Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2244-548/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
1-2244-548/2018
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00111-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
M. C.
Nukentėjusysis
R. Č.
Advokatai
Kęstutis Pužaitis, Jurgita Žiužnienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-2244-548/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00111-2018-2

Teisminio proceso kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.1.6.3; 2.3.6.4.6.1;

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 23 d.

KaišiadorysKauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei,kaltinamajam M. C., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Pužaičiui,nukentėjusiajam R. Č., jo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. C. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017-09-22 apie 23:35 val., asmeninio konflikto metu, ties įvažiavimu į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą, mediniu pagaliu, ne mažiau kaip keturis kartus, smūgiavo R. Č. į įvairias kūno vietas, dėl muštinės žaizdos dešinio momens srityje, odos nubrozdinimų dešinėje veido pusėje ir poodinės kraujosruvos kairio žasto išoriniame paviršiuje padarydamas nukentėjusiajam R. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. C. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. vakare jis buvo pas savo draugę S. S., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir ten šventė jos gimtadienį. Į svečius užėjo R. Č. ir O. L. ir jie susikivirčijo su S. S.. Jis gynė savo draugę nuo R. Č. ir O. L. ir tarp jų kilo konfliktas. Jis išėjęs iš namo į lauką susistumdė su R. Č. ir O. L.. Po to su savimi turėtu pagaliu sudavė kelis smūgius R. Č. į įvairias kūno vietas. Dėl konflikto kilo triukšmas, kurį matė gatvės kaimynai. Kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažįsta visiškai ir dėl savo veiksmų labai gailisi. Jis atsiprašė R. Č. ir šis jam atleido, abu susitaikė. Prašo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Kadangi kaltinamasis M. C. teisiamojo posėdžio metu kaltus nusikalstamos veikos padaryme prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. C. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Č. paaiškino, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį kartu su O. L., apie 23:30 val., atėjo pas kaimynę S. S. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjo norėdami pasveikinti S. su gimtadieniu. Tarp jų ir S.draugo M. C. įvyko žodinis konfliktas, S. namo kieme. Žodinio konflikto metu M. iš kažkur pasiėmė pagalį, keturkampį, apie 5-6 cm skersmens ir apie 1,5 metro ilgio, bei puolė į juos su O. Pirmas iš S. namo kiemo išbėgo O., paskui jį, nesidairydamas, bėgo ir jis. Jie su O. bėgo link jo (R. Č.) namų, kurie yra apie 100 metrų atstumu nuo S. namų. Prie įvažiavimo į jo namus, M. jį prisivijo, nes jis pajuto smūgį iš nugaros, į galvos sritį. Smūgis buvo stiprus, po jo nukrito ant žemės, todėl mano, jog M. jam smūgiavo per galvą pagaliu. Nukritęs ant žemės jis dar juto smūgius į veidą ir per rankas, bet kas ir kuo smūgiavo jis nematė, tačiau girdėjo žmonos G. balsą sakant "baik mušt, užmuši". Gulėdamas ant žemės matė O. besistumdantį su nepažįstamu vaikinu. Kuriuo metu ir iš kur atsirado minimas vaikinas, jis nematė ir nežino, iki to jis jo nebuvo matęs. Taip pat jis nematė, kas dar buvo įvykio vietoje, o kad yra prakirsta galva jis pamatė parėjęs į namus. O. sakė, kad jis nustūmė M., kai pastarasis jam smūgiavo pagaliu. 2017-09-22 vakare jam sužalojimus padarė M. C., smūgiuodamas pagaliu. Iki minimo vakaro su M. C. jis neturėjo jokių reikalų ar konfliktų (1 t., b. l. 113-114).