačiau jų negavo. Atsakovas teigia, kad nežino, kaip atrodo jo projektas, galbūt projektas neatitinka jo pageidavimų, todėl ieškovė, būdama stipresnioji šalis, naudojasi savo padėtimi, specialiai siekia gauti daugiau pinigų iš atsakovo, nes Rangos sutartyje nėra aptarta, kaip bus perduoti atlikti darbai, o tik apmokėjimo klausimas, todėl atsakovas daro prielaidą, kad ieškovė specialiai atsakovui parengė tokią sutartį. Atsakovas nurodo, jog jam nėra logikos nemokėti už tinkamai atliktą darbą ieškovei, nes atsakovui projektas yra būtinas, kad galėtų pradėti statybas, todėl dėl ieškovės laiku neatliktų darbų, atsakovas patyrė didelius nuostolius. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo teismo įpareigoti ieškovę perduoti atliktą darbų rezultatą atsakovui, remiantis tarpusavyje pasirašyta Rangos sutartimi; pripažinti, kad ieškovė darbus atliko nesilaikydama pasirašytos Rangos sutarties ir praleido terminus; Sutarties darbų sumą pripažinti 2000 Lt (579,24 Eur) ir išminusuoti sumokėtą avansą 500 Lt (144,81 Eur); pripažinti ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo dalyje 124,24 Eur; priteisti iš ieškovės 310,18 Eur delspinigių atsakovo naudai, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

Teismo posėžio metu ieškovės UAB „Geosoma” direktorius Artūras Jonikavičius ir atstovė Daiva Šemiotaitė ieškinį palaikė visa apimtimi, nurodė, kad ieškovė sudarė su atsakovu sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tikslių kadastrinių matavimų, kurie reikalingi minėto sklypo topografinės nuotraukos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ūkininko sodybos vietai parinkti parengimui. Darbai atlikti laiku 2014-11-18, atsakovas apie tai buvo ne kartą informuotas telefonu ir el. paštu, tačiau su ieškove tinkamai neatsiskaitė, nebendradarbiavo, darbų ir dokumentų atsiimti neatvyko. Atsakovas yra ieškovei sumokėjęs 500 Lt (144,81 Eur) avansą ir 2016-05-05 pervedęs 124,24 Eur. Atsakovas liko skolingas ieškovei 455,76 Eur skolos.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi į ieškovę dėl kaimo plėtros projekto parengimo, sutarė 2000 Lt sumą už viso projekto parengimą, sumokėjo 500 Lt avansą. Bendradarbiavo su ieškove, gavo informaciją, kad darbai atlikti, prašė atsiųsti padarytą projektą. Po kurio laiko gavo ieškovės pranešimą, kad yra skolingas ieškovei už darbus. Susisiekus su ieškove, atsakovas paprašė ieškovės atsiųsti parengtą projektą, nurodęs, kad gavęs projektą, atsiskaitys su ieškove. Atsakovas teigė, kad nėra iki šiol gavęs projekto, todėl ieškovei kreipusis į teismą, atsakovas paskaičiavo kiek yra skolingas ir pravedė 124,24 Eur skolą ieškovei. Nurodė, kad nepripažįsta ieškinio, kadangi darbai atlikti nesilaikant Sutarties terminų, nes darbų aktas gautas tik 2016 metais, o Sutartyje buvo sutarta, kad darbai bus atlikti per 6 mėnesių terminą. Nurodė, jog neatvyko pas ieškovę pasiimti parengto projekto, nes prašė jį atsiųsti paštu ir todėl, kad yra ne vietinis, todėl jam yra sudėtinga atvykti pas ieškovę, nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašoma skola, nes ieškovė prašo priteisti 580 Eur, tačiau jis mano, kad skolos suma yra 310,19 Eur, nes sutarta kaina už darbų atlikimą, tiek už kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, tiek už topografinės nuotraukos parengimą, buvo 2000 Lt, 500 litų atsakovas yra sumokėjęs kaip avansą, taip pat, 2016-05-05 yra pravedęs ieškovei 124,24 Eur.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas taip pat grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). bei tuo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.200 str. ir 6.205 str., sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

