Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-66-549/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-13
Bylos Nr.
1-66-549/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-02018-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas
Baudžiamoji byla Nr. 1-66-549/2014Proceso Nr. 1-06-1-02018-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.18.10.; 2.3.6.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos Vardu2014 m. birželio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,

sekretoriaujant Vitai Šimkienei, Erikai Žigolovaitei, Erikai Palepšienei, Kristinai Mečinskienei, Erikai Ziniūtei,

dalyvaujant prokurorei S. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

vertėjoms Vidai Rimkienei, Danutei Kontarienei, Virginijai Narmontaitei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

OLEGAS PERSIJANOVAS (OLEG PERSIJANOV), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), rusas, be pilietybės, LR pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-06-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d.., 150 str. 1 d., 187 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., - trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, 2009-10-13 vadovaujantis LR BVK 157 str. paleistas lygtinai, neatlikus 2 m. ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. (O. P.) pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. tuo, kad :

jis, nuo 2009-12-23 iki 2010-12-07, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1 d. atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 str. 2 d., kuri numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, to paties įstatymo 12 str. 1 d., kuri numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais", apskaitos dokumentais nepagrindė ūkinių finansinių operacijų, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30 PVM sąskaitomis faktūromis 500 kg išdarinėtų menkių realizavimo.

- laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30 pardavė 1765 kg menkių kepenų, 1620 kg menkių ikrų, kurių gavimo neužregistravo apskaitos registruose.

- laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30, 3 atvejais darbo užmokesčio žiniaraščiais 13686 Lt priskaityto ir 10400 Lt išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio, t. y.:

- 1 atveju G. G. – 1843 Lt priskaičiuoto (2010 m. kovo mėnesį priskaičiuota 1843 Lt) ir 1400 Lt išmokėto (2010 m. kovo mėnesį išmokėta 1400 Lt) darbo užmokesčio;

- 1 atveju J. S. – 7895 Lt priskaičiuoto (2010 m. sausio, balandžio mėnesiais priskaičiuota 7895 Lt) ir 6000 Lt išmokėto (2010 m. sausio, balandžio mėnesiais išmokėta 6000 Lt) darbo užmokesčio;

- 1 atveju N. S. – 3948 Lt priskaičiuoto (2010 m. sausio, balandžio mėnesiais priskaičiuota 3948 Lt) ir 3000 Lt išmokėto (2010 m. sausio, balandžio mėnesiais išmokėta 3000 Lt) darbo užmokesčio;

Dėl to laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30, negalima iš dalies nustatyti UAB „Senlina“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis O. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2009-12-23 iki 2010-12-27 dirbo UAB „Senlina“ direktoriumi. Kai įsidarbino dirketoriumi, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų jam niekas neperdavė, jokių priėmimo-perdavimo dokumentų jis nematė. Į šias pareigas jį priėmė J. R., kuris pasiūlė jam darbą Vilniuje, žuvies realizavime. J. R. jam nurodė, kad jis susitvarkytų dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų. Į jo pareigas įėjo organizuoti prekybą žuvimi Vilniaus mieste. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir tvarkymas į jo pareigas neįėjo, nes J. R. pasakė, kad jis turi organizuoti žuvies prekybą Vilniuje, o į tai, kas vyksta Klaipėdoje – nesikišti. Klaipėdoje jis atlikinėjo ūkines operacijas, kai prasidėjo problemos tarp J. R. ir S. B. ir J. R. buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų. Tada jis padėjo S. B. tvarkytis, todėl jis jį supažindino su įgula ir jos nariais ir šie žinojo, kad jis yra direktorius. Tai, kad pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, kaip „Senlinos“ direktorius, jis yra atsakingas už apskaitos tvarkymą nežinojo, nes jokių dokumentų nepriiminėjo ir apskritai nežinojo, kas vyksta Klaipėdoje. Manė, kad už buhalterinę apskaitą įmonėje atsakingas buhalteris. J. R. reikalavo, kad Vilniuje realizacija vyktų kuo didesniu mastu. Pats tuo metu gyveno Vilniuje, ir „Senlinos“ buhalterinę apskaitą organizavo taip, kad kai su kroviniu gaudavo važtaraštį, tada atvažiuodavo J. R., kuris pagal važtaraštį sutikrindavo pinigų sumas, pasiimdavo pinigus ir išvažiuodavo. Ūkinės operacijos „Senlinoje“ buvo grindžiamos tik važtaraščiais, nes nebuvo jokių kasos aparatų. Kiek žuvies parduodavo, tiek pinigų ir atiduodavo J. R.. Jis Vilniuje įdarbino 6 žuvų pardavėjus, kuriems buvo mokamas atlyginimas ir už tai buvo atsakingas jis. Žmonės, kurie dirbo Vilniuje, pasirašydavo algų žiniaraštyje, atlyginimas jiems būdavo išmokamas iš tų pinigų, kuriuos gaudavo už Vilniuje realizuotą žuvį, o likusius pinigus pasiimdavo J. R.. Apie tai, kad įmonėje yra buhalterė T.sužinojo tik vasario - kovo mėnesiais. Jis nesusipažino su savo, kaip direktoriaus, pareigomis, nes jam niekas nerodė jokių pareigybių, tik nurodė pardavinėti žuvį. Jis su tokiomis sąlygomis sutiko, nes neturėjo kitos išeities, kadangi buvo teistas ir jei būtų netekęs darbo, pataisos inspekcija būtų atitinkamai sureagavusi. „Senlinoje“ įsidarbino 2009 m. gruodį, tik grįžęs iš įkalinimo vietos. Dėl 2010-01-01 - 2010-04-10 dėl 1270 kg menkių ir plekšnių realizavimo, gali pasakyti, kad apie 90 proc. dokumentų – sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių pasirašė ne jis. Nežino, iš kur atsirado sąskaitos faktūros su serija PER. Iš Danijos pateikti dokumentai, kad žuvies daugiau sugauta, bet dokumentuose plekšnių daugiau tik 5 kg. Šis skirtumas galėjo atsirasti dėl techninės klaidos. Tokia klaida galėjo atsirasti tik dokumentuose, nes realiai žuvies buvo priduota kilogramas į kilogramą, tai užfiksuota Žuvininkystės tarnybos dokumentuose, nes ten nurodyta, kad iš Danijos gautuose dokumentuose nurodytas toks žuvies kiekis, koks yra nurodytas laivo žuvies sugavimo žurnale. Tą pagrindžia pateikti krovininiai važtaraščiai, kuriuose nurodyta, kad Danijoje iškrauta tiek žuvies, kiek ir nurodyta laivo sugavimo žurnale ir tai patvirtino specialistė iš Žuvininkystės tarnybos. Dėl įmonėje dirbančių darbuotojų,parodė, kad apie tai, kad laivas LLB 1094 su visa įgula buvo išnuomota „Senlinai“ sužinojo 2010 m. kovo mėn. Nežinojo ir nepagalvojo, kad „Senlina“ gali nuomotis laivą. Kol Vilniuje prekiavo žuvimi, A. K. Klaipėdoje sudarė sutartį dėl laivo nuomos, tačiau jis apie tai nežinojo, o taip pat nežinojo, kaip įmonėje vyksta pinigų judėjimas. Kai atvažiavo į Klaipėdą, jam pasakė, kad laivas yra išnuomotas, kad jis dirba, tačiau kas kapitonas, kokią žuvį gaudo, nežinojo. Nurodo, kad nors laivo nuomos sutartį turėjo pasirašyti direktorius, bet ją pasirašė A. K.. Dėl J. S., N. S. ir G. G. priskaičiuotų bei mokėtų atlyginimų nieko paaiškinti negali, nes apie tai nežino. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad minėtiems asmenims galėjo būti sumokėtas mažesnis atlyginimas dėl tuo laikotarpiu įmonės lėšų trūkumo, bet taip sakė tik norėdamas, kad byla kuo greičiau baigtųsi. Dėl 2010-01-01 iki 2010-04-30 parduotos 500 kg išdarinėtos menkės, nurodė, kad jei produkcija parduota, turi būti ir tai patvirtinantys dokumentai: sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderiai. Kadangi aptariamu laikotarpiu jis nebuvo Klaipėdoje, todėl negalėjo realizuoti 500 kg išdarinėtos žuvies. Šis kiekis apskaitytas kaip sugauta, bet neparduota žuvis ir pagal likutį perduota kitam vadovui. Tai patvirtina pirminis Žuvies tarnybos raštas, kur (duomenys neskelbtini)parduoda menkę (duomenys neskelbtini)ir už tai atsakingas pirkėjas yra A. K.. Šie duomenys atsispindi pirminio pirkėjo pažymoje. Pažyma buvo pateikta kartu su Žuvininkystės tarnybos duomenimis. Pagal sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) pati sau produkcijos parduoti negali. Ši produkcijos dalis buvo parduota per ūkininkų turgelį. Tai buvo apskaityta laivo žurnale, nes ten fiksuojamas sugautos žuvies kiekis, o tai kontroliuoja Žuvies saugos skyrius. 500 kg buvo apskaityti. Produkcijos kaina buvo nustatyta ir piniginiu ekvivalentu įnešta į kasą ir tai buvo atvaizduota kasos pajamų orderyje. Nors Žuvininkystės departamentui pateikti duomenys apie parduotus 500 kg išdarinėtos menkės, tačiau tokius duomenis teikė ne jis, o A. K., ir tai nereiškia, kad žuvis buvo parduota, tai kryžminis pasitikrinimas tarp sugautos ir parduotos žuvies. Ji vaizduojama kaip sugauta ir atkrauta, o kad parduota – niekur neatsispindi. Žuvininkystės pažymoje, kur parašyta apie pirkimą ir pardavimą, gali būti padaryta techninė klaida. Žuvų atkrovimą Žuvininkystės tarnyba mato pagal laivo pateiktus sugautos žuvies žurnalus. Produkcija laikoma parduota jei už ją gauti pinigai ir jie įnešti į kasą. Kitais atvejais „Senlina“ išrašė sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), nes pinigai buvo įnešti į kasą. Šiuo atveju nėra faktūros, nes žuvis nėra parduota. 2010 m. gegužės-birželio mėnesį 500 kg produkcijos likutį perėmė S. B.. Tai užfiksuota Žuvininkystės tarnybos rašte, kad žuvis atkrauta ir guli šaldytuve. (duomenys neskelbtini)menkių kepenimis neprekiavo. Kam (duomenys neskelbtini)pardavinėjo menkių kepenis ir ikrus, jis nežino, jo manymu, geriau žino A. K. ir J. R., kurių jis buvo apgautas. Espersene menkių kepenys ir ikrai buvo parduoti. Buhalterijoje tai atsispindi kapitono parvežtomis sąskaitomis faktūromis, išrašytomis iškrovimo šalies kalba, kurios paskui pateikiamos buhalterijai. Menkių užsienyje iškrovimo iš laivo dokumentus laivo kapitonas atiduodavo A. K. arba J. R., o jie dokumentus nuveždavo T. V.. Jis, kaip direktorius, žinojo, kad yra atsakingas, bet laivu „Vita“ prekyba nevyko, todėl buvoVilniuje. Nežinojo, kad 2010 m. (duomenys neskelbtini)vykdo ūkinę veiklą, nes jo pareigos buvo - realizuoti žuvies produkciją, kuri atvykdavo į Vilniaus turgų. Be to, iki pat teismo proceso manė, kad buhalterė buvo T. V.. Jos parodymai, jog perdavė jam dokumentus – netiesa. Realiai policija dokumentus paėmė ne iš jo, o iš S. B.. 2010 m. balandžio mėn. S. B. perėmė visus finansinius dokumentus. Pastarasis su J. R. kažko nepasidalino ir S. B. pareiškė, kad jo į darbą net nebuvo priėmęs, kad jis net ne direktorius, kad J. R. apgavo. Tokiu būdu, „Senlinoje“ atsirado du direktoriai, vienas sakė daryti vienaip, kitas – kitaip. S. B. kreipėsi į policiją ir pasiskundė, kad J. R. jį apgavo, kad pasisavino daug pinigų, tačiau pats S. B., kai jis dar dirbo (duomenys neskelbtini)galėjo ateiti ir paimti bet kokius dokumentus, kokių tik norėjo, kad tik galėtų pakenkti J. R.. 2010 m. gruodį jis buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų. 2010 m. gegužę Vilniuje taip pat vadovauti niekam negalėjo, nes S. B. 2010 m. gegužę perėmė dokumentus. Kadangi jis neturėjo patalpų, kur galėtų laikyti dokumentus, T. V. juos sukrovė į S. B. mašiną, ir su dokumentais pastarasis važinėjosi dar kokius tris mėnesius, o po to tie dokumentai pateko į policiją. 2010-01-01—2010-04-30 (duomenys neskelbtini) faktiškai vadovavo J. R.. Pastarasis jo apie tai, kad T. V. nėra įdarbinta, neinformavo. Žinojo, kad T. V. yra buhalterė, nes jam ją taip žodžiu pristatė J. R., o jis juo patikėjo. Kol jis buvo direktoriumi, nei N. S., nei J. S.(duomenys neskelbtini) nedirbo. Jam taip pat nėra žinoma ar J. R. mokėjo atlyginimą T. V.. Savo atlyginimą pasiimdavo pats, nes su J. R. buvo sutarę, kad gaus 2200 Lt.

