Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1115-560/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-21
Bylos Nr.
e2S-1115-560/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02241-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Spectro Finance“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Naujienų centras“
Trečiasis asmuo
D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1115-560/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02241-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spectro Finance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spectro Finance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujienų centras“ dėl veiksmų, sukeliančių realią žalą ir žalos padarymo grėsmę ateityje, uždraudimo, trečiasis asmuo D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Spectro Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1 įpareigoti atsakovę atstatyti ieškovės komentarą straipsnyje „Bankera“ investuotojų akimis: ar sėkmingiausias lietuviškas startuolis nevirsta šimtamilijonine apgaule“, publikuotame portale alfa.lt ir grąžinti į buvusias vietas ištrintus ieškovo pateiktus teiginius;

1.2 uždrausti atsakovui pašalinti ieškovo pateiktą komentarą minėtame straipsnyje;

1.3 uždrausti atsakovui keisti ieškovo pateiktą komentarą minėtame straipsnyje;

1.4 priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, nes informacijos nepateikė teisingai, tiksliai ir šališkai; pažeidė 22 straipsnio 11 dalies 1 punktą, nes iškraipė teisingą, nešališką informaciją bei nuomones ir panaudojo tai savanaudiškiems tikslams; pažeidė 22 straipsnio 11 dalies 2 punktą, nes nebuvo objektyvi ir nešališka; pažeidė 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes neteikė teisingų, tikslių ir nešališkų žinių. Ieškovės teigimu buvo pažeistas ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 17 straipsnis nustatantis atsakovei pareigą taisant informaciją internete tai nurodyti; pažeistas 20 straipsnis, numatęs atsakovei pareigą suteikti galimybę kritikuojamam asmeniui pasisakyti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė, nurodydama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normų pažeidimus, privalėjo kreiptis ne į bendrosios kompetencijos teismą, bet į šių teisės aktų priežiūrą atliekančius subjektus. Teigia, jog teisės aktai neįpareigoja žurnalistą pateikti visą kito asmens komentaro tekstą. Žurnalistas neiškraipė ieškovo teikiamos informacijos, nes jos esmę pateikė ir neteikė komentaro dalies, nesusijusios su nagrinėjama tema bei neįvardijo ieškovės nurodomų asmenų tiesiogiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, jog ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui ir įstatyme yra nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria ieškovė gali pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas sutiko su atsakovės teiginiais dėl teismingumo ir nurodė, jog ieškovės nurodomus pažeidimus gali nagrinėti Visuomenės informavimo etikos komisija arba Žurnalistų etikos inspektorius Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nors ieškovė savo ieškinio reikalavimus formuluoja kaip įpareigojimą atlikti veiksmus, tačiau teismas vertino ieškinio dalyką ir pagrindą ne pagal ieškovės atskirose vietose vartojamus atskirus žodžius, sakinius ar pastraipas, bet pagal nurodomą pažeidimų esmę ir ieškinio tikslus, pagal tarpusavyje susijusius ieškinio pagrindą ir dalyką. Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovės nuomone, atsakovė yra atlikusi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normų pažeidimus, kurie pasireiškė dalinio pažodinio ieškovės komentaro pašalinimu ir reikalauja, kad autoriaus (žurnalisto) straipsnyje būtų pateiktas pilnas pažodinis ieškovės komentaras, uždraudžiant pašalinti ar keisti ieškovės komentarą straipsnyje. Atsakovės, kaip visuomenės informavimo priemonės, straipsnio turinio papildymas pagal ieškovės pageidavimą nėra teismų kompetencijos dalykas ir toks ginčas nėra teismingas teismui. Ieškovės nurodomi pažeidimai gali būti nagrinėjami Visuomenės informavimo etikos komisiją arba Žurnalistų etikos inspektorius Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nors ieškinyje ieškovė kalba apie žalos padarymą, tačiau nei įrodinėja visas civilinės atsakomybės sąlygas, nei reiškia tokius reikalavimus, nei nurodo jau padarytą žalą, o pateikia tik deklaratyvius teiginius, t. y. nėra sąsajumo su ieškinio dalyku. Ieškovė nurodo, jog ieškinys yra prevencinis, tačiau ieškinyje nurodoma apie jau atliktus veiksmus ir galimai padarytą žalą. Negalima uždrausti atlikti jau atliktus veiksmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodo, kad ieškovė informavo tiek Visuomenės informavimo etikos komisiją, tiek Žurnalistų etikos inspektorių apie atsakovės ir trečiojo asmens atliktus pažeidimus ir šios institucijos savo kompetencijos ribose priims atitinkamus sprendimus, įvertinusios pažeidimų mastą, tačiau tai nėra šio ieškinio nagrinėjimo dalykas. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl atsakovės ir trečiojo asmens padarytų pažeidimų įvertinimo ir įstatyme numatytų priemonių bei atitinkamos administracinės atsakomybės atsakovei taikymo. Skundų teikimas šioms institucijoms nėra privaloma ikiteisminį ginčų nagrinėjimo stadija, kurios nesilaikymas lemtų ieškinio palikimą nenagrinėtu. Teismas netinkamai taikė procesines taisykles ir nepagrįstai reikalauja ieškovę naudotis neprivaloma ginčų sprendimo tvarka. Ieškinys yra prevencinis. Atsakovė trina ieškovės komentarą, dėl to pirmas ieškinio reikalavimas yra nukreiptas į jau atliktą veiksmą - ištrintą komentaro dalies atstatymą, o likę du reikalavimai yra nukreipti į dar neatliktus veiksmus - komentaro tolesnį keitimą arba trynimą. Informacija straipsnyje publikuojama kiekvieną dieną vis iš naujo, taigi atsakovės neteisėti veiksmai kartojasi nuolat, kasdien vis iš naujo, dėl ko tokiu būdu žalos keliamas efektas nuolat didėja. Ieškiniu siekiama pašalinti žalos atsiradimo grėsmę. Teismas jau bylos pradinėje stadijoje pasisako dėl bylos esmės, nusprendžia dėl pateiktų įrodymų pagrįstumo ir net neleidžia ieškovei naudotis turimomis procesinėmis teisėmis. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys nėra prevencinis.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „Naujienų centras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad nors ieškovė nurodo, kad reiškia prevencinį ieškinį, faktiškai ieškinys nėra prevencinis, t. y. juo nėra reiškiamas reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Ieškovė naudojasi CK 1.138 straipsnio 2 punkte įtvirtintu teisių gynimo būdu - reikalauja atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad atsakovės, kaip visuomenės informavimo priemonės straipsnio turinio papildymas pagal ieškovės pageidavimą nėra teismų kompetencijos dalykas ir toks ginčas nėra teismingas teismui. Ieškovės nurodomi pažeidimai gali būti nagrinėjami Visuomenės informavimo etikos komisijoje arba Žurnalistų etikos inspektoriaus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka. Joks teisės aktas neįpareigoja žurnalisto jo rengiamoje publikacijoje pateikti visą kito asmens pateikto komentaro tekstą. Publikacijos autorius yra žurnalistas, todėl būtent jis, įvertinęs visą surinktą informaciją, pats sprendžia, kiek ir kokios informacijos nurodyti jo rengiamoje publikacijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