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. L. paaiškino, kad 2017 metų rugsėjo mėnesio antroje pusėje, jis svečiavosi R. Č. namuose. Apie 23 val. susiruošė namo, o R. jį lydėjo. Jie atėjo pas S. S. į namus, norėdami ją pasveikinti su gimtadieniu. Tarp jų ir S. draugo M. C. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pamatė M. stovintį su basliu rankose. Konflikto pradžioje M. jokio baslio rankose neturėjo ir jis nepastebėjo, iš kur jis jį paėmė ar gavo. Tai pamatę jie su R. išbėgo į gatvę ir bėgo link R. namų. Jis bėgo pirmas, o jam iš paskos - R. Č.. Atbėgęs į R. namo kiemą ir būdamas ant laiptų, jis atsisuko į gatvės pusę ir pamatė įvažiavime į R. namo kiemą, ant žemės, gulintį R., šalia kurio stovėjo M. C., kuris rankoje turėtu basliu R.smūgiavo į galvos ar veido sritį, du kartus. Jis nematė kokiomis aplinkybėmis R. nukrito ant žemės. Jis atbėgo prie R. ir tuo metu prie M., iš gatvės, atbėgo nepažįstamas vaikinas, kurį jis nustūmė į šalį, tokiu būdu bandydamas apsaugoti R. Nepažįstamas vaikinas rankose nieko neturėjo ir atstumtas į šalį nėjo prie R. ir jam nieko nedarė. Po to jis ir M. nustūmė į šalį, kad pastarasis nebegalėtų smūgiuoti R. Į kiemą išbėgusi R. žmona Gi. pradėjo šaukti ir M. su nepažįstamu vaikinu pasišalino - nuėjo link S. namų. Matė, kaip M. su savimi nusinešė ir baslį, kuriuo smūgiavo R. R. turėtas baslys buvo ilgas, apie 2 metrų ilgio ir apie 5 cm skersmens bei nebuvo panašus į šluotą ar šluotos kotą. Jis nei M. C., nei šalia jo buvusiam nepažįstamas vaikinui, nesmūgiavo ir jų nežalojo. Sužalotą - prakirstą – R.o galvą jis pamatė pastarajam parėjus į namus. Sekančią dieną jie su R. buvo atėjęs pas M. C. į namus ir jiems bekalbant apie įvykį M. R.pasakė "džiaukis, kad dar vaikštai" (1 t., b. l. 149-152).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Č. paaiškino, kad į lauką ji išėjo išgirdusi triukšmą. Išėjusi pamatė krūvą žmonių ir jie visi rėkė. Matė gatve link namų bėgantį R., paskui kurį bėgo kaimynės S. vaikinas M. M. pasivijo R. ir kažkuo, ką laikė rankose, trenkė R. Jai sušukus "greit namo", R. peršoko gyvatvorę - šoko į jų kiemą ir nugriuvo ant žemės. Dėl ko R. nugriuvo, ji negali pasakyti. R. nugriuvus M. pribėgo prie jo ir pradėjo R. mušti mediniu pagaliu. Negali pasakyti, kiek buvo suduota smūgių, bet buvo smūgiuota į galvą ir į kitas kūno vietas. Kai ji pribėgo prie R., tada M. atsitraukė nuo R., po ko ji R. parsivedė į namus. Išėjusi į lauką O. ji matė minioje žmonių, kurių tarpe buvo kaimynės B., motina ir dukra, nepažįstama mergina ir nepažįstamas vaikinas. K. R. yra sužalotas, ji pamatė vyrą parsivedusi į namus. Netrukus pas juos į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba, kurios felčerė apžiūrėjo kaimynes, nors ant jų nebuvo matyti jokių sužalojimų. Pareigūnai į komisariatą išsivežė O. ir R., kur iškviesta greitoji pagalba R. išvežė į Kauno klinikas. Su kaimynais jie anksčiau nėra turėję jokių konfliktų ar nesutarimų (1 t., b. l. 62-63 ).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Č. paaiškino, kad ji jau miegojo, kai paskambino į duris. Su kaimynėmis J. ir S. atėję policijos pareigūnai prašė pakviesti sūnų R., po ko ji išėjo į gatvę, kur buvo dvi kompanijos. Vienoje jų buvo minėtos kaimynės su nepažįstamais dviem vaikinais ir mergina, o kitoje - jos marti G., sūnus R. ir jo draugas O. L.. Priėjusi prie sūnaus pastebėjo, kad jo galva kruvina. Kaimynės smarkiai rėkė bei isterikavo, o R. su O. buvo ramūs. Pareigūnai R. ir O. išsivežė į policijos komisariatą, kur buvo iškviestas greitosios pagalbos automobilis, kuris R. išvežė į Kauno klinikas (1 t., b. l. 66-67).