- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-1985-358/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01489-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. 2016 m. sausio 30 d. apie 13.05 val. Kauno r. sav., Karmėlavos mstl., Oro uosto g. 4, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio užtvarą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio užtvaras ir automobilis. Įvykus eismo įvykiui ir nesutarus dėl aplinkybių, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
R. M. paaiškino, kad pasiėmė keleivius, pirmą kartą ten važiavo, viskas perdaryta. Įvažiavo per kitą aikštelę, važiavo dešine puse, kairėje pusėje buvo tvora. Pasuko galvą, paaiškino kur važiuos, atsisuko ir šlagbaumas palindo, pakilo per kapotą. Šlagbaumas atsidarė ant lanksto ir sukinėjosi. Pavažiavo atgal, jis nustojo sukinėtis. Po to išlipo, galvojo ką daryti. Kai jis nustojo sukinėtis, pastūmė, užvažiavo ir atsistojo į vietą. Pažiūrėjo, kad lygu viskas, tvarkinga. Privažiavo arčiau, suveikė švieselė, atsidarė gražiai ir jis pravažiavo. Pasakė, kad jį sutvarkė. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad vis tiek reikia palaukti kol atvažiuos sargyba. Su juo bešnekant privažiavo autobusas, pasignalino, kad pasitrauktų. Pasitraukė, pažiūrėjo, kad viskas tvarkoj. Keleiviai sėdėjo pas jį automobilyje, pinigai tiksi, klausė, kada važiuos. Apsauginiui pasakė, kad yra firma, užsirašyk numerius, nuvež žmones, jeigu ką, paskambins, nes viskas buvo tvarkoje. Jis kažką užsirašė. Nuvežė keleivius ir laukė skambučio, bet niekas nepaskambino. Eismo įvykio vietoje buvo apie 10 minučių, žalą atlygino.
Atstovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Taigi būtent priešingai nei tiriamo įvykio metu elgėsi R. M.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kitaip tariant, R. M. tiesiog sąžiningai klydo, manydamas, kad nepadarė jokios žalos kelio atitvarui, juo labiau vizualiai jos nesimatė, atitvaras jį atstačius į fiksacijos vietą funkcionavo tinkamai. Informacija apie įvykį policijoje buvo gauta tik 13:18 val., kai įvykis įvyko 13:05, taigi J. R. paaiškinimai, esą, reikia sulaukti policijos neatitinka kitų bylos medžiagoje esančių duomenų, vadinasi policijos pareigūnus buvo nuspręsta informuoti jau tik po įvykio, ir po to, kai R. M. išvyko iš stovėjimo aikštelės. R. M. nematė jokių savo vairuojamos transporto priemonės sugadinimų, tai galėjo nutikti ir dėl vairuotojo susijaudinimo, atitvaras funkcionavo, todėl atsakomybėn traukiamas asmuo manė, kad žala nepadaryta, juo labiau, jokių akivaizdžių sugadinimų nebuvo matyti, automobilis įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, o R. M. vykdo individualią taksi veiklą, taigi nebuvo jokio logiškai paaiškinamo tikslo, dėl kurio R. M. būtų sąmoningai ir tyčia bėgęs iš eismo įvykio vietos ar vengęs atsakomybės atlyginti kilusią žalą. Be kita ko, apsaugos darbuotojo J. R. R. M. buvo informuotas, kad stovėjimo aikštelė yra filmuojama, jis pats nesislėpė, neslėpė savo veido, buvo išlipęs iš transporto priemonės, nebuvo slepiami transporto priemonės valstybiniai numeriai, nebėgo, suteikė J. R. savo kontaktinę informaciją, kalbėjosi su aikštelės apsaugos darbuotoju. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad R. M. neturėjo ketinimų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jis tiesiog suprato, kad nepadarė jokios žalos, nes atitvaras funkcionavo, nebuvo vizualiai sugadintas. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 33), netgi oro uosto atstovai sprendė, ar apskritai kreiptis į policiją, taigi žala iš pažiūros tikrai galėjo atrodyti mažareikšmė. Be to, žala buvo atlyginta geranoriškai (2016 m. kovo 10 d. Kauno oro uosto pranešimas), tik R. M. sužinojus, kad ji kilo. R. M. jokio skambučio nesulaukė, taigi pamanė, kad žalos nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog R. M. veiksmai buvo padaryti dėl sąžiningo suklydimo, o ne dėl tyčios, todėl nenustačius privalomo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės, administracinio teisės pažeidimo byla dėl 130 straipsnio 1 dalies turėtų būti nutraukta.
