Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB), tretiesiems asmenims R. B., BUAB „Kamintra“, BUAB „Kamintro investicija“ dėl prievolės pripažinimo asmenine ieškovės sutuoktinio prievole arba sandorio dalies pripažinimo negaliojančia dėl tyčinės banko apgaulės arba sandorio dalies pripažinimo negaliojančia dėl banko veiksmų/neveikimo sąlygoto ieškovės suklydimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš ieškinio ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2413-656/2011 pagal ieškovo Nordea Bank Finland PLC (AB), veikiančio per NORDEA Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams R. B., L. B., G. B., BUAB „Kamintras“ dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo BUAB „Kamintras“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, priešieškinį ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – UAB „Kamintro investicija“, 2011 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas minėtu sprendimu be kitų patenkintų ieškovo reikalavimų priteisė ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, solidariai iš atsakovų R. B., L. B. ir BUAB „Kamintras“ 1 127 418,55 Lt skolos; priteisė solidariai iš atsakovų R. B. ir L. B. ieškovui 34 951 712,83 Lt skolos bei palūkanas už priteistą sumą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų R. B., L. B. ir G. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo, 2014 m. sausio 9 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė, tačiau panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria 1 127 418,55 Lt skolos priteista iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kamintros“ iš šioje dalyje bylą nutraukė. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės L. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutarties. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) sustabdyti ieškovės bankroto bylos Nr. 2FB-10123-728/2014 procedūras ir nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal šį ieškovės ieškinį; 2) pripažinti prievolę, kylančią iš 2006 m. lapkričio 7 d. Laidavimo sutarties Nr. LKS 06/11/04/ ir 2007 m. spalio 25 d. Papildomo susitarimo prie Laidavimo sutarties Nr. LKSP 07/10/19 asmenine R. B. prievole; 3) netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti 2006 m. lapkričio 7 d. Laidavimo sutarties Nr. LKS 06/11/04 dalį, kurioje numatyta, jog L. B. sutinka, kad jos sutuoktinis R. B. sudarytų šią laidavimo sutartį, negaliojančiomis CK 1.91 str. pagrindu dėl sudarymo Nordea bankui tyčia panaudojant apgaulę; 4) nustačius, jog Nordea banko veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 str. „Kreditinis sukčiavimas“, požymių, be atskiro prašymo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo Nordea banko atžvilgiu pradėjimo; 5) netenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimo, pripažinti 2006 m. lapkričio 7 d. Laidavimo sutarties Nr. LKS 06/11/04 dalį, kurioje numatyta, jog L. B. sutinka, kad jos sutuoktinis R. B. sudarytų šią laidavimo sutartį, taip pat 2007 m. spalio 25 d. Papildomo susitarimo prie Laidavimo sutarties Nr. LKSP 07/10/19 dalį, kurioje numatyta, jog L. B. sutinka, kad jos sutuoktinis R. B. sudarytų šią laidavimo sutartį, negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu dėl jų sudarymo Nordea bankui suklaidinus Ieškovę 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 7) ieškinį patenkinus nutraukti ieškovei iškeltą bankroto bylą Nr. 2FB-10123-728/2014 dėl skolų neturėjimo. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teismą, nurodydamas, kad minėtu ieškiniu yra bandoma ginčyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, o toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens ieškinys turi būti besąlygiškai priimamas ir pagal jį turi būti iškeliama civilinė byla. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, t. y. ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, kadangi ieškiniu yra bandoma ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmos instancijos teismo išvada sutikti neįžvelgia jokio teisinio pagrindo.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas tiesiogiai susijęs su viena iš procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidų – ieškinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo pagrindu būtina ieškinį atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdu, jog ginčas dėl prievolės pripažinimo asmenine sutuoktinio prievole arba dėl sandorio ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu priklauso būtent teismo kompetencijai, o tai, kad šioje byloje galimai bus nustatytos tokios aplinkybės, kurios sąlygos proceso atnaujinimą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2413-656/2011, negali būti pagrindu išvadai, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, solidariai iš atsakovų R. B., L. B. ir BUAB „Kamintras“ buvo priteista 1 127 418,55 Lt skolos bei solidariai iš atsakovų R. B. ir L. B. priteista 34 951 712,83 Lt skolos bei palūkanų už priteistą sumą. Iš pareikštame ieškinyje suformuluotų reikalavimų matyti, kad šiuo ieškiniu yra siekiama pripažinti prievolę, kylančią iš laidavimo sutarties, kurios pagrindu buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2413-656/2011, asmenine sutuoktinio prievole, o, netenkinus šio reikalavimo, yra prašoma pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutarties ir papildomo susitarimo prie laidavimo sutarties dalis, kuriomis L. B. sutinka, jog jos sutuoktinis sudarytų laidavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktame ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, t.y. kad iš R. B. sudarytos laidavimo sutarties kylanti prievolė yra asmeninė sutuoktinio prievolė, kad prievolę L. B. sąlygojo tyčinė banko apgaulė, kad ieškovės suklydimą dėl sandorio lėmė nesąžiningi banko veiksmai, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2413-656/2011, nebuvo nagrinėjamos ir dėl jų nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Visa tai įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę galimai pažeistas savo teises ginti teismine tvarka, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.

Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pažeidė proceso teisės normas, padarė neteisingas išvadas dėl pateikto ieškinio nenagrinėtinumo teisme, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti, o ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.