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Š. paaiškino, kad 2017 metų rudenį, sutemus, jis su sugyventine E. M. važiavo iš E. tėvų, gyv. (duomenys neskelbtini), namų. Išvažiavus į gatvę pastebėjo gatve einančių apie 6 asmenų grupelę, tarpe kurių buvo tiek vyrų, tiek moterų. Jie ėjo E. tėvų namų kryptimi, gatvės viduriu, šūkaudami. Matė grupės priekyje ėjusį, beveik bėgusį, pliką vyriškį, apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, kuris rankoje turėjo ilgą pagalį, kurį, stabtelėjęs ir smūgiuodamas į savo kojos kelį, persilaužė į dvi dalis. Gatvė buvo apšviesta, be to buvo įjungtos ir automobilio trumposios šviesos. Automobilį vairavo E., todėl jis, sėdėdamas ant galinės sėdynės, sėdynės viduryje, galėjo netrukdomai stebėti, kas vyksta gatvėje. Jis matė, kaip vyriškis, perlaužtas pagalio dalis, pasiėmė į abi rankas ir rėkdamas nubėgo link Č. namo. Paskui jį nubėgo ir kiti gatve ėję asmenys. Pravažiuojant pro Č. namus, pastarųjų namo kieme, įvažiavime į namo kiemą, jis pastebėjo kelis asmenis, tačiau kas ten stovėjo ir keliese, jis negali pasakyti, nes buvo sukoncentravęs dėmesį į vyriškį, bėgantį su pagaliais rankose. Prašė E. sustoti ir leisti jam išlipti bei pasiaiškinti, kas vyksta, tačiau E. nesustojo. Kas po to vyko gatvėje ar Č. namo kieme, jis nematė ir nežino, taip pat nematė, kas ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo Č., kurį pažįsta iš matymo, su juo nebendrauja ir nėra geruose santykiuose (1 t., b. l. 170-171).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. paaiškino, kad 2017 metų rudenį, vėlai vakare, su sugyventiniu T. Š., automobiliu, važiavo namo iš savo tėvų, gyv. (duomenys neskelbtini), namų. Ji vairavo automobilį ir išvažiavusi iš tėvų namo kiemo į gatvę pastebėjo gatve, tėvų namų kryptimi, einančių žmonių grupelę, tarpe kurių buvo ir moterų, ir vyrų. Tarp ėjusių asmenų ji pažino J. ir jos dukra S., gyvenančias toje pačioje gatvėje. Matyta žmonių grupelė ėjo šūkaudami ir, kaip ji suprato, agresyviai nusiteikę. Liudytoja matė grupės priekyje ėjusį nepažįstamą vyriškį, kuris rankoje nešėsi ilgą medinį pagalį, kurį eidamas persilaužė pusiau, smūgiuodamas į savo kojos kelį. Tai jis padarė būdamas netoli R. Č. namo. Šį momentą ji labai gerai įsidėmėjo ir atsimena. Įvykio metu gatvė buvo apšviesta, be to buvo įjungtos ir jos vairuojamo automobilio trumposios šviesos, todėl matomumas buvo pakankamai geras. Pravažiuodama pro R. Č. namus, įvažiavime, pastebėjo stovintį R. ir jo žmoną. Ji nesustojo, o pagal matytą vaizdą susidarė nuomonę, kad jos matytas vyriškis, su pagaliu rankose, ir paskui jį ėjusi žmonių grupelė, ėjo į R. Č. namus. T. prašė sustoti, nes norėjo išlipti ir pasiaiškinti, kas vyksta, tačiau ji nestojo, nes T. buvo išgėręs, be to, nenorėjo kad jis kištųsi į kitų reikalus, tačiau pavažiavusi toliau sustojo ir paskambino pagalbos telefonu 112 pranešdama apie matytą vaizdą ir galimas muštynes. Operatorė ją informavo, jog jau gavo pranešimą ir į įvykio vietą vyksta policijos pareigūnai. Ji nematė, kas vyko R. Č. namo kieme ir nežino kas ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo R. Č.. Tiek R. Č., tiek J. ir S. ji pažįsta, tačiau su jais nebendrauja ir neturi jokių reikalų (1 t., b. l. 178-179).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. Č. paaiškino, kad apie 23-24 val., būdama savo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini)., išgirdo triukšmą lauke. Kadangi jos kambario vienas langas yra gatvės pusėje, todėl ji priėjo prie jo ir žiūrėjo, kas vyksta. Gatvę ir įvažiavimą į jų namo kiemą apšvietė gatvės žibintas, todėl ji matė, kaip jos anūką R. Č. pastūmė jai iš matymo pažįstamas vyriškis, gyvenantis su J., gyvenančios jų gatvėje, dukra. Pastumtas R. nugriuvo ant žemės, įvažiavime į jų namo kiemą, po ko vyriškis, pagaliu, kurį turėjo rankose, smūgiavo R. Į kurias kurias kūno vietas vyriškis smūgiavo R., ji nematė, bet jis R., pagaliu, sudavė ne vieną kartą. Ji daugiau žmonių nematė ir į lauką išėjusi nebuvo. Ji taip išsigando, to ką pamatė, kad negalėjo net šaukti ir neatsimena, kas vyko toliau. Namo R. parėjo praskelta galva. Po to, kai R. grįžo namo, jų namo kieme buvo vyriškis, pagaliu mušęs R., kartu su J. ir kitais jai nepažįstamais asmenimis. Ji atsidariusi langą, R. mušusiam vyriškiui sakė kaip taip galima daryti ir kad reikia kviesti policiją, į ką pastarasis atsakė " dar daugiau jam reikėjo duoti" (1 t., b. l. 182-183).