Liudytoja A. G. parodė, kad nuo 2010 m. gruodžio dirbo (duomenys neskelbtini)ir „(duomenys neskelbtini)buhaltere. (duomenys neskelbtini)ir „(duomenys neskelbtini)buhalterė buvo ji viena. Jai pradėjus dirbti „Freisoje“, laivas „Freisa“ vykdė veiklą ir ten buvo išrašomos sąskaitos už pagautą žuvį. (duomenys neskelbtini)buhalterinė apskaita nebuvo vedama, nes (duomenys neskelbtini)laivas nedirbo, ten ji tik apskaitinėjo atlyginimą. (duomenys neskelbtini)nebuvo jokių buhalterinių dokumentų, nes juos buvo paėmusi policija. (duomenys neskelbtini)pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, ilgalaikio turto dokumentų buvo labai mažai ir ji nebandė jų atstatyti. Jai atėjus dirbti į (duomenys neskelbtini)S. B. pasakė, kad buhalterija „Senlinoje“ nebuvo vesta ilgą laiką ir padavė dėžes su dokumentais. Jai „Senlinos“ dokumentus perdavė S. B., bet nespėjus įsigilinti į šią dokumentaciją, viską paėmė policija. Žuvų apskaita laive „Freisa“ buvo vedama pildant žvejybinius žurnalus, kurių kopijas ji paimdavo. Visa „Freisos“ žuvis buvo parduodama aukcionuose išrašant sąskaitą tokiam kiekiui žuvies, kuris nurodytas žvejybiniame žurnale. Duomenų apie „Freisos“ kiekinę žuvies apskaitą, kuri buvo iki jos atėjimo dirbti buhaltere, negavo, o „Senlinos“ dokumentų apskritai nebuvo. Tada ji kreipėsi į aukciono buhalterę, kad ši jai paaiškintų kaip vedama buhalterija žuvies įmonėse. Žvejybiniame žurnale fiksuojami ir žuvies kiekiai, ir rūšys. Šiuos duomenis fiksuodavo mechanikas arba kapitonas. Tada žuvis pristatoma į aukcioną, kur išrašydavo sąskaitas ir realizavus žuvį pervesdavo pinigus jiems. Aukcionui atitekdavo 3-4 proc. už žuvies realizaciją. Nuo 2010 m. gruodžio mėn. žuvų kiekį ir kainą fiksuodavo pildydama lenteles pagal žvejybiniame žurnale nurodytą pagautų žuvų kiekį ir išrašytas sąskaitas. Žuvų kiekis žvejybiniame žurnale ir sąskaitose turėjo atitikti. Kai ji dirbo buhaltere, O. P., kiek pamena, „Senlinoje“ dirbo direktoriaus pavaduotoju. Darbo sutartį tiek „Senlinoje“, tiek „Freisoje“ pasirašė S. B.. S. B. pasirašydavo kaip direktorius. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad tvarkė ir „Senlinos“ buhalterinę apskaitą, nes „Senlinoje“ bandė atstatyti atlyginimus. Šios įmonės kasos atstatyti jai nepavyko, nes nebuvo pradinių dokumentų. Į žuvininkystės aukcioną dėl „Senlinos“ dokumentų nesikreipė. Su S. B. kalbėjo dėl ilgo buhalterijos nevedimo laikotarpio, bet ji nesitikėjo, kad atstatinėti teks tiek daug dokumentų. Jai atėjus dirbti į „Freisą“, J. R. joje nedirbo. „Senlinoje“ viena darbuotoja buvo dekretinėse. „Senlinos“ darbuotojais dar laikyti O. P. bei S. B.. Kai S. B. jai atvežė įmonių buhalterinius dokumentus, ten buvo ir „Senlinos“ bei „Freisos“ darbo sutartys. 2010-01-01 – 2010-12-31 laikotarpio „Senlinos“ metinę pajamų mokesčio deklaraciją teikė ji. Nors „Senlinoje“ kažkokia veikla ir buvo, bet ji neturėjo dokumentacijos, kad galėtų ją apskaityti, todėl nurodė nulinę deklaraciją. Prie „Senlinos“ laivo „Vita“ įgulos nariai priskirti nebuvo. Atlyginimas niekam nebuvo mokamas. „Freisoje“ buvo mokamas ir atlyginimas, ir dienpinigiai. Tuo užsiiminėjo S. B.. Jis su žmonėmis atsiskaitinėdavo asmeniškai.