Rangos sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (Lietuvos Respublikos CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.653 str. 1 d. rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Pagal šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl rangos darbų atlikimo kainos ir terminų. Ieškovė teigia, kad 2014-07-15 atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tikslius kadastrinius matavimus, kurie reikalingi minėto sklypo topografinės nuotraukos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ūkininko sodybos vietai parinkti parengimui. Ieškovės nuomone, šalys, 2014-07-17 pasirašydamos rangos sutartį, kurioje nenurodyta darbų atlikimo kaina, žodiniu susitarimu sutarė dėl 2000 Lt sumos tik už žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus. Taip pat buvo parengta topografinė sklypo nuotrauka. Už topografinės nuotraukos parengimą, ieškovės nuomone, sutarta buvo vėliau papildomu žodiniu susitarimu su atsakovu. Ieškovė nurodė, kad 2014-12-17 parengė ir suderino žemės sklypo topografinę nuotrauką, todėl už minėtą darbą sutarta mokėti papildomai, tačiau teismo posėdžio metu nenurodė, kokia suma papildomai buvo sutarta, arba kokia minėtų darbų įprasta kaina, nurodė, kad kaina yra susitarimo klausimas. Duomeų apie tokį susitarimą dėl atskiro apmokėjimo už šį darbą ieškovė nepateikė. Atsakovas ginčija tokius ieškovės teiginius ir nurodo, jog 2000 Lt suma buvo sutarta už visų darbų atlikimą, t. y ir už žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir už topografinę nuotrauką, ir tai, kad ieškovė sutartus darbus atliko ne pagal Sutartyje numatytus terminus.

Iš Darbų rangos sutarties Nr. 14/55-3, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo 2014-07-17 (b.l.20), matyti, kad šalys sudarė sutartį dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti. Sutartyje sutarta, kad darbai turi būti atlikti per 6 mėnesių terminą, per kurį rangovas turi pateikti projektą derinti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; kad ieškovė atstovauja atsakovą derinant, tikrinant ir atsiimant suderintą bei patikrintą projektą; paskelbia vietos spaudoje apie priimtą įsakymą dėl projekto patvirtinimo; uždelsęs darbų užbaigimą, sumoka užsakovui 0,2 proc. nuo sutartyje nurodytos kainos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną; nutraukęs sutartį ne dėl užsakovo kaltės, atlygina dėl to užsakovo patirtus nuostolius. Rangos sutartyje raštiškai neaptarta darbų atlikimo kaina, tik sutarta, jog rangovas darbus pradeda pasirašius rangos sutartį, gavus visus reikalingus dokumentus ir sumokėjus 500 Lt avansą. Avanso sumokėjimo faktą patvirtina ir ieškovė ir atsakovas. 2014-11-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus vedėjas patvirtino N. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, ši informacija 2014-11-18 paskelbta laikraštyje „Atspindžiai“. Kadangi darbų atlikimo terminas skaičiuojamas nuo avanso sumokėjimo dienos, kuris sumokėtas 2014-08-26, laikoma, kad galutinis terminas ieškovei atlikti darbus buvo 2015-02-26, todėl iš pateiktų duomenų matyti, kad darbus ieškovė atliko laiku ir pagal Sutartį, 6 mėnesių laikotarpyje.

Pasirašydamos rangos sutartį, šalys raštiškai nesusitarė, kokia galutinė suma bus mokama už atliktus darbus. Abi šalys sutinka, kad žodiniu susitarimu buvo sutarta dėl 2000 Lt sumos, tačiau ieškovė teigia, kad ši suma buvo sutarta tik už kadastrinius matavimus, o atsakovas nurodo, jog 2000 Lt sutarta mokėti ir už kadastrinius matavimus ir už žemės sklypo topografinę nuotrauką. Ieškovė pateikė duomenis- N. J. prašymą (b.l.19), jog atsakovas papildomai prašė parengti ir suderinti žemės sklypo topografinę nuotrauką. Be to, iš byloje esančio N. J. 2014-07-15 prašymo matyti, kad atsakovas prašo ieškovės UAB „Geosoma“ atlikti jam priklausančio 2,14 ha bendro ploto žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus. Prašyme nurodyta, jog sklypo paženklinimas, ribų nustatymas, planų sudarymas reikalingi topografinei nuotraukai ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ūkininko sodybos vietai parinkti. Iš 2015-07-21 ieškovės atsakovui siųsto priminimo dėl skolos apmokėjimo, 2015-08-19 pretenzijos dėl skolos sumokėjimo, 2016-01-18 įspėjimo dėl skolos apmokėjimo, 2016-02-18 atliktų darbų perdavimo priėmimo akto Nr. 6912 (b.l.31), 2016-02-18 PVM sąskaitos – faktūros GEO serija Nr. 006912, matyti, kad ieškovė atsakovo prašo sumokėti 580 Eur (2002,62 Lt). 2016-02-18 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto atlikimo kaina su PVM – 450 Eur, o topografinės nuotraukos – 130 Eur. (b.l.32) Byloje nesant įrodymų, jog ieškovė ir atsakovas papildomai sutarė dėl topografinės žemės sklypo nuotraukos parengimo kainos, laikoma, kad šalys, 2014-07-17 pasirašydamos Sutartį, žodiniu susitarimu sutarė 2000 Lt (579,24 Eur) sumą už kadastrinius žemės sklypo matavimus ir topografinės nuotraukos parengimą, ką iš esmės patvirtina ir atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas Nr. 6912, kuriame ieškovė pati nurodė, kad visi darbai kainavo 580 eurų. Todėl šalims patvirtinus, kad atsakovas jau yra sumokėjęs 500 Lt (144,81 Eur) avansą, ieškovei 2016-04-07 su ieškiniu kreipiantis į teismą, atsakovo skola ieškovei buvo 434,43 Eur (1500 Lt). Atsakovas likusios sumos iki kreipimosi į teismą su ieškiniu ieškovei į už atliktus darbus nesumokėjo. Dėl to iš ieškovo priteistina ne tik skola už atliktus darbus, bet ir rangos darbų sutartyje numatyti delspinigiai. Remiantis tuo, kad atsakovo skola ieškovei kreipiantis į teismą buvo 434,43 Eur, o ne 580 Eur, delspinigiai skaičiuojami nuo 434,43 Eur sumos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini ne 46,40 Eur, o 34,75 Eur delspinigių .

Atsižvelgiant į tai, kad 2016-04-07 ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovas ieškovei buvo skolingas 434,43 Eur, o iškėlus bylą teisme atsakovas dar ieškovei pervedė 124,24 Eur (mokėjimo nurodymas Nr 644, b.l.42), ieškoves prašoma priteisti suma dar mažinama šia suma, t. y. priteistina -310,19 Eur skola.

Kadangi atsakovas N. J. iki šiol neįvykdė visos nurodytos piniginės prievolės ieškovei UAB „Geosoma“, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-03-01, kai buvo priimtas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Šios palūkanos laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais, tampa atsakovo vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokomos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. ir 6.210 str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 74,90 proc.), iš atsakovo N. J. priteistinos ieškovės UAB „Geosoma“ turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai: 362,52 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 11,24 Eur žyminio mokesčio ( Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

UAB „Geosoma“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 310,19 Eur (tris šimtus dešimt eurų 19 ct) skolos, 34,75 Eur (trisdešimt keturis eurus 75 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,24 Eur (vienuolika eurų 24 ct) sumokėtam žyminiam mokesčiui padengti ir 362,52 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB „Geosoma“, į. k. 158929327, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.