9. Ieškovė į bylą teikia naujus įrodymus – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimą ir prašo šį įrodymą prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, kadangi byloje yra sprendžiamas klausimas dėl to ar yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų bylos sprendimo ne teisme tvarka, ieškovės teikiami įrodymai negalėjo būti į bylą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, todėl yra pagrindas ieškovės teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Atskirojo skundo objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis, kuria teismas ieškovės UAB „Spectro Finance“ ieškinį paliko nenagrinėtu nustatęs, jog ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui ir įstatyme yra nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria ieškovė gali pasinaudoti. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

11. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Tai reiškia, kad teismui šiuo atveju pakanka nustatyti, kad buvo nesilaikyta ikiteisminės bylos nagrinėjimo tvarkos ir dar yra galimybė ja pasinaudoti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės reikalavimus gali nagrinėti Visuomenės informavimo etikos komisija arba Žurnalistų etikos inspektorius Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 46¹ straipsnio 1 dalį - Visuomenės informavimo etikos komisija, tai kolegialus asociacijos sprendimus priimantis organas. Komisija atlieka šias funkcijas: rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų; bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. Į Visuomenės informavimo etikos komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.

12. Pagal VIĮ 50 straipsnio 1 dalį Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka; pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos; vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų ir pan., tačiau šiame įstatyme nėra įtvirtinta, jog Visuomenės informavimo etikos komisija ir Žurnalistų etikos inspektorius būtų privaloma išankstinio bylos sprendimo ne teisme institucija, kuria ieškovė privalo pasinaudoti. Ieškovė kreipėsi į teismą civiline tvarka, teikdama prevencinį ieškinį ir tokio ginčo nagrinėjimui įstatymuose nėra įtvirtinta jokia privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė savo teise kreiptis ne tik į teismą, bet ir į Žurnalistų etikos inspektorių yra pasinaudojusi, Žurnalistų etikos inspektorius, vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad tuo atveju, kai pradėjus nagrinėti skundą paaiškėja kad skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas, skundo nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas skundą išnagrinės, sustabdė skundo nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į šias išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įstatyme yra nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria ieškovė gali pasinaudoti ir tuo pagrindu paliko ieškinį nenagrinėtu.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog ieškovės ieškinys nėra teismingas bendrosios teismui ir turi būti nagrinėjamas Visuomenės informavimo etikos komisijos arba Žurnalistų etikos inspektoriaus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė į teismą kreipėsi su prevenciniu ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė neįrodinėja visų civilinės atsakomybės sąlygų, pateikia tik deklaratyvius teiginius, jog ieškinys yra prevencinis, tačiau teismas nustatęs, jog ieškovės ieškinys yra pateiktas su trūkumais, kurių nepašalinus, byla negali būti nagrinėjama, turi nustatyti terminą ieškovei ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau ne palikti ieškinį nenagrinėtu.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti ieškovės teisę į teisminę gynybą, daro išvadą, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės UAB „Spectro Finance“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Dainius Rinkevičius