Liudytojas J. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, dirbo laive LBB 1094 vyr. mechaniku. Darbo laive laikotarpio tiksliai nepamena, bet šis laivas priklausė „Senajai Baltijai“. „Senoji Baltija“ laivą nuomojo „Senlinai“. Laivas buvo išnuomotas su kapitonu V. R. ir vyr. mechaniku, t.y. juo. 2009-2010 m. laivas buvo nuomojamas ir „Senlinai“, ir kitiems. Kai jis atėjo dirbti, laivas jau buvo išnuomotas. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. laivas buvo išnuomotas „Senlinai“, nes „Senlina“ turėjo žvejybos kvotų, tačiau neturėjo laivo. Jis nepamena ar su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Iki naujų metų žuvis buvo gaudoma Baltijos jūroje ir vežama į Klaipėdą. Kažkurį pavasarį buvo išplaukę ir į Danijos bei Švedijos uostus. Kai buvo žvejojama Baltijos jūroje, žuvis buvo parduodama grįžus į Klaipėdą. Žuvis buvo parduodama ir užsienyje, priklausomai nuo to, kur žvejodavo. Danijoje žuvis buvo parduodama aukcione. Bet daugiau apie pardavimą jis nieko negali pasakyti. Kuo įmonėje buvo A. K., jis nežino, bet aukcione A. K. dalyvavo. Pardavus žuvį užsienyje, pinigai būdavo perduodami per kapitoną. Danijoje pinigai būdavo sumokami tiesiogiai kapitonui, o šis pinigus veždavo į Lietuvą. Kapitonas V. R. vedė ir apskaitą, ir paimdavo pinigus. Atlyginimą gaudavo iš kapitono rankų, o iš kur pinigus gaudavo pastarasis, jam nėra žinoma. Bet pinigus yra mokėjęs ir A. K.. Už gautus pinigus niekur nepasirašydavo, nes jokie dokumentai jam nebūdavo pateikiami. Jo atlygis priklausydavo nuo to, kiek parduodama žuvies. Kiek kartų „Senlinos“ atstovai išmokėjo jam atlyginimą, nepamena, tai priklausydavo nuo to, kiek kartų priduodavo žuvį. Periodinio atlyginimo negaudavo. Nepamena iki kokio laikotarpio dirbo „Senlinoje“. Po to iš „Senlinos“ grįžo dirbti į „Senąją Baltiją“, nes laivas nebebuvo nuomojamas. 6-8 tūkst. Lt jam buvo išmokėti 2010 m. balandžio pabaigoje, prieš pat baigiantis laivo nuomai. Už darbą „Senlinoje“, pasak kapitono, jam nebuvo išmokėta apie 1000 Lt.

Liudytojas N. S. parodė, kad kaltinamąjį matė kelis kartus, kažkas sakė, kad tai antrasis “bosas”. LBB 1094 laive jis dirbo virėju apie 8-9 metus, bet tikslaus laikotarpio nepamena. Pamena laikotarpį kai laivas buvo išnuomotas „Senlinai“. Tada žuvis buvo gaudoma Lietuvoje, Baltijos jūroje. Visada vykdavo į Klaipėdą parduoti žuvies, bet kaip vykdavo pardavimai jam nėra žinoma, o aukcione pardavinėjimas prasidėjo tik vėliau. Prieš pasibaigiant laivo nuomai, žuvis buvo parduodama Danijoje, aukcione. Laive žuvies apskaitą vedė kapitonas V. R.. Kiek žuvies pagaunama, kiek už ją gaunama pinigų, jam nežinoma. Nežino, kam būdavo perduodama dokumentacija grįžus iš reiso. Jam atlyginimą mokėdavo kapitonas, kuris išdalindavo visiems ekipažo nariams A. K. atneštus ir kapitonui perduotus pinigus. Nežino kaip buvo skaičiuojamas jo atlyginimas, bet buvo mokama pagal pajų. Aukščiausias pajus priklausė kapitonui, žemiausias - virėjui, t.y. jam. „Senlinoje“ dirbo komandiruotas iš „Senosios Baltijos“. Į „Senliną“ jį priėmė arba A. K., arba J. R.. Jokių priėmimo į darbą dokumentų nepasirašė, nes jiems

pasakė, kad tai komandiruotė. „Senoji Baltija“ ir „Senlina“ jiems mokėjo atlyginimą. Kapitono V. R. teigimu, jam už paskutinį reisą sumokėta nebuvo. Už kiekvieną išėjimą į jūrą gaudavo po 1000-1500 Lt. Jis žinodavo, kiek pagaunama žuvies pagal dėžes. Apskaitą vesdavo tralo meistras V. S. ir kapitonas. Žuvį tralo meistras paskaičiuodavo pagal dėžes. Gaudydavo tik menkę. Dėžės pakuojamos po 25 kg. Apskaitos dokumentaciją vedė tik kapitonas. Žuvis buvo parduodama, kai prisišvartuodavo. Kam buvo sumokami pinigai, jis nežino. UAB “Senlinoje” gavo iki 3000 Lt, už gautus pinigus nepasirašė. O. P. pavardė jam nėra žinoma, o A. K. ir J. R. pavardės jam žinomos. Kai dirbo “Senlina” manė, kad direktorius yra J. R..

