- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-896-53-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvyra Ona Kvaraciejūtė (pirm.), Regina Pocienė, Laureta Ulbienė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Nukentėjusysis
- M. G.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alvyros Onos Kvaraciejūtės,
teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2008-12-23, apie 2.30 val., kilusio konflikto metu tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. G. į veidą, padarydamas jam paviršinį odos įtrūkimą dešinio skruosto srityje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, paviršinę muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kas vertintina nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais G. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. l d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2009-07-16 nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., G. G. išteisino, nustačius, kad G. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymių.
Šalies argumentai
Skunde nukentėjusysis M. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009-07-16 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis naikintinas, nes teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, jog tai, kad 2008-12-23 buvo kilęs konfliktas tarp jo ir sūnaus dėl telefono, teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek pats G. G. , tiek liudytoja A. G. . Pasak nukentėjusiojo, G. G. parodymai patvirtina jo (nukentėjusiojo) duotus parodymus, jog jis prašė, kad G. G. nekalbėtų telefonu, tačiau pastarasis nesiliovė, todėl jis griebė už telefono, dėl ko G. G. supyko ir jį sumušė. Nurodo, kad specialisto išvadoje aprašyti jam padaryti sužalojimai ir iš jo žodžių nurodyta, kad jį sumušė G. G. , kad sužalojimai padaryti galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis nuo pat pradžių tvirtino, davė paaiškinimus, kad jį sumušė G. G. . Pažymi, jog, tai, kad jis buvo sužalotas matė liudytoja A. G. , kuri nurodė, kad jam grįžus namo su policininkais, buvo guzas prie akies; ji teigė, kad M. G. policininkams sakė, kad sūnus jį norėjo užmušti, matė guzelį. Teisiamasis G. G. teigė, kad sužalojimų nesimatė, vėliau į advokato klausimą „kodėl M. G. grįžo su policininkais sužalotas“, atsakė, kad gal lauke susižalojo. Šie parodymai, pasak apeliantą, patvirtina svarbią aplinkybę, jog ant jo veido iškarto po įvykio matėsi sužalojimai, paneigia policininkų parodymus, kad sužalojimų nesimatė. Pasak M. G. , liudytojos R. B. parodymai vertintini kritiškai, nes ji nei pačio įvykio, nei jo iškart po įvykio nematė. Ji yra G. G. sugyventinė, todėl galimai nesako tiesos. Be to, ji nurodė, kad įvykio metu buvo bute, ir teigė, kad tiek jis, tiek G. G. kalbėjo normaliu tonu, nepakeltu balsu. Pažymi, kad šie jos duoti parodymai prieštarauja jo, G. G. , A. G. parodymams dėl to, kad namuose buvo kilęs konfliktas. M. G. manymu, teismas visiškai neįvertino medžiagos dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 18-At-47110-09, pateiktos telefono išklotinės, jo sužalojimų pobūdžio. Medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra G. G. įspėjimas dėl neleistino priešiško visuomenės interesams elgesio. Įspėjimas neapskųstas, galiojantis, todėl turėjo būti vertinamas kaip dokumentas, įrodantis smurto buvimą. Teigia, kad pateikta jo telefono sąskaitos išklotinė įrodo jo žodžių teisingumą dėl konflikto ir policijos kvietimo. Apeliantas pažymi, kad specialisto išvadoje Nr. G 6247/08(01) aprašyti jam padaryti sužalojimai ir iš jų pobūdžio matyti, kad padaryti muštiniai sužalojimai atitinka sužalojimų kumščiu būdą ir įrodo, kad kitokiu būdu ir kitoje vietoje jis negalėjo būti sužalotas. Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, kad išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, o G. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ..teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė skundą patenkinti, išteisintasis G. G. ir jo gynėja prašė ..skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo skundas tenkintinas.
Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2008-12-23 apie 2 val. 30 min. G. G. , bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio dėl naudojimosi telefonu konflikto su tėvu M. G. metu, sudavė nukentėjusiajam M. G. tris kartus kumsčiu į veidą, padarė jam paviršinį odos įtrūkimą dešinio skruosto srityje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, paviršinę muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. l d.
