- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- ATP-1172-485/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00606-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu E. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir už šį pažeidimą jam skirta 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
E. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2014 m. birželio 17 d., 23 val. 29 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdomas nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, jos nesustabdė ir nuvažiavo, tuo pažeidė KET 17 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
E. V. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas iš esmės rėmėsi tik policijos pareigūnės L. R. paaiškinimais bei kitais jos surašytais dokumentais. Tuo pačiu, teismas, apelianto tėvo parodymais nesirėmė (t. y. tuo, kad pareigūnė nebuvo priėjusi prie automobilio ir netikrino variklio dangčio šilumos), juos vertino kritiškai ir tuo, mano įsitikinimu, išreiškė savo šališkumą ir patvirtino, kad policijos pareigūnai, siekdami savo tikslų, gali pasielgti nesąžiningai ir nepagrįstai jį kaltinti nepaklusimu teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Apeliantas mano, kad pilnai tikėti policijos pareigūnės nurodytomis įvykio aplinkybės, kurios su jo nurodytomis aplinkybėmis jokiu būdu ir negali sutapti, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisėto pagrindo. Mano, kad teismui papildomai iš Kėdainių rajono PK budinčios dalies ar per policijos pareigūnų vadovybę išsireikalavimus duomenis apie jų 2014-06-17 atliktą darbą (pranešimai apie stabdomas transporto priemones, patruliavimo maršrutas, jo apvažiavimo grafikas, darbo ataskaitos) būtų patvirtinę, kad jų nurodytu laiku, jie atlikinėjo visai kitą darbą, o ne užfiksavo E. V. tariamai pažeidus kokius nors reikalavimus, t. y. nepaklusimu sustabdyti transporto priemonę. Juo labiau turėjo sukelti abejonių ir tai, kad liudytoja L. R. nurodė, kad apie apelianto tariamai stabdytą automobilį buvo pranešta budinčiajai daliai tik mobiliu telefonu, o ne įprastu būdu - per raciją. Apelianto manymu tokia informacija iš vis nėra registruota. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareigūnai tikrai iš 50 m. atstumo galėjo pastebėti tik galimą automobilio įsukimą į tą kiemą o ne tariamą E. V. išlipimą iš automobilio, jo užrakinimą bei nuėjimą už namo, nes prie gyvenamojo namo bei prie kaimyninių namų yra pakankamai aukštos gyvatvorės, namai bei kiti pastatai, yra pastatyti pakankamai arti viena kitos.
Apeliantas teigia, jog teismui buvo būtina atkreipti dėmesį į tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra tapatūs. Kaip žinoma, kiekvienas žmogus tiek kalboje, tiek rašyboje naudoja skirtingus išsireiškimus, žodžių junginius ir pan. Tarnybiniai pranešimai buvo surašyti vienodai tik tam, kad apeliantas nepagrįstai būtų kaltinamas nepaklusimu policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į E. V. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK viršininkas nurodė, kad su pažeidėjo apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi administracinė byla išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai.
Motyvuojamoji dalis
E. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo turiniu, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino E. V. kaltu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent E. V. vairavo R. V. priklausantį automobilį, stabdomas nepakluso policijos pareigūno teisėtiems reikalavimams, sustabdyti transporto priemonę ir nuvažiavo. Tokia išvada darytina įvertinus visus byloje surinktus duomenis, tiek liudijančius E. V. naudai, tiek įrodančius jo kaltę. Nors E. V. savo paaiškinime ir apklausiamas teisme teigė, kad automobilio jis nevairavo ir jo niekas nestabdė, tačiau apylinkės teismas pagrįstai atsakomybėn traukiamo asmens parodymais netikėjo, kadangi juos paneigia liudytojos policijos pareigūnės L. R. parodymai. Ši liudytoja tiesiogiai matė automobilį, jo markę, valstybinius numerius, apsisuko ir vijosi automobilį, greitis buvo apie 100-110 km/h, matė, kaip šis automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) g. namo kiemą, ji buvo apie 50 metrų nuo automobilio, matomumas buvo geras, matė, kaip vairuotojas užrakino automobilį, lemputės sumirksėjo ir jis nubėgo už namo, liudytoja patikrino automobilio dangtį, jis buvo šiltas. Akivaizdu, jog liudytoja gana detaliai nurodė įvykio aplinkybes tiek pirminiame paaiškinime, tiek ir apklausiama teisme. Analogiškai aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnas E. S..