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Viačeslavas Čirkovas paaiškino, kad 2017-09-22 dirbo pagal darbo grafiką, kai apie 23:30 val., iš budėtojo gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini), vykstančias muštynes. Atvykus nurodytu adresu, lauke, ant kelio, stovėjo dvi kompanijos asmenų. Vienoje kompanijoje buvo du jaunuoliai ir moteris, kaip vėliau nustatyta tai buvo R. Č. ir O. L.. Kitoje kompanijoje buvo pranešėja J. B., jos dukra S. S., M. C. ir G. Z.. R. Č. ir O. L. buvo neblaivūs, tačiau elgėsi ramiai ir geranoriškai bendravo. R. Č. buvo sužalotas, ant jo veido ir galvos matėsi sužalojimai. Vaikinai sakė, kad jie su merginomis yra kaimynai ir pažįstami, praeidinėjo gatve ir merginos būdamos kieme juos pačios pasikvietė į svečius. Siekdamas atskirti abi kompanijas, kad nekiltų dar vienas konfliktas, jis R. Č. ir O. L. liepė sėstis į tarnybinį automobilį, ką vaikinai ir padarė. Tuomet jis pradėjo bendrauti su merginomis. Viena iš merginų pasakojo, kad vaikinai brovėsi į namus, kita sakė, kad jie buvo kviesti, tačiau konfliktas kilo vėliau, dar kažkas sakė, kad vaikinų niekas nekvietė. Visų paaiškinimai skyrėsi, todėl vietoje nebuvo galima nustatyti tikslių įvykio aplinkybių. Jis nei ant vienos merginos nematė jokių akivaizdžių traumos požymių ar sužalojimų, tačiau nufotografavo S. S. ir G. Z. kūno vietas, kuriose jos nurodė esant sužalojimus. Į įvykio vietą atvažiavę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo merginas ir, pagal jų norą, išsivežė į Elektrėnų ligoninę detalesnei apžiūrai. R. Č. ir O. L. buvo pristatyti į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą, kur buvo iškviesti medikai, kurie po apžiūros R. Č. išsivežė į Kauno klinikas (1 t., b. l. 55-56).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B. paaiškino, kad 2017-09-22 po įvykusio konflikto jos namo kieme R. Č. ir O. L. pabėgo, o jie, t. y., ji, G. ir M. pastaruosius vijosi iki R. Č. namų. Matė, kaip R. Č. su O. L. parvertė M. C., vyrai grūmėsi, kol jų neišskyrė R. Č. žmona (1 t., b. l. 34, 37-39).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Z. paaiškino, kad 2017-09-22 po įvykusio konflikto R. Č. pabėgo iš S. namo kiemo. R. Č. nusivijo M. M. vydamasis R. Č. rankose nieko neturėjo. Ji paskui juos nebėgo, liko S. namo kieme. M. grįžo vienas, bet po to atėjo ir R. Č.. Jiems kalbant apie policijos iškvietimą, Č. ir L. pabėgo iš kiemo. Ji ir M. bėgo paskui Č. ir L. kad pastarieji nepasislėptų. Matė, kad abu vyrai nubėgo pas Č. į namus, užlipo į namo antrą aukštą. (1 t., b. l. 29-31).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu specialistas Ą. Sutkus paaiškino, kad specialisto išvadoje Nr. G 2746/2017(02) išvardinti sužalojimai R. Č. padaryti mažiausiai keturiais smūgiais, t. y. muštinė žaizda dešinio momens srityje padaryta vienu smūgiu, kietu buku daiktu, kas galėjo būti lazda ar panašus daiktas ar įrankis. Žaizdos dydis medicininėje dokumentacijoje nebuvo nurodytas, tačiau tai jog žaizda siūta ir siūlai išimti po 10 parų, leidžia teigti, jog žaizda buvo ne mažiau kaip 4-5 cm ilgio. Odos nubrozdinimai veide galėjo išsivystyti mažiausiai nuo dviejų poveikių, kietu buku ir briauną turinčiu daiktu. Poodinė kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje padaryta kietu buku daiktu, galimai ranka. Tik sužalojimas žaste galėjo būti padarytas savigynos metu bandant ranka prisidengti nuo suduodamų smūgių. (1 t., b. l. 191).

Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0011 R. Č. 2018-09-23, 00:11 val., nustatytas 2,13 promilių girtumas. M. C. 2018-09-23, 00:16 val., nustatytas 0,45 promilių girtumas (1 t., b. l. 77-78).

Specialisto išvadoje Nr. G2746/2017(02) nurodyta, kad R. Č. konstatuota muštinė žaizda dešinio momens srityje, odos nubrozdinimai dešinėje veido pusėje padaryti kietu buku briauną turinčiu daiktu ir galėjo būti padaryti suduodant pagaliu ar panašiai; poodinė kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl muštinės žaizdos viršugalvyje R. Č. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau dešimties parų. (1 t., b. l. 80-81).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra ties gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta ir nieko nepaimta (1 t., b. l. 105-109).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. Č. patvirtino savo duotus parodymus (1 t., b. l. 116-123). Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas T. Š. atpažino nuotraukoje pažymėtoje Nr. 3 esantį asmenį, t. y., vyriškį kurį savo apklausoje apibūdino kaip matytą 2017 m. rudenį, kuris perlaužtu pagaliu rankose nubėgo Č. namo kryptimi. Atpažinto asmens nuotrauka - M. C. (1 t., b. l. 173-176).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto įrašo matyti, kad 2017-09-22 23:35 val., E. M., telefonu, BPC pranešė apie muštynes vykstančias (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 16-21).

Teismas sprendžia, kad visiškas kaltinamojo M. C. pilnas prisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme ir visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. C. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017-09-22 apie 23:35 val., asmeninio konflikto metu, ties įvažiavimu į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą, mediniu pagaliu, ne mažiau kaip keturis kartus, smūgiavo R. Č. į įvairias kūno vietas, dėl muštinės žaizdos dešinio momens srityje, odos nubrozdinimų dešinėje veido pusėje ir poodinės kraujosruvos kairio žasto išoriniame paviršiuje padarydamas nukentėjusiajam R. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas tokius kaltinamojo M. C. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Vertinant kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju galimybę būtina įvertinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytus pagrindus ir sąlygas šio baudžiamosios teisės instituto taikymui šioje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis M. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, dėl ko nukentėjusysis atsisakė byloje pareikšto civilinio ieškinio, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų daugiau nebereiškia (2 t, b. l. 113, 114).

Kaltinamojo M. C. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. C. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis M. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju šioje byloje, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Procesas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas, kadangi kaltinamasis savanoriškai atlygino patirtą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Byloje pareikštas 102 eurų 37 centų civilinis ieškinys už R. Č. gydymą Valstybinės ligonių kasos naudai. Iš byloje pateikto mokėjimo pavedimo matyti, kad kaltinamasis M. C. atlygino pareikštą civilinį ieškinį (2. t, b. l. 115).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

M. C. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Išaiškinti M. C., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl nukentėjusiojo R. Č. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis