Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-828-485/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
2A-828-485/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
UAB „Nemuno vaistinė“
Civilinė byla Nr. 2A-828-485/2012;
Pirmos instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė;
procesinio sprendimo kategorijos 11.9.1; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19648-638/2011 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei UAB „Nemuno vaistinė“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 2-7) prašė pripažinti ieškovės atleidimą iš atsakovės farmacinės veiklos ir audito vadovo pareigų neteisėtu, į darbą negrąžinti, priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, penkių mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog nuo 1996 metų dirbo A. B. individualioje įmonėje, kuri vėliau buvo reorganizuota į UAB „Mauda“, pastaroji buvo reorganizuota į UAB „Nemuno vaistinė“. Atsakovės generalinė direktorė 2011-08-31 pasikvietė ieškovę, pateikė pasirašyti paruoštą šalių susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 125 str. Ieškovė, gavusi tokį pasiūlymą, buvo užklupta netikėtai, susinervino, negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos, todėl pasirašė susitarimą. Vėliau, 2011-09-06, ieškovė raštu kreipėsi į darbdavį, nurodydama, kad atšaukia savo sutikimą nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 125 str., tačiau atsakovė 2011-09-23 atleido ieškovę iš darbo šalių susitarimu. Ieškovė nurodo, kad susitarimą pasirašė suklydusi, neturėjo jokio ketinimo ir noro nutraukti darbo sutartį, dirbo visada gerai, jokių drausminių nuobaudų neturėjo, jokių pretenzijų dėl darbo kokybės jai nebuvo reiškiama.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu (t. 2, b. l. 90-92) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 3 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, jog ieškovė dirbo UAB „Nemuno vaistinė“ farmacinės veiklos ir audito vadove. 2011-08-31 atsakovės generalinė direktorė A. B. ir ieškovė V. M. pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 705 nutraukimo šalių susitarimu pagal LR DK 125 str. Šalys susitarė, kad darbo sutartis su ieškove bus nutraukta nuo 2011-09-23, ieškovei bus sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, su ieškove bus atsiskaityta paskutinę darbo dieną. Ieškovė pasirašė, kad pasiūlymą gavo, ir tą pačią dieną pasirašė, kad su pasiūlymu sutinka. Ieškovė 2011-09-06 parašė atsakovei, kad ji atšaukia savo sutikimą, duotą 2011-08-31, siūlo iš naujo tartis dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, konkrečiai dėl išeitinės išmokos, tačiau atsakovė 2011-09-23 įsakymu Nr. IS-11-1548 atleido ieškovę iš darbo. Atsakovė paruošė darbo sutarties nutraukimo pasiūlymą, kuriame numatė ieškovei galimybę pareikšti savo valią dėl sutarties nutraukimo per septynių dienų terminą, tačiau ieškovė tokia teise nepasinaudojo, nes tą pačią dieną pasirašė, kad sutinka su pasiūlymu. Ieškovė ir jos atstovė teigė, kad šiuo atveju turi būti taikoma analogija su DK 127 str. 4 d., t.y. darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Teismas nurodė, jog DK 125 str. straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir šalių susitarimo procedūrą. Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį darbo sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu; sutarusios nutraukti sutartį šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo; susitarimu numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (dėl kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Darbo sutarties šalims sudarius raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų yra pasibaigę, todėl toks susitarimas šalims įgyja įstatymo galią ir turi būti vykdomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-489/2005 išaiškinta, kad DK 125 straipsnis bei DK 127 straipsnis nustato skirtingus darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir natūralu, kad skirtingus darbo sutarties nutraukimo pagrindus DK reglamentuoja skirtingai. Pagal DK 9 straipsnio 1 dalį įstatymo analogija taikoma tada, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį. Esant DK 125 straipsniui, negalima pripažinti, kad DK nėra tiesioginės teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu teisinį santykį. Tai, kad DK 125 straipsnis nenumato darbo sutarties šalių, sudariusių raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, teisės atšaukti savo valią, išreikštą susitarime, negali būti vertinama kaip įstatymo spraga. Dėl to darytina išvada, kad nutraukiant darbo sutartį pagal DK 125 straipsnį šalių susitarimu, DK 127 straipsnio 4 dalis pagal analogiją netaikytina. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos pasirašytas sutikimas neatitiko jos valios, išreikštos 2011-08-31. Nenustatyta, kad ieškovei būtų buvęs daromas spaudimas, apribota jos laisvė, suvaržyta galimybė apmąstyti ir įvertinti savo veiksmų reikšmę, pasekmes. Įvertinant, kad ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, pagal savo pareigų pobūdį buvo atsakinga už visos įmonės trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, įvairios trukmės planus, turėjo kompetenciją teikti pasiūlymus įmonės vadovybei dėl farmacinės veiklos ir audito padalinio rodiklių, jai buvo priskirti platūs įgaliojimai kontroliuojant ir organizuojant įmonės darbą ( Pareiginiai nuostatai, t.1, b.l.51-53), teismas sprendė, jog ieškovė buvo pakankamai informuota ir savarankiška priimdama sprendimus tiek dėl visos įmonės veiklos, tiek ir dėl savo pačios veiklos. Ta aplinkybė, kad ieškovė darbe buvo vertinama tik teigiamai, jai buvo reiškiamos padėkos, turėjo tik padėti ieškovei nepasiduoti jokiam jos atžvilgiu daromam spaudimui dėl darbo sutarties nutraukimo. Kita vertus, jeigu buvo taip, kaip sako atsakovės atstovai, kad ieškovės darbo rodikliai paskutiniu metu pasidarė ne tokie geri, tai galimas dalykas, kad ieškovė pati pasirinko variantą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nenorėdama, kad būtų atliekamas jos darbo įvertinimas drausmine tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 93-100) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

teismas pažeidė proceso lygiateisiškumo bei žodiškumo principus, kadangi teismo posėdyje ginčą nagrinėjo ieškovei nedalyvaujant;teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, kadangi ieškovės 2011-08-31 pasirašytą dokumentą laikė pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo ir neįvertino ieškovės pozicijos, jog ji šio dokumento tokiu pasiūlymu nelaikiusi, o darbo sutarties nutraukimo pasiūlymas, kaip atskiras dokumentas ar pasiūlymas jai nebuvo pateiktas;teismas neteisingai aiškino DK 125 str. ir nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi teismas nevertino ieškovės valios nutraukti darbo sutartį nebuvimo bei 2011-08-31 Susitarimo (pasiūlymo) nutraukti darbo sutartį pasirašymui įtakos turėjusias tikrąsias aplinkybes. Ieškovė teigia, jog ji savo pareigas vykdė gerai, darbas jai patiko ir ji neketino jo keisti, o tai patvirtina, kad nebuvo aplinkybių, dėl kurių būtų susiformavusi jos valia nutraukti darbo sutartį. Ieškovė 2011 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio metu buvo apkaltinta „Akropolio piniginių čekių“ vagyste, ir jos parašas ant Susitarimo nutraukti darbo sutartį Nr. 705 šalių susitarimu buvo išgautas naudojant psichologinę prievartą, ieškovei patiriant spaudimą ir negalint įvertinti pasirašomo dokumento reikšmės;teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė pažeidė DK 125 str. nustatytas procedūras, kadangi realiai tarp šalių nevyko derybos, todėl atsakovė negalėjo pateikti pasirašyti vieną dokumentą, kuriame sutampa pasiūlymas ir susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu - dokumentai turėjo būti atskiri, suteikiant ieškovei tarp jų 7 dienų terminą apsisprendimui. Dėl psichologinės prievartos ir šoko ieškovė 2011-08-31 buvo priversta pasirašyti susitarimą, ieškovei po 7 dienų apsigalvojus, atsakovė jokių derybų nebevedė ir atleido ieškovę iš pareigų;teismas sprendime klaidingai nurodė, jog ieškovė rėmėsi teisės analogija su DK 127 str. 4 d., kai tuo tarpu ieškovė teisės analogija nesivadovavo, o tik šiaip septynių dienų laikotarpyje nuo 2011-08-31 atsakovei nurodė nesutinkanti su darbo sutarties nutraukimu susitarime nurodytomis sąlygomis;teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią pareiga įrodyti darbuotojo valią nutraukti darbo sutartį tenka darbdaviui;teismas pažeidė CPK nuostatas dėl aktyvaus teismo vaidmens darbo bylose, nes rėmėsi ieškovės išsilavinimu ir užimtų pareigų pobūdžiu, tačiau nevertino, kad ieškovė teisinio darbo nedirbo, o netikėtoje situacijoje ir esant tokiai agresyviai darbdavio pozicijai, neturėjo galimybės susipažinti su jai pateiktu susitarimu ir įvertinti jo pasekmes.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 103-115) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo gali sutapti viename dokumente. LR DK 125 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, kad darbo sutarties šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo turi būti surašytas kaip atskiras dokumentas, svarbu tik tai, kad susitarimas būtų išreikštas raštu ir jame būtų išreikšta darbo sutarties šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų. Dispozityvumo principas darbo teisėje reiškia, kad šalys turi teisę susitarti dėl kompensacijos dydžio ir jos išmokėjimo terminų; tai gali būti pasiekiama derybų metu; darbdavys gali siūlyti arba nesiūlyti kompensaciją, o darbuotojas gali jos reikalauti arba ne;ieškovės argumentai apie jos puikius darbo rezultatus neatitinka tikrovės. Byloje yra surinkti duomenys apie tai, kad srityse, už kurias buvo atsakinga ieškovė buvo nustatyta pažeidimų, savo atsakomybę už tuos pažeidimus pripažino pati V. M. dar gerokai iki ginčo pradžios, tačiau darbo trūkumai kartojosi;ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės veiksmų, kai ieškovė buvo apkaltinta vagyste yra naujai nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. CPK 306 str. 2 d. nurodo, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; ieškovė neįrodė, jog pasirašant susitarimą, ieškovei buvo daromas psichologinis spaudimas, tai patvirtina byloje surinkti duomenys bei pačios ieškovės parodymai;ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė procesinio lygiateisiškumo bei žodiškumo principus, kadangi ieškovė asmeniškai dalyvavo 2011-11-21 parengiamajame posėdyje, kuriame davė išsamius paaiškinimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų vertinimo. Ieškovei klausimus uždavė ne tik teismas ir atsakovės atstovai, bet taip pat ir ieškovės advokatė, todėl laikytina, kad ieškovė paaiškino apie visas su ginču susijusias aplinkybes. Be to, teismo posėdyje ieškovę atstovavo jos atstovė, todėl laikytina, kad savo teisę dalyvauti teismo posėdyje ieškovė įgyvendino (ir buvo išklausyta) per savo atstovę;nors ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, neatsižvelgdamas į tai, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo sutarties šalis, kuri turi būti ginama vadovaujantis teisingumo principu, atsakovė pažymi, jog darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, galimybės byloje įrodinėti savo tiesą nėra prastesnės nei darbdavio. Atitinkamai, teismas neturi pareigos ir teisės nukrypti nuo procesinio nešališkumo pareigos ir ginti darbuotojo interesus daugiau, nei trys konkrečios teisės, numatytos CPK 414 str.;ieškovės argumentai dėl aktyvaus teismo vaidmens byloje yra nepagrįsti, kadangi CPK 414 str. įtvirtintas aktyvaus teismo vaidmens modelis, kuriuo remiasi apeliantė, reiškia tris konkrečias teismui suteiktas galimybes: teisę rinkti papildomus su ginču susijusius įrodymus, teisę įtraukti papildomą atsakovą, jeigu darbuotojo pasirinktas atsakovas netinkamas ir teisę viršyti pareikštus reikalavimus. CPK 414 str. nesuteikia teismui teisės būti aktyviu vienos iš šalių naudai. Taip pat ši norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę nukrypti nuo bendrosios įrodytumo taisyklės, pagal kurią civiliniame procese įrodyta laikoma tai, kas, pagal byloje surinktą medžiagą, yra labiau tikėtina, nei netikėtina (nepriklausomai, kuriai proceso šaliai tai yra palanku).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ieškovė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų pakanka įvertinti bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Byloje keliamas klausimas dėl ieškovės atleidimo iš darbo DK 125 straipsnio pagrindu teisėtumo bei pagrįstumo. LR DK 125 straipsnyje įtvirtintas darbo teisinių santykių pasibaigimo pagrindas – darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu – labiausiai atitinka sutartinį darbo santykių pobūdį, nes darbo teisinius santykius nutraukiančios šalys gali suderinti savo interesus. Tačiau darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas tik tada, jeigu šalių susitarimas nutraukti darbo santykius šiuo pagrindu atitinka tikrąją jų valią. Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai, teisės normos, reglamentuojančios darbo teisių įgyvendinimą ir gynimą, be kitų, įtvirtina ir darbo teisės subjektų lygybės, laisvės pasirinkti darbą principus, pareigą veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nustato draudimą piktnaudžiauti savo teise (LR DK 2, 35 straipsniai). Darbo sutartis negali būti laikoma nutraukta šalių suderinta valia, jeigu viena iš sutarties šalių primeta savo valią kitai šaliai. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime nustatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. Š. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-290/2005, pažymėjo, kad šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir pasekmes. Įstatyme nenustatyta atvejų, kuriais darbo sutartis negali būti nutraukta šalių susitarimu, t. y. įstatyme šalių valia nutraukti darbo sutartį susitarimu neribojama. Tačiau įstatyme nustatyta darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarka, kurios turi laikytis darbo teisinių santykių šalys tam, kad, sudarydamos tokį susitarimą, suderintų savo interesus ir išreikštų jame tikrąją savo valią, be to, išvengtų ateityje teisminių ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog 2011-08-31 atsakovės generalinė direktorė A. B. ir ieškovė pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 705 nutraukimo šalių susitarimu pagal LR DK 125 str. Pasiūlyme nutraukti darbo sutartį buvo nustatytas 7 dienų terminas, per kurį ieškovė galėjo pareikšti savo valią, tačiau ieškovė tą pačią dieną pasirašė, kad sutinka su pasiūlymu. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės atleidimas iš darbo, vadovaujantis LR DK 125 straipsniu, buvo teisėtas, todėl yra galiojantis. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog toks pasiūlymas neatitinka LR DK 125 str. prasmės, ieškovei turėjo būti pateikti du dokumentai, t.y. pasiūlymas nutraukti darbo sutartį, su išdėstytomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis bei susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Be to, ieškovė nurodo, jog nesuprato Susitarimo pasirašymo pasekmių, o atsakovės vadovė prieš ją naudojo psichologinį spaudimą. Tokius argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais bei neįrodytais. Kolegija pažymi, jog teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog LR DK 125 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, jog darbo sutarties šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo turi būti surašytas kaip atskiras dokumentas, t.y. pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo gali sutapti viename dokumente. Pabrėžiama, jog esminis reikalavimas yra tai, jog susitarimas būtų išreikštas raštu ir jame būtų išreikšta darbo sutarties šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovei pateiktas pasirašyti Susitarimas atitinka LR DK 125 straipsnio prasmę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog toks pasiūlymo bei susitarimo patvirtinimas prieštarautų LR DK 125 straipsnyje nustatytai darbo sutarties nutraukimo procedūrai. Taigi, darbo sutarties šalims sudarius raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų yra pasibaigę, todėl toks susitarimas šalims įgyja įstatymo galią, todėl turi būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė Susitarime pažymėjo su pasiūlymu sutinka bei grafose „Pasiūlymą gavau:“ bei „Darbuotojo atsakymas:“ savo sutikimą patvirtino parašu. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pasirašant minėtą Susitarimą prieš ją buvo naudojamas psichologinis smurtas, o dėl netikėto pasiūlymo ieškovė nesuprato ką pasirašo. Pažymėtina, jog byloje esantys pačios ieškovės paaiškinimai suteikia prielaidas abejoti šiais ieškovės argumentais, kadangi, kaip byloje nustatyta, ieškovė buvo viena iš vadovaujančias pareigas einančių atsakovės įmonėje asmenų, derybos dėl darbo sutarties nutraukimo vyko ieškovei pažįstamoje aplinkoje, t. y. patalpose, kuriose vykdavo atsakovės darbuotojų susirinkimai ir kuriuose dalyvaudavo ir ieškovė. Taip pat pažymėtina, jog ieškovei buvo sudarytos sąlygos susipažinti su jos atleidimą iš darbo reglamentuojančiomis DK nuostatomis. Tai reiškia, jog darbdavys nenaudojo apgaulės, sudarė ieškovei sąlygas susipažinti su teisės norminiais aktais, suteikė ieškovei terminą apmąstyti pasiūlymą. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė patvirtino, kad tik vėliau ėmė kalbėti apie patirtą stresą atleidimo iš darbo metu, kodėl taip elgėsi, ieškovė teismui paaiškinti negalėjo (t. 1, b. l. 164). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog būtų nustatyti kokie nors ieškovės valios išraiškos trūkumai pasirašant susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Taip pat ieškovė patvirtino, jog iš esmės su atleidimu iš užimamų pareigų sutiko, tačiau jos netenkino sąlyga, jog darbdavys jai nepasiūlė išeitinės kompensacijos. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, gavusi atsakovės parengtą susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, kuriame buvo aptartos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, turėjo galimybę įvertinti atsakovės siūlomas sąlygas ir, nesutikdama su siūlomomis sąlygomis, nepasirašyti tokio susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Ieškovė galėjo suvokti jai siūlomas darbo sutarties nutraukimo sąlygas, kadangi jai pateikto pasirašyti susitarimo turinys buvo aiškus ir suprantamas. Be to, iš 2011-11-21 teismo posėdžio protokolo turinio matyti, jog atsakovė stengėsi nagrinėjamą bylą baigti taikiai, teikė ieškovei pasiūlymą dėl 3 mėn. išeitinės kompensacijos išmokėjimo, ieškovės atstovė šį faktą patvirtino, tačiau ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko. Byloje esamų rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę apsvarstyti atsakovės pateiktą pasiūlymą, turėjo galimybę nepasirašyti pateikto susitarimo, tačiau išreiškė savo valią ir šiuos dokumentus pasirašė. Taigi, kai darbo santykių šalys pasirašo susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, laikytina, kad darbuotojas sutiko su darbo sutarties nutraukimu ir darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas.

Nors ieškovė apeliaciniame skunde išdėstė nuomonę, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi teismas nevertino ieškovės valios nutraukti darbo sutartį nebuvimo, be to, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią pareiga įrodyti darbuotojo valią nutraukti darbo sutartį tenka darbdaviui, kolegija su tokia išvada nesutinka. Kolegija pažymi, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-293/2005, 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-952/2003 ir 2003-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2003, nepagrįsti, nes kasacinio teismo išaiškinimai gali būti taikomi tik tose bylose, kurių ratio decidendi sutampa, o ieškovės įvardytų ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi skiriasi. Ieškovės minimoje byloje Nr. 3K-7-293/2005 buvo nustatyta, jog atleidžiamam darbuotojui nebuvo pateiktas rašytinis pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, t.y. šalių derybos dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnį prasidėjo ir vyko nesant atsakovo rašytinio pasiūlymo, todėl ši byla negali būti tapatinama su nagrinėjamu atveju. Tas pat pasakytina ir apie ieškovės nurodytas civilines bylas Nr. 3K-3-952/2003 ir 3K-7-4/2003, kadangi šiose bylose buvo nagrinėjamas klausimas dėl darbo santykių pasibaigimo suėjus terminui, nustatytam terminuotoje darbo sutartyje.

Ieškovė apeliaciniame skunde kelia procesinio pobūdžio klausimus dėl pažeidimų, kuriuos neva padarė pirmosios instancijos teismas, t.y. ieškovė nurodo, jog teismas pažeidė proceso lygiateisiškumo bei žodiškumo principus, kadangi teismo posėdyje ginčą nagrinėjo ieškovei nedalyvaujant, taip pat teismas pažeidė CPK nuostatas dėl aktyvaus teismo vaidmens darbo bylose, nes rėmėsi ieškovės išsilavinimu ir užimtų pareigų pobūdžiu, tačiau nevertino, kad ieškovė teisinio darbo nedirbo, o netikėtoje situacijoje ir esant tokiai agresyviai darbdavio pozicijai, neturėjo galimybės susipažinti su jai pateiktu susitarimu ir įvertinti jo pasekmes. Kolegija šiuos ieškovės argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovė davė parodymus teismui, atsakė į teismo bei priešingos šalies jai užduotus klausimus, ieškovę viso proceso metu teisme atstovavo advokatė, todėl teigti, jog ieškovė byloje liko neišklausyta pagrindo nėra. Taip pat nesutiktina, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjant šią bylą. Detaliai susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog teismas sudarė šalims galimybes teikti jų prašymus ir atsikirtimus patvirtinančius įrodymus, teismas išsamiai juos vertino bei dėl jų pasisakė, todėl teigti, jog teismas nebuvo pakankamai aktyvus byloje taip pat pagrindo nėra.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai yra nereikšmingi, todėl dėl jų kolegija plačiau nepasisako.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas LR DK teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, spręstina dėl atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 110,39 Lt bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio pirmoji dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į patį ginčą, pateiktų dokumentų kiekį, atstovavimą teismo posėdžiuose, ginčo sudėtingumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4/2007). Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovas ruošė vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į apeliacinį skundą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atsižvelgiant į tai, jog byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalių atstovai teismo posėdžiuose nedalyvavo, taip pat į bylos pobūdį bei sudėtingumą, teismas priteisia atsakovei iš ieškovės 1 500 Lt išlaidas, advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Nemuno vaistinė“ (į. k. 134778482) iš ieškovės V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimondas BuzelisGintautas KoriaginasAlgirdas Remeika