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis atėjo į „Senliną“ direktoriauti po jo. Jis buvo „Senlinoje“ direktorius nuo 2007/2008 iki 2009-12. Buhalterinę apskaitą „Senlinoje“ vedė buhalterė I. K.. Už buhalterinės apskaitos vedimą atsako buhalterė, o už kontrolę – direktorius. 80 proc. pagautos žuvies buvo parduodama per aukcioną, o 20 proc. realizuojama savarankiškai. Laivo kapitonas vesdavo pagautos žuvies apskaitos žurnalą ir taip buvo apskaitomas jos kiekis. Žvejybos žurnalai buvo kontroliuojami tiek uosto inspektorių, tiek žuvininkystės departamento. Ant važtaraščių, pridėtų prie žvejybos žurnalo, būdavo jo parašas. Pirkimo sąskaitą aukcione išrašydavo buhalterė, priėmimo lapą išrašydavo aukciono atstovas – technologas, realizavus žuvį jiems buvo grąžinamas važtaraštis su buhalterių parašais. Dėl neapskaitytos žuvies tvirtina, kad taip būti negalėjo būti, ypač dėl 86 kg, nes žuvis fasuojama po 25 kg. Jam buvo paaiškinta, kad departamente yra duodamas koeficientas pagautai ir skuodžiamai žuviai ir tuo laikotarpi šis koeficientas tiesiog nesutapo. Su O. P. iki jo atėjimo į įmonę nebuvo pažįstami. Jo santykiai su O. P. neutralūs, nėra susipykę. Kai direktoriumi dirbti pradėjo O. P., jis tapo jo pavaduotoju. I. K., prieš išeidama vaiko priežiūros atsotogų, visus buhalterinius dokumentus perdavė jam. Tada J. R. surado buhalterę Tatjaną, kurios pavardės nepamena, ir buhalterės kabinete O. P. jis perdavė visus buhalterinius dokumentus, sudėtus į dėžes ir susegtus segtuvuose. Šiuos dokumentus O. P. perdavė T., kuri viską tvarkė. Nežino ar buhalterė T.„Senlinoje“ dirbo oficialiai. O. P., tapęs direktoriumi ir gavęs dokumentus į priėmimo perdavimo aktą iš karto nepasirašė, bet tai padarė vėliau. Visus klausimus, susijusius su įmonės veikla, sprendė direktorius. Jis darė, ką liepė direktorius, o šis tarėsi su J. R.. Jo funkcija buvo išlydėti ir sutikti laivus. Turėjo veikiantį laivą „Freisą“, 94 laivą, kuris buvo išnuomotas. Kokiomis sąlygomis laivas buvo išnuomotas, jis nežino. Kolūkiui buvo nurodyta mokėtina kasmėnesinė suma už laivo nuomą. Sutikus laivą reikėdavo iškrauti žuvį. Pagautos žuvies apskaitą jam perduodavo kapitonas, o jis dokumentus priduodavo į buhalteriją. Dokumentus sudarė tik žuvies pridavimo važtaraščiai ir jis viską priduodavo buhalterei Tatjanai. Kiek žino, „Senlinos“darbuotojams atlyginimai nebuvo išmokėti, nes įmonėje nebuvo pinigų. Kolūkis turėjo mokėti nuomoto laivo darbininkams, o „Senlina“- kolūkiui nuomą. Nežino ar šiuo atveju buvo skaičiuojamas pajus. Pats asmeniškai pinigų sumų išmokėjimui niekam nėra išdavęs. Pinigai už realizuotą žuvį buvo pervedami į įmonės sąskaitą, kurią tvarkė buhalterė ir direktorius, o jis priėjimo prie sąskaitos neturėjo. O. P. nėra jam davęs pinigų. Sutartį su kolūkiu pasirašė jis, o paimti laivą remontuoti nurodė J. R.. Tai žino, nes pastarasis buvo šeimininkas, o direktorius pildė jo norus. Žino, kad S. B. pats draskė ir naikino „Senlinos“ dokumentus, taip jie ir dingo.J. R. buvo ir „Freisos“ ir „Senlinos“ šeimininkas, nes pats taip prisistatė. Jį į darbą priėmė S. B., o pakvietė J. R.. Tapo direktoriaus pavaduotoju pasirašydamas darbo sutarties pakeitimą su O. P.. Jis pasirašė nuomos sutartį dėl laivo LBB 1094. Sutarties sąlygų dėl įgulos narių apmokėjimo už darbą nepamena. 2010 m. balandžio mėn. jis dirbo UAB „Senlina“ direktoriaus pavaduotoju. Žuvies pridavimo dokumentuose ir laivo žuvies registracijos žurnaluose duomenys turi sutapti. Jei 2010 m. balandžio mėn. laivas žvejojo Danijoje ir ten pridavė žuvį, jis į Lietuvą gali grįžti su pakeliui sugauta žuvimi, bet nuslėpti pagautos žuvies nėra galimybės, nes grįždamas laivas praeina muitinę, kur tikrinami ir dokumentai, ir triumai. Tikrinimus atlieka ir kontrolieriai. Jei laivas iš Danijos grįžo su žuvimi, tai jos kiekiai būtų užfiksuoti Žuvininkystės departamente, faktiškai nuslėpti žuvies neįmanoma, nes net menkiausios paklaidos yra fiksuojamos. Tarp S. B. ir J. R. iš pradžių santykiai buvo draugiški, bet jų draugystė baigėsi dėl pinigų, nes J. R. buvo sutaręs su S. B., kad pastarasis parduos jam laivus „Freisa“ ir „Vita“. Tame susitarime jis dalyvavo, bet jo sąlygų nežino. 2009-2010 m. R. B. dalį pinigų už laivus jau buvo sumokėjęs ir faktiškai buvo bendrovės akcininkas, nors tikslaus laikotarpio neprisimena. J. R. norėjo nupirkti “Freisa” ir “Vita” laivus, todėl faktiškai J. R. buvo abiejų įmonių akcininkas. Ne kartą yra girdėjęs, kaip S. B. sakė J. R., kad jis laivų šeimininkas ir pats turi viskam vadovauti. Tik paskui sužinojo, kad J. R. neturi sutarties. Laikotarpiu, kai buvo „Senlinos“ direktoriaus pavaduotoju, tai laivo kapitonas, grįžęs į Lietuvą su užsienyje parduota žuvimi, gautus už žuvį pinigus asmeniškai turėjo priduoti į kasą. Kiek žino, tarpininkų pinigų perdavime nebūdavo, bet J. R., kaip laivo savininkas, galėjo taip pat paimti. Jei žuvis parduota užsienyje, tai pinigai į kasą buvo perduodama tos valstybės valiuta. Kai buvo „Senlinos“ direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi buvo O. P.. Tuo metu įmonės buhaltere norėjo įsidarbinti T. V., bet ar ji buvo įdarbinta – nežino, nors buhalteriją tvarkė ji. Neįdarbino jos oficialiai įmonė todėl, kad jai vis reikėjo laiko susipažinti su dokumentais.

Liudytojas J. R. parodė, kad O. P. pažįsta, jų santykiai normalūs. 2009-2010 m. jis dirbo „Freisos“ direktoriumi. 2010 ten dirbti nustojo. Parodė,kad laivas „Freisa“ priklausė „Freisai“, o kitas „Vita“ priklausė „Senlinai“. Jis laivus nupirko iš S. B., bet pirkimo sutartis iki galo nerealizuota, nes pasirašė tik jis ir nors sutarties nebuvo pasirašęs S. B., viskam jis vadovavo. Įmonių akcininkas buvo S. B.. O. P. 2009 m. 12 mėn. direktoriumi paskyrė jis, o prieš tai direktorius buvo A. K.. Darbo sutartį su jais sudarė S. B., kuris buvo pagrindinis akcininkas abiejuose įmonėse. O. P. „Senlinoje“ direktoriumi tapo 2009 m. gale arba 2010 m. pradžioje ir juo buvo iki 2010 m. gegužės mėn. Tuo metu buhaltere „Senlinoje“ dirbo T. V.. Oficialiai ji nebuvo įdarbinta, nes Kepalienė išėjo ir jis paprašė T. V. padirbėti. Kai O. P. tapo direktoriumi, pastarasis Vilniuje prekiavo žuvimi. Jis nežino, kas buvo atsakingas už „Senlinos“ buhalterinę apskaitą. Kai O. P. buvo direktorius „Freisos“ ir „Senlinos“ darbuotojams (komandoms) atlyginimai buvo mokami laiku. Atlyginimus mokėjo kapitonas, o kapitonui pinigus duodavo jis bei A. K.. Pinigai už parduotą žuvį būdavo pervedami į įmonės sąskaitą, iš kurios pinigus galėdavo paimti A. K., kai buvo direktorius. Kai A. K. nebebuvo direktorius iš sąskaitos pinigus galėjo išimti S. B., buhalterė ir direktorius. Iš „Senlinos“ sąskaitos pinigų jis išimti negalėjo. Už „Senlinos“ apskaitą buvo atsakinga buhalterė. Visi buhalteriniai dokumentai buvo buhalterijoje. Viskas buvo tvarkoje, o po to dalis „Senlinos“ dokumentų dingo. O. P. direktoriumi paskyrė jis ir pastarasis turėjo vadovauti parduotuvei Vilniuje. Tokios buvo darbo sąlygos. Priimdamas į darbą O. P. aiškiai jam pasakė, kad jo pareiga dirbti Vilniuje, o Klaipėdoje darbui turėjo vadovauti A. K.. Nuo 2010-01-01 iki 2010-04-31 už buhalterinius „Senlinos“ dokumentus buvo atsakinga O. K., nes ji buvo priimta dirbti buhaltere. Sugautos žuvies apskaičiavimo tvarka jam yra žinoma. Ji tvarkoma pagal reikalavimus, sveriant po 25 kg dėžėse. Jei lieka mažiau nei 25 kg žuvies, ji supakuojama į dėžes ant kurių nurodomas svoris, priklijuojant specialų lipduką. Skirtumo tarp užfiksuoto žuvies kiekio laivo žurnale ir parduodamo aukcione negalėjo būti. Žvejybos žurnale užrašomas pagautos žuvies kiekis be koeficiento, o aukcione parduodama žuvis jau su pritaikytu koeficientu. Žuvis buvo parduodama aukcionuose ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir Danijoje. Galima 20 proc. žuvies realizuoti savarankiškai, ką ir darydavo „Senlina“.Vilniuje žuvis taip pat buvo parduodama per aukcioną.

Liudytojas G. G. parodė, kad „Senlinoje“ dirbo vyr. mechaniku, buvo atsakingas už mašinų skyrių „Freisoje“. Nuo 2009-04 iki 2009 pabaigos Baltijos jūroje „Senlinos“ vardu buvo gaudoma žuvis su laivu „Freisa“, nes UAB „Freisa“ pergaudė kvotą ir negavo jos kitiems metams, o „Senlina“ turėjo kvotą todėl „Freisa“ gaudė žuvį „Senlinos“ kvotomis. Laivų savininkas buvo S. B.. Nuo 2009 m. 12 mėn. pradėjo dirbti „Freisos“ kvotomis ir dirbo iki 2010 m.06 mėn. Į darbą jį priėmė A. K. ir J. R.. „Freisa“ tuo metu dirbo. Nuo 2009 m.12 mėn. iki 2010 m.04 mėn. nebuvo žvejojama, nes pasibaigė laivo registracijos dokumentai. Į darbą eiti reikėjo, bet tuo metu vyko remontai. Buvo išnuomotas laivas LBB 1094. Tačiau jie tuo laiku nežvejojo. Nurodymus duodavo šeimininkas J. R.. Jam nėra žinoma, kas išnuomojo laivą. S. B. sakė, kad jis yra pagrindinis šeimininkas. J. R. buvo „Senlinos“ ir „Freisos“ prezidentas. Abu laivai priklausė vienam asmeniui. Šie duomenys jam žinomi iš nuogirdų. „Senlinos“ direktorius buvo A. K., paskui atėjo O. P., tada A. K. tapo „Freisos“ direktoriumi. Žuvies apskaitą vesdavo kapitonas. Jie tik apdorodavo žuvį ir pasakydavo kapitonui kiek išėjo dėžių po 25 kg apdorotos žuvies, o pastarasis ir paskaičiuodavo. Kapitonas žuvies apskaitą vesdavo specialiame žurnale. Kaip vykdavo pardavimas, jam nėra žinoma. Jiems O. P. pasakydavo kur ir kiek iškrauti žuvies. Žuvis buvo parduodama ir aukcionuose, ir į mašinas. Nors jų atlyginimas priklausydavo nuo pakraunamos žuvies, tačiau atlyginimo jie negaudavo. J. R. jiems kartą išmokėjo 1400 Lt, tačiau tai buvo tada, kai su UAB „Freisa“ laivu „Freisa“ gaudė žuvį. Tada kiekvienam atiteko po 300 Lt, bet už juos niekur nepasirašė. Atlyginimo prašė iš J. R., nes šis buvo prezidentas. Iš O. P. nereikalavo pinigų, nes jo nebūdavo. O. P. jiems pristatė J. R., sakydamas, kad tai bus direktorius. O. P. atvažiuodavo į įmonę, kai būdavo kraunama žuvis. Pas kapitoną jis tvarkydavo dokumentus. Kas tada buvo buhalterė jis nežino.

Liudytoja T. V. parodė, kad buhalterinę apskaitą „Senlinoje“ tvarkė 2010 m. vasario ir sausio gal ir kovo mėnesiais, bet nedirbo ten, nes nebuvo sudariusi sutarties. Ji dirbo vienoje bendrovėje, kuri nuomavosi patalpas ten pat, kur J. R. užsiiminėjo žuvininkyste, todėl koridoriuje dažnai susitikdavo. Pastarasis žinojo, kad ji dirba buhaltere ir kartą paklausė, ar ji gali padėti jam tvarkyti buhalteriją, nes jo buhalterė išeina dekretinių atostogų. Tada nežinojo, kieno ta įmonė, manė kad jo, nes kai bendravo, sakė, kad jam reikia padėti įmonėje „Senlina“. Manė, kad V. R. yra akcininkas ir direktorius, nes būtent jis su ja bendravo. Po kurio laiko, pagalvojusi, ji sutiko V. R. padėti ir pasakė, kad atneštų jai dokumentus, kol bus priimta buhalterė. Po kokio mėnesio, į tą kontorą, kurioje ji dirbo, dokumentus atnešė A. K.. Bet ne visus, o ką turėjo. Kada A. K. atnešė dokumentus, pagal juos ji pamatė, kad pastarasis yra direktorius. Paklausė apie tai jį ir šis prisistatė, kad yra „Senlinos“ direktorius, o V. R. daugiau nepasirodė. Jis atnešė, ką turėjo paėmęs iš buhalterės, po to atnešdavo važtaraščius, pagal laivo žurnalą ji matė kiek yra žuvies. Pardavimo dokumentai būdavo, žuvies pardavimo žurnalai, ką pirkdavo, pinigai, kuriuos išleisdavo grynais. Pagal dokumentus matė „Senlinos“ pajamas, panaudojimo dokumetus, pagal pasirašytus pirminius dokumentus irgi būdavo matyti išlaidos. Panaudodavo pinigus įvairioms prekėms ir laivui kažką pirkdavo. Ji visų pinigų panaudojimo nematė, grynų pinigų kasoje buvo užpajamuota daug. Sumos buvo didelės, nes tuo metu buvo dideli žuvies pardavimai. Dokumentai, patvirtinantys pinigų panaudojimą, pagal avansines apyskaitas, buvo. Pajamos buvo gaunamos iš parduotos žuvies, buvo parduodama per aukcionus ir Vilniuje turėjo savo vietą. Būdavo išrašyti važtaraščiai, kada pakrauta ir išgabenta į Vilnių ir tie važtaraščiai būdavo jai atiduodami. Kai parduodavo žuvį, buvo išrašomas pajamų orderis, kurį ji pati išrašė. Žuvį pardavinėjo Lietuvoje, vieną kartą užsienyje. Danijoje buvo žvejojama su išnuomotu laivu iš UAB „Senoji Baltija“. Tai suprato, nes mokėjo už nuomą mokestį. Užskaita už nuomą buvo apmokama žuvimi. Darbuotojams atlyginimai buvo mokami nustatyta alga ir ji pildė žiniaraščius, kuriuos jai pateikdavo A. K.. O po to atsirado kitas direktorius- O. P.. Buhalterinę apskaitą tvarkė pagalbos pagrindu, padėjo V. R., bet darbo sutarties neturėjo. Parašas ant buhalterinių dokumentų buvo ne jos. Jai atlyginimas nebuvo sumokėtas, V. R. sakė, kad jei turės galimybę, gal dirbsiu ir toliau. Kai atėjo O. P., jis paprastai paėmė visus dokumentus, bet ne perdavimo būdu, nes jų nepriėmiau. Dabuotojams tada nebuvo mokami atlyginimai, jiems buvo susidariusios didelės skolos. Ji nematė, kad būtų sumokėta. Dokumentus jai atnešdavo kartą per mėnesį. Darbuotojams skaičiuojami atlyginimai buvo pastovūs, priedų nebuvo. Kas dirbo „Senlinoje“ pagal darbo sutartį, ji matė, bet nematė kad būtų kasininkas, nes atskiro žmogaus nebuvo, todėl galvojo, kad direktorius ir buvo kasininkas. Ji tik išrašė paskaičiavimus darbuotojams. Buvo mokama pardavėjams Vilniuje, pagal žiniaraštį, O. P. mokėjo grynais pinigais, o žiniaraštyje buvo pasirašyta, kad gavo algą ir buvo grąžinta su parašais. Ji nežino, kas pasirašydavo buhalterinius dokumentus, ji atiduodavo juos direktoriui. Kad trūksta dokumentų, toks įspūdis jai nesusidarė, ką jai atnešė, tą ji ir žiūrėjo. Duomenų nesutapimo dėl sugautos žuvies užfiksuotos žurnale ir finansiniuose dokumentuose, ji netikrino, tik matė dokumentą, kad buvo pardavimai Danijoje, o kas pardavė tą žuvį, ji nežino.

Liudytojas V. R. parodė, kad “Senlinoje” dirbo pagal darbo sutartį. Jis dirbo “Senoji Baltija”, o “Senlina” juos išsinuomavo. Buvo nuomos sąlygos, bet jų neprisimena, nuomavosi laivą ir įgulos narius. Kai laivas buvo išnuomotas “Senlinai”, jis nenutraukė darbo sutarties su “Senoji Baltija”. Ar pasirašė darbo sutartį, neprisimena. Per tą laikotarpį atlyginimą mokėjo “Senlina”, o “Senoji Baltija” mokėjo minimumą. A. K. mokėjo voke, bet tikslaus laikotarpio neprisimena. Mokėjo grynaisiais pinigais vien tik Kradko, nes jis buvo naujasis šeimininkas. Taip jam pasakė V. R.. Iš pradžių jie dirbo „Freisa“, kurios šeimininkas buvo V. R., o kai perėjo į „Senliną“, šeimininkas tapo A. K., nuomotojas. A. K. mokėjo ne iš karto už kiekvieną reisą atlyginimą, o už praėjusį reisą, grįžus iš jūros. O. P. jis matė tik du kartus, kai jis atėjo į laivą ir prisistatė kaip laivo nuomotojas ir direktorius, tačiau pinigus jam duodavo V. K.. O. P. niekada nėra jam mokėjęs pinigų. Už paskutinį reisą, kai grįžo iš Danijos, jiems nebuvo išmokėta 5900 Lt. S. B. jam nėra žinomas. Kai buvo Danijoje, žuvis buvo ten sugauta, gavo dokumentus, nuplaukė į uostą ir pridavė ten žuvį. Priduotos žuvies kiekis buvo užrašytas į laivo žurnalą, pirkėjas išduodavo „invoisą“. „Invoiso“ duomenys sutapdavo su žurnalo duomenimis. Jis laive dirbo kapitonu. Grįžtant į Lietuvą, jis A. K. atiduodavo žuvį, žurnalą ir invoisą, pinigus. Kaip buvo parašyta invoise, tiek ir atiduodavo pinigų. A. K. jokio dokumento nepasirašydavo, tik sulygindavo popierius ir patikrindavo, kad nebūtų nesutapimų. Baltijos kryžminio sutikrinimo ataskaitoje skirtumo negalėjo būti, nes jis užrašė į žurnalą tiek, kiek pagavo. Skirtumas galėjo atsirasti tarp jų nustatyto ir danų nustatyto svorio. Pirkėjas viską pasveria ir skirtumas gali atsirasti dėl nepilnos dėžės, jei tarkim dėžėje žuvies vienu kilogramu per daug ar per mažai.

Liudytoja L. K. parodė, kad nuo 2005 m. iki šiol dirba Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vyr. specialiste. Į jos pareigas įeina pirminė pardavimų kontrolė ir kitos funkcijos, susijusios su žvejybos kontrole. Ji dirba su pardavimų duomenimis, o pirminiai iškrovimo duomenys ateina jos kolegei. Vėliau iškrovimų duomenys lyginami su pardavimų duomenimis. Žino Lietuvoje nustatytą tvarką, kurios laikantis laivo kapitonas turi registruoti sugautą žuvį, tačiau apie Danijos karalystę jau nieko pasakyti negali, nes ES valstybės vadovaujasi ES reglamentais arba nusistato savo griežtesnę tvarką. Kiek žuvies buvo sužvejota ir kiek jos parduota kontroliuoja tam įgaliota institucija. Parodė, jog kalbant apie Danijos karalystę ir apie Lietuvą, gali būti, kad sužvejotos ir parduotos žuvies kiekiai nesutampa. Tai gali lemti tokie faktoriai kaip žuvies svėrimas tam nepritaikytomis svarstyklėmis, oro sąlygos, ledo kiekis, žuvies šviežumas, žmogiškasis faktorius ir pan. Negali atsakyti, kokia gali būti leistina minimali ar maksimali paklaida. Neatitikimai paprastai atsispindi daromuose patikrinimuose tarp iškrovimo ir pardavimo. Šie duomenys suvedami į duomenų bazę, kur nurodomi ir iškrovimo, ir pardavimo duomenys. Ji yra atsakinga už tą dalį, kuri liečia pardavimus ir tik apie Lietuvos duomenų bazę, nes duomenų iš kitų šalių jie neturi. 2009-2010 m. jiems duomenys apie sužvejotą žuvį būdavo pateikiami popieriniuose žurnaluose. Popieriniai žurnalai Žuvininkystės tarnybai turi būti pateikiami per 48 val. nuo paskutinės dėžės iškrovimo iš laivo. Tada tie duomenys suvedami į duomenų bazę. Duomenys apie pardavimus pateikiami tokia pat tvarka ir terminais. Iškrovimo duomenis gauna jos kolegė I. J., kokia forma dabar jie jai pateikiami – nežino. Duomenis apie pardavimus iš Danijos turėtų gauti iš tos šalies ataskaitos forma, kaip tai numato ES teisės aktai, tačiau jų įgyvendinimas kol kas nėra baigtas ir konkrečios nustatytos duomenų pateikimo tvarkos iš užsienio valstybių nėra. Todėl 48 val. terminas duomenų pateikimui netaikomas, kai kalbama apie užsienio valstybes. Jei laivas prekiavo ir Lietuvoje, ir užsienyje, tai jie turi duomenis, kiek laivas pagavo, bet kiek jis pardavė – ne, nes yra problemų su duomenų apsikeitimais su užsienio šalimis. Šiuo metu dalis duomenų pateikiama elektroniniu būdu, dalis -popieriniu variantu. Duomenų apie pardavimus pateikimas priklauso nuo pardavimo būdo: jei žuvis parduodama per žuvininkystę, duomenis pateikia aukcionas, jei žuvis parduodama registruotam supirkėjui – supirkėjas. Gavusi duomenis už pardavimus ir radusi neatitikimus su laivo žurnalais bando aiškintis, kas sąlygojo nesutapimus. Jei sugauta 4000 kg, o parduota 4025 kg. tokia paklaida nėra svari. Jai nėra žinoma ar 2009-2010 m. buvo taikomas sertifikuotų svarstyklių reikalavimas, tačiau toks reikalavimas yra taikomas dabar.

Specialistė V. V. patvirtino pateiktą specialisto išvadą ir parodė, kad remiantis atsakymais iš žuvininkystės tarnybos (16 ir 5 priedai) ir iš bendrovės paimtais pardavimo dokumentais sugautų žuvų ir parduotų žuvų kiekiai buvo sulyginti. Žurnaluose užregistruotas sugautos žuvies kiekis, pagal žuvininkystės tarnybos paskaičiavimus, pervestas į parduodamos žuvies kiekius ir pridėjus pardavimo dokumentus paaiškėjo, kad nuo 2008-12-01 iki 2008-12-31 apskaitos registruose sugautos ir parduotos žuvies kiekiai atitiko. 2009 m. laivo žurnale užregistruota 82786 kg sugautos menkės, o parduota 82700 kg t.y. parduota mažiau nei sugauta, o kur padėtas neparduotas kiekis – dokumentais nepagrįsta. 2009 m tokiu pat būdu nustatyta, kad plekšnių parduota 25 kg daugiau nei jų buvo sugauta. Apskaitoje nėra duomenų, paaiškinančių šį neatitikimą. Nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 užregistruota 1265 kg daugiau parduotų menkių ir 5 kg daugiau parduotų plekšnių. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius liudytojų apklausos protokolus buvo nustatyta, kad trims darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, kuris nebuvo užregistruotas apskaitos registruose ir atitinkamai nesumokėti mokesčiai valstybei. Dėl svorio pakitimo pvz. įdėjus žuvį į ledą, tai buhalteriškai skirtumai turi būti įforminti dokumentuose ir užregistruoti apskaitos registruose. Bet kokie neatitikimai, tiek trūkumai, tiek perteklius turi būti pagrįsti dokumentais. Dėl nustatytų pažeidimų kyla pasekmės, nes negalima nustatyti įmonės turto, nes tai yra pajamos, negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes neaišku kam ir už kiek žaliava parduota, tokiu būdu pažeistas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. Pažeidimai nustatyti remiantis laivo žiniaraščiais, žuvininkystės atsakymu ir apskaitos dokumentais. Neoficialiai darbuotojams išmokėtas atlyginimas ir nesumokėta mokesčių suma apskaičiuota pagal liudytojų apklausos protokolus, kuriuose užfiksuota, kiek pinigų jie gavo į rankas. Nurodytos sumos buvo lyginamos su darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais ir pagal tai paskaičiuota, kiek įmonė turėjo sumokėti mokesčių. Tai, kad šitie žmonės įmonėje dirbo UAB „Senlina“ patvirtina duomenys, esantys išvados prieduose Nr. 25 ir 26. Jai nebuvo pavesta nustatyti, ar asmenys buvo įmonės darbuotojai. Šie asmenys buvo traktuojami kaip darbuotojai, nes jie teigė, kad dirbo UAB „Senlina“. Išvadoje neapskaitytas darbo užmokesčio mokėjimo laikotarpis apima laiką nuo 2010-01-01 iki 2010-03-30, t.y. laiką, kada UAB „Senlina“ laivas žvejojo. Ji netikrino, ar laivas LB0094 tikrai buvo „Senlinos“ laivas, tačiau UAB „Senlina“ pateikė šio laivo žuvies pajamavimo ir pardavimo dokumentus. Rengdama specialisto išvadą, vertino visą jai pateiktą medžiagą. Laikotarpis nuo 2009-01-01 iki 2010-04-31 yra bendras, O. P. UAB „Senlina“ direktoriumi buvo nuo 2009-12-23 iki 2010-12-07 ir už šį laikotarpį jis atsako už pažeidimus pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., t.y. už apskaitos organizavimą. Kadangi tuo metu įmonėje nebuvo buhalterės, jis atsako ir už įrašų teisingumą, t.y. už ūkinę finansinę įmonės veiklą.

Dėl specialisto išvados priedo Nr.17 (duomenys apie UAB „Senlina“ sugautos žuvies realizacijos ir užregistravimo buhalterinės apskaitos registruose), kur nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-20 UAB „Senlina“ realizavo 1265 kg daugiau menkių ir 5 kg daugiau plekšnių, negali nurodyti, kuriuo būtent metu atsirado minimas skirtumas, nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buhalteriniai apskaitos duomenys registruojami mėnesiais. Pagal ekspertizės aktą, ekspertė skaičiavo parduotus ikrus ir kepenis, tačiau buhalterinėje apskaitoje buvo užregistruota tik menkė, neišskiriant nei ikrų, nei kepenų. Pardavime ji skaičiavo menkę, plekšnę kaip žuvį ir dėl to gavosi skirtumas 1265 kg. Teiginys, kad skirtumas atsirado balandžio mėn., kai žuvis buvo parduota Danijos Karalystėje liečia „Freisą“, o ne „Senliną“. Ji neturėjo jokių duomenų, kad „Senlina“ būtų pardavinėjusi žuvį Danijoje. Jiems Žuvininkystės tarnyba duomenų apie Espersen nepateikė, nors į tarnybą buvo kreiptasi ir klausiama, kam žuvis buvo parduota ir jie parašė, kiek ir kam žuvies buvo parduota, tačiau apie Daniją jokių duomenų nenurodė. Taip pat ji negalėjo pasakyti ar būtų įmanoma nustatyti įmonės finansinę veiklą, įsipareigojimų dydį, turto ir nuosavo kapitalo dydį, jei per klaidą duomenys būtų neteisingai užregistruoti įmonės apskaitos registruose. Ji atliko tyrimą pagal pateiktus dokumentus, o nustačius, kad registruose buvo padaryta klaida, reiktų vertinti duomenų visumą ir tik tada būtų galima teikti atitinkamą išvadą.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytų liudytojo S. B. parodymų matyti, kad jis parodė, jog buvo UAB “Freisa” direktoriumi ir akcininku nuo pat įmonės atsiradimo. Bet vienu momentu, jam nežinant, nuo 2009-05-28 iki 2010-05-21, jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Tuo metu įmonei neteisėtai ir apgaulės būdu vadovavo J. R., kurį pažįsta seniai. Kaip ir kas šį asmenį paskyrė UAB “Freisa” direktoriumi jam nėra žinoma, nes ji jo neskyrė. Nuo 2010-12-18 jis yra UAB “Senlina” direktorius. Šiaip visada buvo UAB “Senlina” direktoriumi. Bet iki 2010-12-18 buvo neteisėtai ir apgaulės būdu atleisras iš direktoriaus pareigų, o direktoriais buvo V. K. ir O. P.. Kaip juos ir kas paskyrė UAB “Senlina” direktoriais, jis nežino, nes jų neskyrė. A. K. jis žaįsta nuo 2010 m. kovo mėn., o O. P. pažįsta nuo 2010 m. geguižės mėnesio. Įmonė “Senlina” užsiėmė žuvies gaudymu Baltijos jūroje ir jos realizavimu. Kodėl 2010 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje “Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma” buvo deklaruota 0 Lt, tačiau nedeklaruota 421514 Lt pajamų, o 49 eilutėje “Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas” buvo deklaruota 0 Lt, tačiau nebuvo deklaruota 63227 Lt (421514x15 %) pelno mokesčio, gali pasakyti, kad UAB „Senlina“žuvies už šią sumą negaudė. Žuvį gaudė A. K., J. R. ir O. P. su laivo LBB įgula. Šių pinigų UAB „Senlina“ negavo, o gavo A. K., J. R. ir O. P.. Dėl fakto, kd UAB „Senlina“ viršijo kvotas yra iškletos civilinės bylos ir UAB „Senlina“ reikia mokėti baudą 380000 Lt. Metinę pelno mokesčio deklaraciją pildė ne jis ir negali atsakyti, kodėl deklraracijoje nurodyti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas. Įmonė neturėjo dokumentų, kadangi dokumentai buvo paimti policijos, todėl negalėjo deklaracijoje nurodyti tikslių duomenų (t. 10 b. l. 16-17; 21-22).

Ekspertė M. K. patvirtino ekspertizės aktą ir paaiškino, kad ji tyrė dokumentus iki 04.30 d. Pagal jai pateiktus duomenis sugauta buvo 102125 kg menkės, o parduota 121090, todėl tai sukelia paskemes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. Pagal UAB „Senlina“ pateiktus apskaitos duomenis išeina, kad skirtumas susidarė 1765 kg, nes menkė ir menkės kepenys nebuvo išskirtos ir buvo surašytos vienu pavadinimu. Pažymose gavosi neatitikimas 500 kg menkės, todėl buvo pažeistas buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimas.

2010-10-14 patikrinimo akte matyti, kad UAB „Senlina“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Senlina“ direktorius – O. P.. Paprašius direktoriaus pateikti pinigininių lėšų bendrovės kasoje likučius bendrovės banko sąskaitoje ir grynuosius, nurodė, kad jokių pinigų bendrovės kasoje ar bendrovės banko sąskaitoje nėra, o už parduotą žuvį gautas pinigines lėšas pasisavino UAb „Freisa“ direktorius J. R., buvęs UAB „Senlina“ direktorius A. K. ir laivo LBB 1094 kapitonas V. R.. Apie sugautus tikslius žuvies kiekius, pardavimą, gautas pinigų sumas duomenų nėra (tomas 1 b. l. 11-12).

Iš 2009-12-22 UAB „Senlina“ akcininko S. B. sprendimo matyti, kad nuo 2009-12-23 bendrovės dirketoriumi paskirtas O. P. (tomas 1 b. l. 61)

2011 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadoje matyti, kad dėl UAB „Senlina“ ūkinės finansinės veiklos, specialistas pateikia išvadą, kad apskaitos dokumentais nebuvo pagrįsta:

laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30, PVM sąskaitomis faktūromis, iš viso 1270 kg žuvies realizavimo, iš jų: 1265 kg menkių ir 5 kg plekšnių.

laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30, 3 atvejais darbo užmokesčio žiniaraščiais 13686 Lt priskaityto ir 10400 Lt išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio, t. y.:

1 atveju G. G. – 1843 Lt priskaičiuoto ir 1400 Lt išmokėto darbo užmokesčio;

1 atveju J. S. – 7895 Lt priskaičiuoto ir 6000 Lt išmokėto darbo užmokesčio;

1 atveju N. S. – 3948 Lt priskaičiuoto ir 3000 Lt išmokėto darbo užmokesčio.

Tuo UAB „Senlina“ direktorius O. P. pažeidė: Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. (5 tomas, 20 psl.) ir apgaulingai tvarkė UAB „Senlina“ buhalterinę apskaitą, dėl ko, tiriamuoju laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti UAB „Senlina“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ( 5 t. 15-174 b.l.).

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB „Senlina“ direktorius nuo 2009-12-23 iki 2010-12-07 buvo O. P. (7 tomas, 148, 149 psl.).

2013-11-27 ekspertizės akte Nr. 11-1601 (13) nustatyta, kad Europos bendrijų laivo žvejybos žurnale nurodyta, kad 2009-12-23 – 2010-12-07 laikotarpiu UAB “Senlina” iškrovė 102150 kg skrostų menkių ir 5 615 kg plekšnių. Pagal tyrimui pateiktas PVM sąskaitas-faktūras nustatyta, kad UAB “Senlina” minimu laikotarpiu skrostų menkių pardavė 29835 kg mažiau negu iškrovė pagal Europos bendrijų laivo žvejybos žurnalo duomenis. Jeigu 2009-12-23 UAB “Senlina” skrostų menkių likutis sudarė 17975 kg ir pagal nurodytus, bet tyrimui nepateiktus dokumentus, buvo parduota 49075 kg menkių, tai 2009-12-23 – 2010-12-07 laikotarpiu UAB “Senlina” pardavė visą iškrautą 102150 kg skrostų menkių kiekį. Be to, parduota 1765 kg menkių kepenų ir 1620 kg ikrų, kurių išgavimo kiekiai neatsispindi Europos bendrijų laivo žvejybos žurnale <...> Jeigu 2010-04-27 UAB “Senlina” pardavė 500 kg išdarinėtų menkių už 2 299 Lt kaip nurodyta Žuvininkystės tarnybis pateiktoje pirminio žuvininkystės produktų pardavimų pažymos kopijoje, tai neatvaizduojant jo 2010-01-01 – 2010-04-30 laikotarpio 2411 buhalterinės sąskaitos Pirkėjai apyvartos žiniaraštyje nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 1 d. ir 16 str. 1 d. reikalavimų. Jeigu šiam pirkėjui nebuvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, tai nesilaikyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimų. Dėl nurodyto teisės akto reikalavimų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti UAB “Senlina” veiklos, turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (11 tomas b. l. 160-174).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog kaltinamojo O. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių.

Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši straipsnio dispozicija yra blanketinė, o tai reiškia, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Buhalterinės apskaitos tvarka reglamentuojama buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o taip pat kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Tačiau pagal minėtą straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant padariniams, t.y., kai padarius įstatymo dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis numato, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tad nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje subjektas yra ūkio subjekto vadovas.

Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, jog kaltinamasis O. P. kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažįsta ir tvirtina, jog jis buvo atsakingas už UAB „Senlina“ veiklą tik Vilniuje, o Klaipėdoje viskam vadovavo J. R. ir A. K.. Jam žinoma, kad įmonės akcininkas buvo S. B., kuris imdavo UAB “Senlina” buhalterinius dokumentus kada tik panorėjęs, kad tik pakenktų J. R.. Buhalterinę apskaitą jis tvarkė tiek, kiek tai buvo susiję su minėtos įmonės veikla Vilniuje ir buvo įsitikinęs, kad Klaipėdoje buhalterinius klausimus sprendžia UAB „Senlina” buhalteris ir J. R.. J. R. iš esmės patvirtino kaltinamojo parodymus ir parodė, kad 2009 m. jis paskyrė O. P. direktoriumi su sąlyga, kad šis vadovaus žuvies prekybai Vilniuje, o atlyginimams pinigus duodavo jis ir A. K. (t. 10 b. l. 139). Tai, kad būtent J. R. paskyrė O. P. UAB “Senlina” direktoriumi patvirtina ir 2010-12-07 UAB “Senlina” akcininkų protokolas, kuriame nurodyta, kad S. B., vienintelis bendrovės akcininkas, neskyrė O. P. bendrovės direktoriumi (t. 5 b. l. 116). Liudytojas A. K. parodė, kad kai O. P. buvo paskirtas direktoriumi, jis tapo pavaduotoju. Tuo metu buhalterinę apskaitą vedė I. K., po to J. R. surado buhalterę T. V., kuri perdavė visus buhalterinius dokumentus O. P.. Buhalterė darė ką liepė direktorius, o pastarasis tarėsi su J. R., tačiau A. K. neigia, kad būtų kam nors davęs pinigus algų išmokėjimui (t. 10 b. l. 138).Vis dėlto tokia A. K. versija yra paneigta liudytojų J. S., N. S., G. G., V. R. parodymais, kurie teigė, kad pinigus už darbą gaudavo iš A. K. arba J. R.. Liudytojo G. G. tvirtinimu, nurodymus dėl darbo duodavo J. R., o S. B. jam sakė, kad J. R. yra pagrindinis šeimininkas. 2010 m. kovo mėn. atlyginimo reikalavo iš J. R., nes O. P. net nebūdavo vietoje (t. 10 b. l. 140). Be to, atkreiptina, jog specialistė V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neoficialiai minėties darbuotojams išmokėtas atlyginimas ir nesumokėta mokesčių suma apskaičiuota pagal liudytojų apklausos protokolus, kuriuose užfiksuota, kiek pinigų jie gavo į rankas. Nurodytos sumos buvo lyginamos su darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais ir pagal tai paskaičiuota, kiek įmonė turėjo sumokėti mokesčių, tačiau jai nebuvo pavesta nustatyti, ar asmenys buvo įmonės darbuotojai. Liudytoja T. V. parodė, kad UAB „Senlina” buhalterinę apskaitą tvarkė paprašyta J. R., tačiau toje įmonėje įdarbinta nebuvo (t. 11 b. l. 32). Liudytojo V. R. tvirtinimu, po žvejybos jūroje, užpildytą žuvų žurnalą, invoisą ir pinigus jis perduodavo A. K., nurodymus prieš išvykimą į Daniją gavo iš J. R., dėl pajų bendravo taip pat tik su J. R., o O. P. jis matė tik du kartus, kurių metu pastarasis prisistatė kaip laivo nuomotojas ir direktorius, bet O. P. niekada nėra mokėjęs jiems pinigų (t. 11 b. l. 34). Tai, kad O. P. įmonėje buvo tik formalus direktorius, patvirtina ir tas faktas, kad kaltinamojo direktoriavimo metu laivo LBB-1094 nuomos sutartis UAB “Senlina” vardu sudarė A. K. (t. 8 b. l. 6-14). Tad surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad faktiniais UAB “Senlina” vadovais buvo J. R. ir A. K., nes būtent jie atliko visas tiesiogines vadovo funkcijas – valdė įmonės finansus, ruošdavo ir pasirašydavo sutartis, priimdavo į darbą darbuotojus, buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma per J. R. ir A. K. nusikalstamų veiksmų nesuvokiantį jų pačių paskirtą direktorių. Tad O. P. negali būti atsakomybės subjektu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, ir todėl išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

O. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str.,

nusprendžia:

O. P. (O. P.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Ingrida Krušienė