Liudytojas J. R. parodė, kad dirbo Kauno oro uoste, reguliavo eismą juostose. Išgirdęs garsą, atsisuko ir pamatė išlipusį vairuotoją bei nulinkusį užtvarą. Paprašė vairuotojo, kad palauktų, tačiau jis nuvažiavo. Vairuotoją perspėjo, kad ši vieta filmuojama. Vairuotojas atstatė užtvarą ant šarnyro, tačiau buvo nulūžęs apsauginis kaištis, kuris yra prie pakėlimo mechanizmo šarnyro. Iš dalies užtvaras veikė, jis kilnojosi. Vairuotojas nepaliko kontaktinių duomenų, pasakęs, kad jam reikia vežti keleivius. Vairuotoją perspėjo, kad tai eismo įvykis ir nereikia nuvažiuoti.
Pažeidimų faktas ir R. M. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), pranešimo informacija (b. l. 2-3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), J. R. paaiškinimu dėl eismo įvykio (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta Kauno r. sav., Karmėlavos mstl., Oro uosto g. 4 (b. l. 8), eismo įvykio vietos fotonuotraukomis (b. l. 9-10), transporto priemones Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kurio išvadoje nurodyta, kad rasti techniniai defektai: automobilio priekiniame stikle 1,05 m. aukštyje nuo žemės plokštumos matomas 0,1 m ilgio horizontalaus įbrėžimas, kuris galėjo kelio atsirasti užtvarui atsitrenkus į stiklą, automobilis apgadintas eismo įvykio metu, apgadinimo žymė pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka susidūrimą su užtvaru (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad R. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. 1 d. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl baustinas.
Byloje kilo ginčas dėl teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str.1 d. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pažymėtina, jog jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-3-2014). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Kartu pažymėtina, kad tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
Nagrinėjamojoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės - transporto priemones Audi A6, valst. Nr. T13747 techninės apžiūros aktu, kurio išvadoje nurodyta, kad rasti techniniai defektai: automobilio priekiniame stikle 1,05 m. aukštyje nuo žemės plokštumos matomas 0,1 m ilgio horizontalaus įbrėžimas, kuris galėjo kelio atsirasti užtvarui atsitrenkus į stiklą, automobilis apgadintas eismo įvykio metu, apgadinimo žymė pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka susidūrimą su užtvaru, kelio užtvaras apgadintas, Kauno oro uostui padaryta žala sudaro 145,20 Eur (b. l. 35), kaip teigė aikštelės darbuotojas J. R., vairuotojas buvo įžūlus, reiškė savo pasipiktinimą, Jonas spėjo užsirašyti automobilio numerį, nes vairuotojas tiesiog nuvažiavo (b. l. 33). Pirminiame paaiškinime J. R. nurodė, jos taksi automobilio vairuotojas išlipęs iš mašinos pats pastatė į vietą barjerą ir į perspėjimą sulaukti policijos nereagavo iš išvažiavo (b. l. 6). Kad nelaukė policijos pareigūnų, to neneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 7). Kad vairuotojas paliko savo kontaktinius duomenis, paneigia liudytojo J. R. paaiškinimai, nes jis pats vos spėjo užsirašyti automobilio numerį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo buvo netikslus, bei tai, kad taksi vairuotoją per duomenų bazę surado policijos pareigūnai.
Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje R. M. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
R. M. administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą atlygino, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). R. M., pasišalindamas iš įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos ratui, tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, R. M. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.), t. y. paskiriant mažesnę, nei sankcijoje numatytą minimalią numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str., nubausti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 16055385625.
Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.