- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- eI-7659-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01349-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“
- Atsakovas
- A.J.
- Kategorijos
- 12.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ prašymą atsakovui A.J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ (toliau – ir SĮ „Kretingos komunalininkas“, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo A.J. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 82,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.
Prašyme nurodo, jog Kretingos rajono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-163 pareiškėjai pavedė administruoti vietinę rinkliavą. Pažymi, jog atsakovui vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas kaip fiziniam asmeniui, savo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusiam Kretingos rajono savivaldybėje. Akcentuoja, jog atsakovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau jis faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog atsakovui buvo siųsti priminimai dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra nesumokėta. Pabrėžia, jog vietinė rinkliava apskaičiuota ir kartu su atsakovu gyvenusiai S.P.
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą 2019 m. rugpjūčio 27 d. paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-378 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai.
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-195 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ buvo patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai) (Nuostatų pakeitimai 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T2-372; 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-458; 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-122; 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-6; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-378, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-324, 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-86, 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T2-34). Nuostatų 3.7 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatuose nurodyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydžiai yra nurodyti šių Nuostatų priede. Pagal bendrąją taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu deklaravus savo gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje.
Pareiškėja prašyme nurodo, jog atsakovas ginčo laikotarpiu buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), tačiau faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini).
Teismas iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų išrašo duomenų nustatė, kad atsakovas 2018 m. kovo 13 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kretingos rajono savivaldybėje (2019-03-13), o nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.
Kaip konstatavo LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3643-968/2019 atsakovo įtraukimas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą reiškia, kad atsakovas ne tik neturi pagrindinės vietos, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyventų ir su kuria jis būtų labiausiai susijęs, bet ir neturi gyvenamosios patalpos arba dėl objektyvių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos.
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog adresu (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu (būtent nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) gyveno pareiškėjas ir kartu su juo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. gyveno S.P. Pažymėtina, kad atsakovas pareiškėjos nurodytu adresu, siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pareiškėja neįrodė aplinkybės, kad atsakovas ginčo laikotarpiu gyveno ir (arba) naudojosi nekilnojamojo turto objektais, esančiais Kretingos rajone. Tuo pačiu neįrodė, kad atsakovas sukūrė komunalines atliekas Kretingos rajone.
LVAT laikosi pozicijos jog vietinės būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti ne tik mokėtiną sumą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.), bet ir pačią rinkliavą (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti atsakovą, t. y. neįrodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjos prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Prašymą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.