Pirmosios instancijos teismo išvados, išteisinant G. G. , yra padarytos neatsižvelgiant į įrodymus ir aplinkybes, kurios patvirtina, kad M. G. sužalojo būtent jo sūnus nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis. Išteisinamasis nuosprendis naikintinas, priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Iš nukentėjusiojo M. G. parodymų matyti, kad nakties metu jis davė pagal sūnaus prašymą jam pasinaudoti savo mobiliuoju telefonu. Kadangi sūnus G. G. ilgai kalbėjo, jis iš jo telefoną atėmė . Už tai sūnus pradėjo jį mušti, sudavė kelis smūgius į veidą. Jis gindamasis iš po lovos išsitraukė kirvį, paskambino policijai ir išėjo į lauką jos laukti, sugrįžo su policijos pareigūnais. Tą pačią dieną dėl sužalojimų kreipėsi pas ekspertą ir raštu į policiją. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismui nebuvo pagrindo, nes jie pasitvirtina kitais duomenimis. G. G. pripažino konflikto dėl telefono faktą, nurodydamas tokias pačias aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis, išskyrus tai, kad nepripažino sudavęs tėvui smūgius į veidą. Tiek nukentėjusiojo, tiek ir G. G. , liudytojų A. G. , R. B. parodymais nustatyta, kad į butą nukentėjusysis grįžo su policijos pareigūnais. Liudytojas – policijos darbuotojas V. Š. teismo posėdyje parodė, kad atvykus pagal iškvietimą, juos pasitiko M. G. , kuris aiškino, kad prieš jį smurtavo sūnus už tai , kad nedavė mobilaus telefono. Šis liudytojas taip pat parodė, kad nukentėjusiojo sūnus buvo išgėręs, visi buvo susijaudinę. Buvo paaiškinta, kad jie gali su pareiškimais kreiptis į policiją .Iš specialisto išvados matyti, kad M. G. tą pačią - įvykio dieną kreipėsi dėl sužalojimo, nurodė, kad jį apie 3 val. sumušė sūnus suduodamas kumščiu į galvą, veidą. . Specialistas nustatė, kad M. G. padaryta paviršinis odos įtrūkimas dešinio skruosto srityje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, paviršinė muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, veikiant kietu , buku daiktu, galimai nukentėjusiojo nurodytose įvykio aplinkybėmis ir būdu ( 5-6 b. l. ) Nukentėjusysis po įvykio raštu kreipėsi ir į policijos komisariatą, nurodydamas, kad jį nakties metu sumušė sūnus. Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. G. nežymiai sužalojo sūnus G. G. .
Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, šių duomenų reikiamai nevertino, nors nuosprendyje juos nurodė. Teismas padarė išvadą, kad nors M. G. buvo padarytas kūno sužalojimas, tačiau jį padarė ne G. G. , o M. G. parodymus paneigia A. G. , R. B. bei policijos pareigūnų parodymai, kad po konflikto sužalojimų ant M. G. veido nebuvo, nors A. G. parodė, kad kai M. G. grįžo su policijos darbuotojais, po jo akim matėsi guzas.. Tačiau šie asmenys kambaryje, kuriame įvyko konfliktas, nebuvo. Tai ,kad jie nematė įvykio, nereiškia, kad jo nebuvo. Nukentėjusiajam sužalojimai veide nežymūs, žaizda yra vidinėje burnos dalyje. Todėl liudytojai tuo metu sužalojimų galėjo ir nepastebėti. Kiek galima spręsti iš nuosprendžio motyvų, teismas nesvarstė , kas gi tada, jeigu ne G. G. , kaip kad nurodo nukentėjusysis, padarė sužalojimus. Tuo tarpu , įvertinant visus duomenis, akivaizdu, kad nukentėjusysis buvo nesunkiai sūnaus sužalotas jo nurodomomis aplinkybėmis. Priešingu atveju nukentėjusysis nebūtų kvietęs policijos, kreipęsis dėl sužalojimų pas specialistus , į policiją. Kolegija laiko, kad anksčiau paminėti duomenys įrodo, kad G. G. , panaudojęs prieš tėvą smurtą , jį nežymiai sužalojo, veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 1d.
Skiriant bausmę atsižvelgiama, kad nusikaltimas yra nesunkus, G. G. neteistas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad G. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Baustinas laisvės apribojimu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.,4 d., 329 str.2 p.,
nusprendė:
nukentėjusiojo M. G. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009m. liepos mėn. 16 d. nuosprendį, kuriuo G. G. iš kaltinimo pagal 140 str. 1d. išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį : G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu trims mėnesiams, laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis kavinėse ir įpareigojant būti namuose nuo 23val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu.