Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. V. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažinta kalta ir jai paskirtos bausmės:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimas dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p. paskirtos bausmės už sunkų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą subendrintos apėmimo būdu ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš J. P. A. V. 307, 35 Lt (trys šimtai septyni litai 35 ct) turtinei žalai ir 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteista už tai, kad ji 2011 m. kovo 17 d. apie 16 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje – bare, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Anykščių r., įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliai prikibo prie A. V. ir kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą stikliniu bokalu smogė jam į galvą, padarydama jam kraujo išsiliejimą virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės smilkininės ir dešinės momeninės skilčių srityse, abiejų smegenų pusrutulių sumušimą, kraujo išsiliejimą IV-ame smegenų skilvelyje, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, užsitęsusia smegenų koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (pavojingomis gyvybei būklėmis), kairio smilkinkaulio lūžį, kas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą.

A. V. skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį, prašo nuosprendį pakeisti - J. P. pagal BK 135 str. 1 d. paskirti ne mažesnę nei penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, tenkinti jo civilini ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jam iš J. P. 120 000 Lt.

Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė advokatė bei prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai dėl per švelnios bausmės J. P. paskyrimo yra iš dalies teisingi. Teisėjų kolegija sutinka, jog J. P. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė už sunkų sveikatos sutrikdymą bei subendrinta bausmė yra aiškiai per švelnios. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepakankamai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo kriterijus ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 2 p.).

BK 41 str. nustatyta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę teismas turi vadovautis šiais tikslais ir skirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė pasiekti nurodytus tikslus.

BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 61 str. 1 ir 2 d. nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė baudžiamojo įstatymo nuostatas, apibūdinančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.), tačiau skirdamas bausmę J. P. už sunkesnį nusikaltimą bausmių skyrimo taisyklėmis vadovavosi netinkamai.

Skirdamas bausmes J. P. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog J. P. padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai, J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Vertindamas J. P. asmenybę teismas atsižvelgė į tai, kad ji neteista, bausta administracine tvarka, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta, charakterizuojama neigiamai. Teismas nurodė, kad nustatydamas bausmės trukmę atsižvelgia į tai, kad J. P. nusikalto pirmą kartą. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos bausmės paskyrimo sprendimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį už sunkesnįjį nusikaltimą, iš esmės išskirtinę, dominuojančią reikšmę suteikė nuteistosios asmenybę apibūdinančiai aplinkybei, jog ji nusikalto pirmą kartą, tačiau į kitas jos asmenybę neigiamai apibūdinančias bei bausmei skirti reikšmingas aplinkybes atsižvelgė nepakankamai, jų neįvertino. Kolegija pažymi, kad teismas pakankamai neįvertino padaryto sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnio. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, už sunkų sveikatos sutrikdymą J. P. paskirdamas mažesnę, negu bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, jos tinkamai neindividualizavo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą individualizuojant bausmę visoms BK 54 str. 2 d. nurodytoms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė.

J. P. padaryta veika sukėlė didelę žalą nukentėjusiojo sveikatai. Nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtos sunkios galvos smegenų traumos nukentėjusiajam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ( b. l. 176 ). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nusikaltimas padarytas dėl mažareikšmės priežasties – nukentėjusiajam paprašius J. P. netriukšmauti, ši jam smogė bokalu per galvą. J. P. nukentėjusiajam daiktu sudavė smūgį į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą. Ji nusikalto tyčia ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Paminėtos aplinkybės rodo didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį, o tuo pačiu turi reikšmės sprendžiant bausmės dydžio klausimą. Nors J. P. neteista, tačiau charakterizuojama neigiamai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. P. nedirba, iš gyvenamosios vietos seniūnijos pateiktos J. P. charakteristikos matyti, kad ji nesistengia turėti pragyvenimo šaltinio, nuolat lankosi prie alaus barų, apsvaigusi nuo alkoholio tampa ūmaus būdo, konfliktuojanti, jos vaikams nustatyta nuolatinė globa ( b. l. 85), J. P. ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ir už girto pasirodymą viešoje vietoje ( b. l. 77). Byloje nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistosios apsvaigimą nuo alkoholio nuosprendį priėmęs teismas teisingai pripažino kaip jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimams padaryti. Kolegija daro išvadą, kad skirdamas bausmę J. P. už sunkų sveikatos sutrikdymą teismas tinkamai neatsižvelgė į BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių visumą, tų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl už sunkų sveikatos sutrikdymą paskirtą artimą minimaliai baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę teisėjų kolegija laiko aiškiai per švelnia ir ją sugriežtina. Tenkinant nukentėjusiojo apeliacinį skundą iš dalies ir sugriežtinant bausmę už vieną nusikalstamą veiką, iš naujo paskiriama subendrinta bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiojo apeliacinio skundo prašymas priteisti jam didesnį neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistosios yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegiją daro išvadą, kad teismo priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kartu kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.).

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, nurodė, kad vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tačiau kolegija daro išvadą, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį bei sveikatos sutrikdymo padarinius, sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, taip pat teismų praktikoje taikomus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašiais atvejais.

J. P. nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. buvo padaryta sunki galvos trauma, dėl kurios jis buvo pavojingoje gyvybei būklėje bei patyrė dvi operacijas ( b. l. 20-21). Dėl patirtos traumos ir sudėtingo gydymo jis neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus išgyvenimus. A. V. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ( b. l. 176) ir jam yra reikalinga kito asmens pagalba. A. V. paaiškino, kad po patirtos traumos jį ištinka epilepsijos priepuoliai, jis vartoja vaistus, jaučia galvos svaigimą, ateityje bus operuojamas. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta žala išties didelė, todėl 10 000 litų suma nelaikytina teisingu žalos už patirtus išgyvenimus dėl sveikatos sužalojimo atlyginimu ir neatitinka teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio paprasto sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neturtinė žala įvertintina didesne suma, nei nustatė pirmosios instancijos teismas - neturtinės žalos dydis nustatytinas 25 000 litų. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia suma atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.,

nusprendžia:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti:

J. P. pagal BK 135 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 3 (trejų) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šią bausmę bei skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir J. P. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistosios J. P. priteistą nukentėjusiajam A. V. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 25000 ( dvidešimt penkių tūkstančių ) litų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.