Apeliaciniame skunde E. V. ginčija aplinkybę, jog policijos pareigūnė negalėjo matyti, jog kažkas išlipo iš automobilio, užrakino jį ir nuėjo, nes kaimynų gyvatvorės yra aukštos, bei aplink kiti pastatai, tačiau policijos pareigūnė, nurodė, jog automobilio įsukimo į kiemą momentu buvo apie 50 metrų nuo jo, o privažiavus arčiau matė, kaip vairuotojas užrakino automobilį, sumirksėjo lemputės ir jis nubėgo už namo kampo. Apeliantas taip pat nurodo, kad policijos pareigūnė automobilio dangčio netikrino, todėl negalėjo nustatyti, jog jis yra šiltas ir kažkas juo važiavo, nes jo tėvas R. V. paneigė tokias aplinkybes. Tačiau iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 3,4), bei policijos pareigūnės L. R. paaiškinimų teisme matyti, jog abu policijos pareigūnai nurodo, kad L. R. išlipo iš automobilio, patikrino automobilį, jis buvo užrakintas, taip pat patikrino automobilio dangtį ir tik tada nuėjo prie namo durų ir pamatė, jog jos yra praviros ir išėjo vyras. Taigi iš šių policijos pareigūnų paaiškinimų galima daryti išvadą, jog R. V. galėjo nematyti, kad L. R. tikrino automobilio dangtį, nes tuo metu, dar nebuvo išėjęs pro duris, todėl apelianto tėvo R. V. paaiškinimai, kad pareigūnė netikrino automobilio dangčio nepatvirtina E. V. gynybinės versijos, jog jis automobilio nevairavo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo apelianto tėvo paaiškinimais, kadangi jis yra suinteresuotas padėti sūnui išvengti administracinės atsakomybės. Aplinkybę, jog policijos pareigūnai tikrai stabdė būtent R. V. automobilį, patvirtina ir tai, kad policijos pareigūnams stabdant, automobilis buvo beveik sustojęs, riedėjo, policijos pareigūnas E. S. išlipo iš automobilio, L. R. matė automobilio markę ir valstybinius numerius, tada stabdomas automobilis nuvažiavo. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog policijos pareigūnės paaiškinimai yra nuoseklūs, nėra jokio pagrindo jais netikėti.
Pagrindo manyti, jog išreikalavus apeliaciniame skunde prašomą papildomą medžiagą iš Kėdainių rajono PK apie policijos pareigūnų pranešimus apie 2014-06-17 stabdomus automobilius, patruliavimo maršrutus, apvažiavimo grafiką, paaiškėtų kokios nors kitos aplinkybės galinčios pakeisti teismo sprendimą, nėra. Taip pat pažeidimo padarymo faktui, jokios įtakos neturi ir tai, kokiu būdu buvo pranešta budinčiajai daliai apie stabdomą automobilį. Akivaizdu, jog pareigūnai atliko savo darbines funkcijas, pamatę automobilį, kuris jiems sukėlė įtarimą, bandė jį sustabdyti, jam nesustojus vijosi. Taigi daroma išvada, jog prašomi išreikalauti duomenys, apie policijos pareigūnų maršrutus, grafiką, pranešimo budinčiajai daliai apie stabdomą automobilį būdas ir kt., jokios įtakos pažeidimo padarymo faktui ir nustatytoms aplinkybėms neturi, bei E. V. kaltės nepaneigia. Be to, pažymima ir tai, kad apeliantas administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavo pats ir turėjo advokatą, tačiau jokių su šiomis aplinkybėmis susijusių prašymų nepareiškė.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra tapatūs, todėl apeliantui susidaro įspūdis, jog surašyti tik tam, kad apeliantas būtų nepagrįstai kaltinamas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kadangi policijos pareigūnai tiesiogiai matė E. V. daromus administracinius teisės pažeidimus, nustatė tokias pačias faktines aplinkybes, todėl jų tarnybiniuose pranešimuose ir nurodytos analogiškos aplinkybės.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. V. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.