- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- 2-479-753/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00333-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Z., J. R.
- Advokatai
- Jonas Leonavičius
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims M. Z. ir J. R.. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po mirusios sutuoktinės J. Z. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini),faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas S. Z. teismo posėdžio metu prašymą palaikė. Pareiškime nurodė, kad su J. Z. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė du vaikai – sūnus Motiejus ir dukra Julė. Su sutuoktine J. Z. gyveno (duomenys neskelbtini), sutuoktinės vardu Paparčių seniūnijos ūkinėje knygoje įregistruotame gyvenamajame name, naudojosi ūkiniais pastatais. Po sutuoktinės mirties į notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimą nei pareiškėjas, nei palikėjos vaikai nesikreipė, nes pareiškėjas galvojo, kad visas turtas nuosavybės teise priklauso jam. Paveldėjimo byla po jos mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Nors po sutuoktinės mirties dėl likusio nekilnojamojo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys, tačiau jis po sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą – naudojasi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, moka mokesčius. Juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo jam į ½ dalį santuokinės nekilnojamojo turto, po mirusios J. Z. mirties(duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas S. Z., jo atstovas advokato padėjėjas Jonas Leonavičius teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys M. Z. ir J. R. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog po motinos mirties tėvas kurį laiką gyveno paveldimuose namuose, prižiūrėjo aplinką ir moka mokesčius (b. l. 28, 29). Šalių paaiškinimais, šiuo metu pareiškėjas gyvena globos namuose, nes dėl sveikatos būklės , senatvės jam vienam sunku gyventi namuose.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančio santuokos liudijimo matyti, kad S. Z. ir J. Č. (duomenys neskelbtini) santuoką įregistravo Vievio raj. CMB (b. l. 13). Santuokoje gimė(duomenys neskelbtini) sūnus M. Z. (b. l. 19), (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. Z. (b. l. 21). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Paparčių seniūnijos pažymų apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad palikėja J. Z. iki mirties gyveno, o pareiškėjo S. Z. gyvenamoji vieta –deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17). Pažyma apie J. Z. nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad pagal įrašą ūkinėje knygoje Nr. 3, eilės Nr. 169 J. Z. vardu įregistruotas nuosavas gyvenamas namas su veranda ir ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pateiktos sąskaitos patvirtina, kad pareiškėjas moka mokesčius (b. l. 23-25). Pareiškėjas 2014 m. vasario 24 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biurą, prašydamas išduoti nuosavybės teisė liudijimą į ½ dalį santuokos metu įgyto turto (b. l. 11). Suinteresuotas asmuo J. R. (duomenys neskelbtini) po savo motinos mirties atsiradusio palikimo nėra priėmusi (b. l. 20), po palikėjos mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 18).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. Z. testamento nepaliko, jo sutuoktinis S. Z. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. J. Z. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusios sutuoktinės J. Z. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. Z. ( a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.